„Trumpėjant šviesiajam paros metui ir prastėjant oro sąlygoms, važiuojamoji kelio dalis eismo dalyviams kelia daugiau iššūkių, negu šiltuoju sezonu. Dėl to yra vairuotojų, kurie vengia sėsti prie vairo tamsiuoju paros metu, esant šlapiai kelio dangai ar iš dangaus krentant krituliams“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė
Techninė automobilio būklė rudenį – ypač svarbi
V.Katilienės teigimu, leidžiantis į kelionę tamsiuoju paros metu itin svarbu jai susiplanuoti daugiau laiko, vairuojant pasirinkti tinkamą greitį ir būti ypač atsargiems. „Dar svarbiau – aiškiai matyti kelią. Prastai apšviestose kelio atkarpose tai užtikrins jūsų automobilio žibintų šviesos. Todėl, prieš išvažiuojant į kelią, būtina patikrinti automobilio žibintų būklę. Pastebėjus, kad priekiniai žibintai tapo blyškesni arba jų šviesos spindulys nėra pakankamai ryškus, juos būtina laiku sutvarkyti, papildomai nuvalyti žibintų paviršių, pasikeisti lemputes. Važiuojant užmiestyje svarbu ilgąsias automobilio šviesas naudoti atsakingai – neakinti kitų vairuotojų. Reikėtų atsisakyti įpročio žybtelėti ilgosiomis šviesomis akinančiajam vairuotojui, nes poelgis kelyje sukelia eismo nelaimės riziką“, – sako V.Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, vairuotojai artimiausiais mėnesiais turėtų ypatingą dėmesį skirti langų stiklų ir veidrodėlių švarai. O leidžiantis į kelią – turėti pakankamą kiekį langų valymo skysčio ir kokybiškus valytuvus. „Jeigu pastebite, jog, valant langus, jie pilnai nenusivalo arba ant jų yra paliekami drėgmės ir nešvarumų „ruožai“, vadinasi, valytuvai jau yra pasidėvėję. Reiktų pasirūpinti kokybiškomis automobilio langų valytuvų šluotelėmis. Po šiltojo sezono patikrinkite priekinių ir galinių langų valytuvų guminių juostelių nusidėvėjimą. Apžiūrėkite, ar juose neatsidaro įtrūkimų bei apnašų“, – pataria draudikė.
Vairuotojai artimiausiais mėnesiais turėtų ypatingą dėmesį skirti langų stiklų ir veidrodėlių švarai.
V.Katilienė taip pat pataria pažiūrėti ir padangų protektoriaus gylį, jų nusidėvėjimo tolygumą bei patikrinti, ar nėra pažeidimų. „Patikrą reikėtų atlikti keičiamoms žieminėms padangoms, nes pavasarį greičiausiai jos nebuvo patikrintos“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Nerimaujantiems dėl važiavimo tamsoje ar esant sudėtingoms oro sąlygoms V. Katilienė primena ir apie vairuotojo regėjimo būklę. „Gali būti, kad vairuojantis žmogus diskomfortą prie vairo jaučia dėl prastesnio regėjimo, todėl reikėtų periodiškai pasirūpinti ne tik transporto priemonės būkle, bet ir prevenciškai pasitikrinti akis, esant poreikiui – atsinaujinti akinius“, – sako Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Ji primena automobilio salone, o ne bagažinėje turėti šviesą atspindinčią liemenę, jei neplanuotai tektų išlipti iš transporto priemonės neapšviestoje kelio vietoje.
Neigiama patirtis sukelia vairavimo baimę
Psichologė Inga Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad dažniau dėl oro sąlygų didesnį nerimą jaučia moterys, vyresnio amžiaus ir mažiau patyrę vairuotojai. „Jų nerimas yra labai suprantamas, nes mažiau savimi pasitikintys, nerimastingi žmonės prie vairo gali patirti sunkumų. Žmonės jaudinasi, kad gali patekti į eismo įvykį, baiminasi į kelią galinčių iššokti gyvūnų, o svarbiausia – bijo prarasti kontrolę. Atrodo, kad važiuojant tamsoje prasčiau vairuoji, tuomet imi abejoti kitų vairuotojų sugebėjimais. Todėl reakcijos į suvokiamą pavojų dažnai yra perdėtos ir retai kada susijusios su neigiama patirtimi. Kita vertus, reikėtų nepamiršti, kad ne tik vaikai bijo tamsos, tamsoje nejaukiai jaučiasi ir suaugusieji“, – pasakoja I.Būdvytytė.
Psichologės teigimu, yra keli būdai, padedantys netapti sezoniniu vairuotoju ir susigrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis prie vairo. „Pirmiausia, jei jaučiate nerimą, pasipraktikuokite vairuoti tamsoje gerai pažįstamais maršrutais, kur paprastai jaučiatės saugiai. Galite išsipirkti papildomas pamokas su instruktoriumi, kad sustiprintumėte vairavimo tamsoje įgūdžius. Svarbu nesileisti užvaldomiems baimės ir stengtis nevengti vairavimo tamsoje – kuo dažniau tai darysite, tuo laisviau jausitės, o jei, priešingai, to vengsite, netrukus nerimas gali aplankyti jus net ir dienos šviesoje“, – pabrėžia I.Būdvytytė.
Kad netaptumėte baimės įkaitais, prieš važiuodami galite pamedituoti, atlikti kvėpavimo pratimus, kad jaučiamo streso ar nerimo lygis sumažėtų.
Psichologė ypatingą dėmesį atkreipia ir į vairuotojo nusiteikimą bei jo emocinę būklę. „Kad netaptumėte baimės įkaitais, prieš važiuodami galite pamedituoti, atlikti kvėpavimo pratimus, kad jaučiamo streso ar nerimo lygis sumažėtų. Padėti gali ir sąmoningumas. Svarbu atpažinti savo jausmus, nerimą ir baimę bei juos įsivardinti. Supratus, kas su jumis vyksta, ir kodėl, tarkime, jums tankiau plaka širdis, prakaituoja rankos ar svaigsta galva, bus lengviau su tuo kovoti. Dažnai pajutus tokius simptomus, žmogui atrodo, kad jis praras kontrolę prie vairo. Tačiau tereikia kelių minučių laiko ir ši būsena gali būti sėkmingai įveikia“, – sako I.Būdvytytė.
Nerimo priežastys – skirtingos
Pasak psichologės, labai svarbu išsiaiškinti, iš kur kyla ši perdėta baimė. „Galbūt jums teko dalyvauti eismo įvykyje tamsiu paros metu ar nuo to nukentėjo jūsų artimieji, o gal apskritai susiduriate su egzistencine mirties baime ir tamsus paros metas ją dar labiau sustiprina. Gal susiduriate su nerimo sutrikimais, kurie pasireiškia baime važiuoti tamsiu paros metu? Išsiaiškinti gilumines baimės priežastis ir jas įveikti gali padėti psichikos sveikatos specialistai, į tai verta investuoti, kad galėtumėte neriboti savo komforto ir nestatyti automobilio į garažą šaltuoju metų laiku. Taip pat pravartu šia tema pasikalbėti su artimaisiais ar draugais, galbūt kas nors irgi yra susidūręs su baime važiuoti tamsoje ar esant prastesnėms oro sąlygoms, ir galės pasidalinti patirtimi, be to, kalbėdamiesi jūs „nusimesite“ dalį nerimo“, – pataria specialistė.
Ji nerekomenduoja sėsti prie vairo, jaučiant išsekimą ar pervargimą. „Ši rekomendacija galioja ir šviesiuoju paros metu. Venkite bet kokių dirgiklių – jei esate alkani, susierzinę ar jaučiate stresą, pirmiausiai atkreipkite dėmesį į nepatenkintus poreikius, kurie gali trukdyti sutelkti dėmesį. Patartina vengti kavos ir energetinių gėrimų, nes stipri kava priverčia širdį tankiau plakti ir sukelia į nerimą panašias būsenas. Pasitikrinkite automobilį – įvertinkite, ar jis techniškai tvarkingas. Kai žinosite, kad jūsų transporto priemonė yra geros būklės, jausitės saugiau. Taip pat saugumo jausmą suteiks ir tinkamo greičio pasirinkimas, saugaus atstumo laikymasis. Kad būtų lengviau susitelkti į kelią, venkite naudotis telefonu arba pokalbių su bendrakeleiviais“, – pataria I.Būdvytytė.
