– Inovacijos mums pirmiausia asocijuojasi su naujausiomis technologijomis. Tačiau tai nėra vien tik technologija?
– Inovacijos yra daugiau nei technologija. Aišku, technologija yra didelė viso to dalis, tačiau inovacija yra naujos vertės sukūrimas klientui ir pateikimas rinkoje – nes žmonės turi ja naudotis. Tam reikalingas ir tvarus verslo modelis, nes be jo inovacija tiesiog pradings.
Inovacijos gali būti įvairios – naujas procesas, mokymo būdas – jos gali remtis kokia nors technologija, tačiau naują vertę savo klientams galima kurti įvairiai. Ir jei turi verslo modelį – esi inovatorius.
– Kalbėdamas apie būtinybę jausti rinkos ir klientų poreikius, jūs dažnai pabrėžiate svarbių poreikių ir tiesiog įdomių problemų skirtį. Gal galite paaiškinti?
– Šiuo metu labai populiarūs dronai, neabejoju, kad ir Lietuvoje. Žmonės iš įvairiausių sričių sako – įkursiu dronų kompaniją; dabar jų yra gal 400. Bėda ta, kad jie nieko naujo nepasiūlo, o sprendžia, kaip aš vadinu, jiems įdomią problemą. Nors rinka labai didelė, jie susikoncentruoja į mažytę dalelę ir galiausiai pradingsta. O reikia veikti tai, kas išties padarys poveikį, tik tada bent jau kurį laiką išsilaikysi rinkoje.
Pavyzdžiui, kai kūrėme „Siri“, tai buvo pirmasis mobilusis kompiuterinis asmeninis asistentas, didžiulė naujovė. Dabar, žinoma, yra daugybė asmeninių asistentų, bet anuomet tai buvo didelė inovacija ir sukūrė daug vertės – milijardus dolerių – „Apple“ kompanijai, kai ši iš mūsų ją nusipirko.
– Kai yra kuriama naujovė, kuri rinkoje dar neturi atitikmenų, kaip patikrinti ir žinoti, kad yra jos poreikis?
– Ar žmonės vertina patogumą? „Siri“ idėja buvo tokia – duomenų įvedinėjimas į mobiliuosius įrenginius yra lėtas ir ne itin patogus procesas. Ne tik vartotojams, bet dar blogiau – žvelgiant ir iš paslaugų tiekėjų perspektyvos. Jei suklysti ir įvedi ne tą žodį ar svetainės adresą, turi pradėti nuo pradžių. Ir kaskart, kai reikia ranka iš naujo įvesti klausimą, paslaugų tiekėjai netenka maždaug 25 procentų potencialių klientų. Tad jei reikia įvesti 3–5 dalykus mobiliajame telefone, daugelis tiesiog pasiduoda. Tad sugalvojome pasitelkti balsą – kalbi su kompiuteriu, o jis randa tau reikalingą informaciją. Ateityje kiekviena kompiuterio programa turės asmeninį asistentą.
Kad būtų patogiau naudotis asmeniniu kompiuteriu, išradome ir kompiuterio pelę. Kai Steve‘as Jobsas sugalvojo „iPhone‘ą“, tarė: jei vietoje žymeklio arba klavišų galėtum tiesiog priliesti ekraną, būtų daug patogiau. Mes žengėme dar žingsniu toliau – nereikia pelės, nereikia liečiamo ekrano, tiesiog kalbėk. Poreikis buvo akivaizdus – tereikėjo sugalvoti, kaip tai padaryti.
– Kiek laiko kūrėte „Siri“?
– Maždaug dešimtmetį. Ir iššūkis buvo ne tik technologija – technologiją mes sukūrėme. Sudėtingoji dalis buvo verslo modelis – kaip už savo teikiamą paslaugą surinkti pinigus? Žinojome, kad „Siri“ bus didelė ir svarbi naujovė, ir jei pavyks rasti verslo modelį, ji bus verta milijardų dolerių. „Apple“ ji pridėjo kokius 5 mlrd. dolerių vertės.
– Ar gali išties gerą idėją numarinti nepasisekusi rinkodara?
– Priklauso, ar labai netikusi. Inovacija turi dvi puses. Pirma – naujas sprendimas, antra – kaip jį pateikti rinkai, kad žmonės galėtų jį rasti ir naudotis, kad jie norėtų juo naudotis. Inovacijos ir rinkodara glaudžiai susijusios, abi dalys yra būtinos, kad sukurtum ką nors tvaraus. Jei nesuprasi savo kliento ir netinkamai pateiksi savo produktą, žinoma, rinkoje neišsilaikysi – pernelyg daug konkurencijos.
Pavyzdžiui, viena pirmųjų mano įkurtų kompanijų dirbo su rainelės atpažinimu. Technologiją būtų galima pritaikyti bankininkystės sferoje. Tai buvo gera idėja. Tiesą sakant, išvystėme net kelias iniciatyvas, paremtas šia technologija, tačiau iš pradžių nežinojome, kaip ją pateikti rinkai. Tad pasilikome technologiją ir laukėme ne vienerius metus, keitėme kryptis, kol pagaliau galėjome sau pasakyti: dabar jau žinome, ką su tuo daryti.
Taip būna visada, kai kuri inovacijas. Iš pradžių tik spėlioji ir geriausias tavo spėjimas tampa darbine hipoteze. O tada turi ją įrodyti. Ji niekada nepasitvirtina šimtu procentų, turi nuolat ją bandyti ir bandyti iš naujo. Nesukursi „Siri“ sėdėdamas prie kompiuterio. Privalai kalbėti su žmonėmis, daug ką išbandyti.
– Ką dar turi daryti verslo kompanijos, kad sėkmingai inovuotų?
– Kaip žinia, didžiulių kompanijų gyvavimo trukmė per pastaruosius 70 metų gerokai sutrumpėjo. Jei tau pasiseka ir tampi viena didžiausių pasaulio korporacijų, turi vidutiniškai 15 metų iki kol dingsi iš rinkos. Tai, žinoma, reiškia, kad šios kompanijos nepakankamai greitai inovuoja, kad spėtų paskui rinką, nors jos turi viską – puikių žmonių, technologijų, daug pinigų – viską. „Nokia“ yra geras pavyzdys. „Nokia“ turėjo viską, buvo pirma pasaulyje, gamino puikius telefonus. O tada pasirodė Steve‘as Jobsas ir po dviejų „iPhone‘o“ modelių sunaikino „Nokią“. Per septynerius metus iš pirmos pasaulyje ji virto nieku. Neįtikėtina.
Kuo skyrėsi „Apple“ ir „Nokia“? Pastaroji turėjo viską, išskyrus viena – greito inovavimo procesą, kuris neleistų atsilikti nuo rinkos. Kad galėtų nuolat išbandyti naujus dalykus ir idėjas, Steve‘as Jobsas sukūrė nepaprastai agresyvų ir protingą inovavimo procesą.
Jam nerūpėjo, iš kur tos idėjos ateina. Daugybė kompanijų mąsto – jei ne mes tai sugalvojome, vadinasi, nieko gero. Steve‘as Jobsas mąstė kitaip – jei turi gerą idėją, ją apsvarstysiu. „Siri“ sugalvojome mes. Po trijų mėnesių, kai įkūrėmę kompaniją, kas pasibeldžia į mūsų duris? Steve‘as Jobsas. Ne „Google“, ne „Facebook“, ne IBM. Mūsų laukiamajame sėdėjo Steve‘as Jobsas su pasiūlymu pirkti mūsų kompaniją.
– „Google“ turbūt būtų atėję kitą dieną, jei S.Jobsas nebūtų jų aplenkęs.
– Ne, mes patys jiems paskambinome. Išgirdome visus įmanomus pasiteisinimus, kurių gali tikėtis iš didelės kompanijos – tai neįmanoma, mes jau tai darėme, niekam tai neįdomu. Tuo tarpu Steve‘as Jobsas pats atėjo pas mus. Pirma nenorėjome parduoti kompanijos, bet jis vis teikė mums pasiūlymus, kol galų gale mūsų komanda tarė: gerai, parduosime kompaniją Steve‘ui Jobsui.
– Ar yra formulė, kaip sėkmingai inovuoti?
– Sakyčiau, formulės nėra, bet yra fundamentalūs principai. Turi idėją, o tada dirbi, kad kuo greičiau ir agresyviau ją patobulintum. Pradedi nuo savo geriausio spėjimo, o tada kas kelias savaites pristatai savo kolegoms, gauni jų atsiliepimų. Dirbi toliau, įtrauki kitų, šį tą išmanančių žmonių. Tai nėra magija, tai – sunkus darbas. Jei savo kompanijoje neturi tokio proceso, esi pavojuje, gana greitai tavęs gali nelikti.
– Silicio slėnis yra pasaulinis inovacijų židinys, turintis milžiniškų išteklių: didžiulė talentingų žmonių koncentracija, infrastruktūra, investicijos. Ar tokio intensyvumo inovacijos įmanomos kitose vietose, kur tokių išteklių nėra?
– Priklauso nuo to, ką darai. Stokholmas daug pasiekė žaidimų ir finansų technologijų srityje. Tai nedidelė šalis nedideliame regione. Jie pasinaudojo savo interneto infrastruktūra. Švedai nusprendė, kad būtų paprasčiau viską daryti, pagal infrastruktūrą pakeisti įstatymus. Ir po kurio laiko ėmė burtis grupės žmonių, kuriems sekėsi kurti žaidimus, kurie gerai vystė finansų industrijos sprendimus. Tad dabar Stokholmas turi labai gyvybingą ekosistemą.
Izraelis irgi nėra didelė šalis, tačiau palaiko savo verslininkus. Žinoma, daugybei Izraelio kompanijų tenka išsikelti iš regiono, nes ten neužtenka klientų, bet jiems sekasi puikiai.
Kuo mane stebina Silicio Slėnis – čia kasdien susiduri su žmonėmis ir keitiesi informacija. Kai reikėjo atsinaujinti pasą šiai kelionei, laukiau eilėje ir pradėjau kalbėtis su vienu vyruku. Aišku, jis verslininkas, tad ėmėme bendrauti apie tai, kas vyksta sveikatos apsaugos srityje. Ir taip nutinka kasdien, tu nuolat kalbiesi su žmonėmis. Ši galimybė sąveikauti su pasauliu, suprasti, kas vyksta – tuo Silicio Slėnis yra unikalus. Čia sklando daugiau idėjų nei bet kur kitur, daugiau nei Bostone ar bet kurioje kitoje Amerikos vietoje. Stokholme irgi susitelkusi grupė, pirmaujanti žaidimų ir finansų technologų srityje. Bet kad tokios sąveikos atsirastų, turi būti sukurta kritinė masė.
Ko galėtų pasiekti Lietuva? Nežinau, į šį klausimą atsakysiu po savo viešnagės. Noriu čia atvažiuoti ir tam, kad susitikčiau su žmonėms, suprasčiau, kas čia vyksta. Jūs turite puikių žmonių, gerą švietimo sistemą. Paprastai svarbu ne tiek technologijos ir kokie žmonės čia gyvena, o infrastruktūra ir parama, kaip skatinami verslininkai. Iš esmės, tai paprasti dalykai, tačiau kartu tą padaryti labai sunku.
Lietuvoje C.R.Carlsonas suplanavęs itin intensyvią keturių dienų programą – susitikimus su politikais, verslininkais, akademine bendruomene ir studentais Vilniuje bei Kaune. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų mokyklos organizuojamame interaktyviame seminare C.R.Carlsonas aptars geriausias vertės kūrimo praktikas ir praktinėmis užduotimis parodys, kaip jas gali pritaikyti bet kuri komanda ir verslas.
C.R.Carlsonas taip pat buvo JAV prezidento Baracko Obamos patarėjų inovacijos klausimais tarybos narys ir kartu su Williamu Wilmotu savo inovacijų valdymo metodą aprašė veikale „Innovation: The Five Disciplines for Creating What Customers Want“, kurį „BusinessWeek“ išrinko viena iš 10 geriausių verslo knygų.
C.R.Carlsonas Lietuvoje viešės gegužės 14–17 d.
Daugiau informacijos – čia.
