Pagrindinės tematinės „Portathon 2021“ kategorijos šiemet buvo logistika, energetika, tvari aplinka bei kibernetinis saugumas. Hakatonui iššūkius teikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos jūrinio klasterio bendruomenei priklausanti kompanija „Bega“, Lietuvos kariuomenės karinės jūrų pajėgos, tarptautinių projektų partneriai.
Lietuvių triumfas
„Uoste susitinka didžiausi transporto keliai ir logistikos maršrutai, čia sąveikauja skirtingos transporto rūšys ir technologijos. Įvertinant tokių objektų kompleksiškumą ir juose vykstančių procesų mastą, nėra abejonių, kad čia yra daug erdvės progresyvioms idėjoms ir kokybiniam šuoliui.
Didesnio ekonominio ir ekologinio efektyvumo, kuris uostams tampa vis ryškesniu kelrodžiu, įmanoma pasiekti tik diegiant inovacijas bei kuriant pažangius sprendimus“, – pabrėžė hakatoną sveikinęs susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Portathon 2021“metu sugeneruotus sprendimus vertinusi komisija, kurią sudarė atstovai iš mokslo ir verslo organizacijų, prie inovacijų plėtros prisidedančių institucijų, o taip pat karininkai, stipriausiais įvardijo net 3 komandų iš Lietuvos pateiktus sprendimus.
Susibūrusi AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės specialistų komanda „WSY“ buvo apdovanota už virtualaus laivų statyklos dvynio, sukurto pasitelkiant 3D skenavimo technologiją, pritaikymo gamybos procesų valdyme sprendimą.
Pastarasis sudėtingus, didelės apimties projektus įgalintų atlikti žymiai efektyviau. Komanda suskaičiavo, kad sprendimo pritaikymas verslui galėtų padėti sutaupyti apie 750 Eur per dieną, tačiau ne mažiau nei šį aspektą akcentavo klientams sukuriamą pridėtinę vertę ir galimybę verslui tokiu būdu sustiprinti savo pozicijas sudėtingoje konkurencinėje aplinkoje.
Laivų interjere – tautiniai motyvai
Pirmąsyk hakatono partneriais tapusių Karinių jūrų pajėgų atstovai džiaugėsi, kad šios organizacijos pateiktus iššūkius sprendė net 6 komandos. Dvi iš jų pasiekė nugalėtojų viršūnę.
Lietuvos atstovų komanda „CyberUnit“ apdvanota už karinio jūrų laivyno personalo įgūdžių ir mokymo planavimo technologinį sprendimą.
Sėkmė lydėjo ir komandą „VTDK Horizontas“, kurioje jėgas suvienijo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai bei dėstytojai. Karinėms jūrų pajėgoms planuojant naujų vienos klasės karo laivų statybą šiuo metu pradedamas karo laivo koncepcijos vystymas, o būsimieji dizaino specialistai nepraleido unikalios galimybės prisidėti prie šio proceso pasiūlydami lietuviškiems karo laivams adaptuotą interjero sprendimą.
Karinėse jūrų pajėgose šiuo metu naudojami trijų skirtingų klasių karo laivai, kurių dauguma projektuoti ir pastatyti prieš daugiau nei 30 metų Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Danijoje. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentų vizijoje naujieji lietuviški laivai – modernūs, suteikiantys daugiau patogumo, reprezentuojantys šalies tautinį identitetą.
Studentų pristatyme akcentuotas ne tik funkcionalumas, erdvę taupantys, ją padedantys lengvai transformuoti sprendimai – taip pat integruoti vizualiniai elementai, atkartojantys tradicinius lietuviškus motyvus, matomus senoviniuose audiniuose, raižiniuose ir pan. Ąžuolo, gintaro spalvos elementų, lino integravimas laivų interjere kariams irgi primintų namus.
Atliekos – pažangiai medžiagai gaminti
Hakatone apdovanota jungtinė komanda iš skirtingų valstybių atstovų „Sweep & Storm“ pateikė itin netikėtų įžvalgų apie galimą taršos stebėjimą ir suvaldymą uostuose.
Inovatoriai pasiūlė ne tik išmanių autonominių skraidyklių sprendimą, bet taip pat atkreipė dėmesį į galimybę sukurti unikalią itin geromis sugeriamosiomis savybėmis pasižyminčią medžiagą iš žmonių ar gyvūnų plaukų bei nailono atliekų.
Inovatorių nuomone, integravus ją į specialius dronų konteinerius, uoste būtų galima efektyviai surinkti išsiliejusius teršalus.
Komanda pastebėjo, kad daugelis šiuo metu egzistuojančių taršos eliminavimo priemonių yra skirtos kovai su didelio masto ekologinėmis nelaimėmis, tačiau nedideliems išsiliejimams būtų prasminga ieškoti kitokių inovatyvių įrankių.
„Kodėl plaukai? 1 kilogramas plaukų gali sugerti iki 8 litrų naftos produktų. Plaukai – tai keratinas, tvirtumu nenusileidžiantis plienui. Šiuo metu 90 proc. tokio tipo atliekų iškeliauja į sąvartynus, tačiau jas būtų galima paversti tuo, kas būtų naudinga ir neturėtų šalutinio neigiamo poveikio aplinkai. Inovatyvi medžiaga būtų itin lengva, atspari korozijai ir pigesnė nei anglies pluoštas, tad jos pritaikymas galėtų apimti ir daugiau sričių uoste“, – savo pristatyme privalumus vardijo „Sweep & Storm“ komanda.
Kodėl plaukai? 1 kilogramas plaukų gali sugerti iki 8 litrų naftos produktų. Plaukai – tai keratinas, tvirtumu nenusileidžiantis plienui.
Didelis ekspertų ratas
Siekti pergalių hakatono dalyviams padėjo 20 mentorių – skirtingų sričių ekspertų – iš Lietuvos bei užsienio.
Komandas konsultavo atstovai iš Klaipėdos uosto, Karinių jūrų pajėgų, Klaipėdos universiteto, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Lietuvos inovacijų centro, skaitmenizacijos sprendimų ekspertai iš „Schneider Electric Lietuva“, „Omega 365 Lietuva“, „cloudyBoss“, „Visinator“, kompanijos „DP World“ padalinio „Cargoes“, Blekingės technologijų universiteto, „Ignitis grupės“, „Open Circle Capital“, „Ontarget Ventures“.
„Portathon“ vėliavą Klaipėdai šiemet padėjo nešti keturi tarptautiniai projektai – „Secmar“, „Connect 2 Small Ports“, „Liquid Energy“ ir „Exoprodigi“ .
Klaipėdos technologinių renginių vizitine kortele jau spėjusio tapti „Portathon“ nugalėtojai pasidalijo 4000 Eur prizinį fondą, kurio pagrindiniu steigėju tapo Klaipėdos uostas.