Tiesa, išmanieji namai daugeliui dar asocijuosi su prašmatniu žaislu, kurį smagu turėti, bet galima gyventi ir be jo. Nieko tokio, jei reikės žingsniuoti prie jungiklio ir išjungti šviesą. Juk galima išgyventi be šaldytuvo, kuris telefonu praneša, kokių produktų atsargas laikas papildyti ar pašalinti, kavinuko, kuris „susitaręs“ su žadintuvu surengia malonų prabudimą ryte, ir belaidės namų garso sistemos, kuri siunčia tavo mėgstamą dainą į tą namų kampelį, kur pats eini. Atskiri buities ir elektrotechnikos prietaisai, kuriuos galima programuoti pagal savo poreikius ir per atstumą valdyti mobiliaisiais įrenginiais ar kompiuteriu, – iš tiesų yra naujosios kartos žaislai, buitį darantys smagesnę. Tačiau nors rikiuojami po išmaniųjų namų vėliava, jie yra tik šios koncepcijos ledkalnio viršūnė.
Apskritai išmanieji, arba protingi, namai yra sudėtinga sistema, apimanti tiek paprastus buities įrenginius, turinčius interneto ar mobiliąją prieigą, tiek tokią prieigą turinčias pagrindines būsto inžinerines sistemas – šildymo, ėdinimo, šaldymo, vandens, nuotekų.
Protingi namai iš principo yra technologinis įrankis, skirtas visoms minėtoms sistemoms patogiai ir efektyviai valdyti. Esminis šio įrankio tikslas – energijos, vadinasi, ir pinigų taupymas, būsto gyventojų saugumas bei maksimalus komfortas.
Taupūs ir rūpestingi
Protingų namų sistema leidžia efektyviau taupyti jiems apšviesti naudojamą elektros energiją. Specialūs jutikliai reaguoja, ar patalpoje yra žmonių, ir šviesos automatiškai išjungiamos, jei kurį laiką nefiksuojamas joks judėjimas.
Nebereikia daugybės šviestuvų jungiklių visose patalpose – namų ūkį per atstumą galima valdyti mobiliaisiais įrenginiais, kompiuteriu ir specialiu nuotolinio valdymo pultu. Specialistų teigimu, protingų namų sistema gali apie 30 proc. sumažinti šildymo sąskaitas. Galima sumažinti šilumą išvykstant iš namų, o prieš grįžtant mobiliuoju telefonu sistemai nurodyti ją padidinti. Sudėtingesnės protingų namų sistemos leidžia programuoti daugybę įvairių scenarijų, kad procesai vyktų automatiškai.
Pavyzdžiui, šeimos nariai ryte išvažinėja kas sau, o išmaniųjų namų sistema iki minimumo automatiškai sumažina šilumą, temperatūra kambariuose ima kilti prieš grįžtant šeimininkams. Tiesiog patalpos nešildomos, kai jose nėra žmonių, bet neaukojamas komfortas. Tokiu pat principu taupoma būstui šaldyti naudojama elektra. Vienas iš didžiausių sistemos privalumų tas, jog ji gali sujungti visus orą kambariuose reguliuojančius įrenginius, užtikrinti, kad jie veiktų optimaliai, ir taip taupyti namų šeimininkų pinigus, bet kartu garantuoti komfortą. Sistema padeda išvengti dažnų situacijų, kai šildymo ir šaldymo įrenginiai veikia vienu metu ir varžosi, kuris kurį nugalės, arba kambariai šaldomi, bet tuo pat metu pro atdarus langus į vidų plūsta šiluma.
Sudėtingesnės išmaniųjų namų sistemos per įvairius jutiklius palaiko ne tik optimalią kambarių temperatūrą, bet ir deguonies kiekį, drėgmės lygį. Kiekvienai patalpai galima parinkti kitokį klimatą, netgi užprogramuoti tinkamiausią įvairiai veiklai – sportui, darbui, poilsiui, miegui. Vienas mygtuko spustelėjimas nuotolinio valdymo pultelyje ar mobiliajame telefone ir prašom – namai prisitaiko prie jūsų pageidavimų. Aišku, žmogus ir pats gali viską reguliuoti, bet neretai neturi laiko, neatkreipia dėmesio arba tiesiog tingi nuolat junginėti įvairiausius įrenginius.
Saugo nuo nelaimių ir vagių
Specialistų teigimu, profesionaliai įrengti protingi namai turėtų asocijuotis ne su prabanga ir prestižu, bet su saugumu. Mat išmaniųjų namų sistema šioje srityje suteikia didelių galimybių užbėgti už akių nelaimingiems atsitikimams, o jiems įvykus greičiau ir efektyviau viską išspręsti. Daugelis žmonių bent kartą yra patyrę baisiai nemalonių išgyvenimų, kai išvykdami iš namų paliko įjungtą lygintuvą, viryklę ir verdantį maistą, maudynėms ruošiamą vonią. Arba baiminosi, kad tokio pokšto neiškrėstų vaikai ar senyvi tėvai. Protingi namai padeda išvengti stresinių situacijų, nes mobiliajame telefone arba kompiuteryje galima nuolat stebėti, kas vyksta namuose, sodyboje, kokie prietaisai įjungti, o svarbiausia – juos galima išjungti nuotoliniu būdu. Sudėtingesnes sistemas galima programuoti, kad jos automatiškai išjungtų prietaisus, kai jie ilgiau nenaudojami arba kai namuose kurį laiką nėra žmonių. Protingi namai gali apsaugoti nuo didelių nuostolių, pavyzdžiui, sprogus vandentiekio vamzdžiui. Jei specialūs jutikliai fiksuoja kritinius pakitimus vamzdyne arba per didelę drėgmę ten, kur jos neturi būti, sustabdomas vandens tiekimas į būstą, o šeimininkai iškart informuojami apie sutrikimus. Lygiai taip pat namai saugomi nuo dujų nuotėkio. Na ir, žinoma, išmanieji namai suteikia galimybę apsisaugoti nuo įsibrovėlių ar bent jau sumažinti žalą, kai laiku reaguojama.
Jeigu sumontuotos išmaniosios stebėjimo kameros, mobiliuosiuose įrenginiuose ir kompiuteryje galima bet kada stebėti, kas vyksta namuose. Beje, būtent ši išmaniųjų namų funkcija kol kas bene labiausiai suprantama lietuviams – išmaniosios namų stebėjimo kameros tampa vis populiaresnės, ypač atėjus šiltajam sezonui. Taigi, jei jutikliai fiksuoja, kad kažkas įsibrovė į namų teritoriją, sistema praneša šeimininkams ir šie gali nedelsdami išsiaiškinti, kas dedasi. Beje, būsto savininkai gali ne tik pranešti policijai apie įsibrovimą. Protingų namų sistema leidžia ir patiems imtis veiksmų: per garsiakalbius paleisti grėsmingą šunų lojimą, pakalbinti įsibrovėlį, o štai JAV visai populiaru prileisti į patalpas migdomųjų dujų. Protingų namų sistema gali veikti ir kaip tokių nusikaltimų prevencijos priemonė. Pavyzdžiui, šeimininkams išvykus ilgesnių atostogų, ji gali imituoti žmonių buvimą: įvairiose patalpose kartais uždegamos šviesos, pasigirsta muzika, įjungiamas televizorius ryte atitraukiamos, o vakare užtraukiamos užuolaidos ar žaliuzės ir panašiai. Jei namas nėra piktadarių taikinys, tokia priemonė gali būti net labai veiksminga.
Pavojingas polėkis taupyti
Taigi protingų namų galimybės didelės, tačiau būsto savininkas iš pradžių turi gerai pagalvoti ir apsispręsti, ko siekia investuodamas į išmaniųjų namų sistemą, mat ji atliks užprogramuotas funkcijas – nei daugiau, nei mažiau. Be to, daugeliu atvejų apsispręsti būtina prieš darant apdailą ir įrengiant būstą. Juk protingi namai sudaryti iš laidų, įvairių jutiklių, valdiklių, įrenginių, prietaisų, programinės įrangos ir sudaro vieningą sistemą.
Žinoma, kai kurie sprendimai įmanomi ir įrengtuose būstuose – pavyzdžiui, su mobiliaisiais įrenginiais susietos stebėjimo kameros ir apsaugos sistemos, nuotoliniu būdu reguliuojami radiatoriai, belaidžiai prietaisai, leidžiantys patogiau reguliuoti apšvietimą. Tačiau jau įrengtame būste įdiegta protingų namų sistema bus fragmentiška ir veiksmingumu bei funkcionalumu neprilygs tai, kuri nuo pradžių projektuojama kaip vieningas tarpusavyje „susikalbančių“ įrenginių ir inžinerinių sistemų tinklas.
Specialistai perspėja – kuo sudėtingesnės ir daugiau įrenginių bei funkcijų aprėpiančios sistemos pageidauja būsto savininkas, tuo pavojingesnis veikos modelis pagal principą „pasidaryk pats“ arba „pažįstu vieną gerą meistrą“. Neprofesionaliai įrengta protingų namų sistema vietoj išsvajoto komforto gali užkurti tokį pragarą, kad prie jo ištakų teks kastis plėšiant grindis ir gurinant sienų tinką. Labai svarbu, kad protingų namų sistemą projektuotų ir diegtų kvalifikuoti specialistai, dirbantys pagal visuotinai pripažintus tarptautinius standartus, – pavyzdžiui, pasaulinį pastatų valdymo standartą KNX, kurio laikosi šimtai gamintojų ir projektuotojų. Pasak specialistų, standartų laikymasis šioje srityje yra itin svarbus. Tai suteikia darbų atlikimo garantiją ir galimybę būsto savininkui gauti garantinį aptarnavimą įvykus gedimui. Normalu, kad technika genda, ir logiška, kad per keliasdešimt metų būsto savininkas susidurs su sistemos gedimais. Bet jeigu protingų namų sistema įrengta laikantis tarptautinių standartų, bet kuris pagal juos dirbantis specialistas sugebės aptikti ir pašalinti gedimus. O jeigu protingų namų sistema – gabaus savamokslio fantazijos vaisius, nėra jokių garantijų, kad kitas asmuo sugebės ją perprasti ir pataisyti, ypač kūrėjui nepalikus jokių instrukcijų ar brėžinių. okiu atveju būsto savininkas ilgam prisiriša prie vieno žmogaus, o tai – ir nekomfortiška, ir mažina būsto vertę, galiausiai kadaise sutaupyti pinigai gali virsti daug kartų didesniais nuostoliais. Tai galioja ir visiems sistemos elementams – svarbu, kad jie būtų sertifikuoti pagal Europos Sąjungoje pripažįstamus standartus, nes nuo to priklauso, kaip kiekvienas įrenginys derės su kitomis dalimis. Pavyzdžiui, įrenginiai, prietaisai, programinė įranga, atitinkanti KNX standartą, puikiai „susišnekės“ tarpusavyje, o iš Kinijos parsisiųsti pigesni elementai gali visiškai neprisitaikyti prie bendros sistemos, tada iš pirmo žvilgsnio taupesnis sprendimas taps papildomomis sąnaudomis. Išmaniųjų namų sistemos Lietuvoje dar tik skinasi kelią – įrangos asortimento pasirinkimas yra apytikriai toks pat, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse, o kvalifikuotų specialistų kol kas turime nedaug, konkurencija tarp jų nedidelė. Tačiau šioje srityje taupyti neapsimoka.
Būsto savininkas turi aiškiai nusistatyti prioritetus – jam svarbiau šilumos ir elektros energijos taupymas ar klimato kontrolės sprendimai, o gal nelaimingų atsitikimų prevencija – tai ypač aktualu, jei biudžetas ribotas. Geriau jau sistema atliks mažiau funkcijų, bet bus įdiegta kvalifikuotų specialistų, galinčių suteikti ilgalaikes garantijas. Be to, jei protingų namų sistema tinkamai suprojektuota, vėliau prie jos galima nesunkiai prijungti daugiau įrenginių, investuoti pamažu ir plėsti funkcijas pagal poreikį bei finansines galimybes.
Daugiau žurnalo „Elektrolife“ straipsnių skaitykite www.elektrolife.lt.
