Lankydamiesi šioje Viduriniųjų Rytų šalyje tarp importuojamų alų šiandien galite išvysti ne tik tradiciškai populiarų vietos gamintojų lagerį, bet ir tradicinio, pasaulyje vis plačiau žinomo „Ekstra“ alaus nealkoholinę versiją.
Alaus renesansas
„Izraelio alaus kultūra kaip ir daugelis pasaulio šalių pastaraisiais metais išgyveno alaus „renesansą“ – daugėjo alaus gamintojų ir alaus mėgėjų. Tiesa, šalyje stipriausias pozicijas išlaiko du didieji alaus gamintojai „Tempo Beer Industries“ ir „Israel Beer Breweries“, o karaliaus pozicijas tebeužima tradicinis ir klasikinis alaus mėgėjų pasirinkimas – lageris. Atižvelgdami į tai ir augančią importuojamo alaus pasiūlą, nutarėme vietos alaus gurmanams pasiūlyti ir lietuviško alaus flagmano „Ekstra“ alaus nealkoholinę versiją, ir jau turime augantį alaus mėgėjų ratą“, – sakė „Švyturys-Utenos alus“ Eksporto vadovas Raimundas Laurikėnas.
Nutarėme vietos alaus gurmanams pasiūlyti ir lietuviško alaus flagmano „Ekstra“ alaus nealkoholinę versiją, ir jau turime augantį alaus mėgėjų ratą.
Pasak jo, iki Izraelio nepriklausomybės 1948 m. dėl islamo įstatymų dabartinėje Izraelio teritorijoje alkoholio gamyba praktiškai neegzistavo. Atkūrus nepriklausomybę, suklestėjo ir vyno bei kitų tradicinių gėrimų, pavyzdžiui, anyžių degtinės – arako, gamyba, o pastaraisiais dešimtmečiais naują gyvybę įgavo ir Izraelio alaus scena.
Atgimusi alaus scena
R.Laurikėnas pasakoja, kad įpusėjus pirmajam 2000-ųjų dešimtmečiui, šalyje pradėjo kurtis pirmosios mažosios alaus daryklos, gaminančios vietinį mažų partijų alų, buvo surengtas pirmasis alaus festivalis – Jezuralės alaus šventė, įkurtas ir Izraelio alaus klubas – erdvė, skatinanti mažąsias alaus daryklas bei padedanti importuotojams įvežti kitų šalių alų.
„Izraelio gyventojai, žinoma, atsižvelgia į mitybos ir religinius apribojimus, pavyzdžiui, košerinio režimo ir šabo laikymąsi, tačiau tai jų jokiu būdu nevaržo – gali pasigirti klestinčia barų scena, naujai besikuriančiais jaunaisiais aludariais. Izraelyje šiuo metu jau galime rasti daug vietos gyventojų mėgstamų alaus restoranų, degustacijų erdvių – panašių į mūsų uostamiestyje įkurtą „Švyturys Brewery“ alaus daryklą su gastrobaru. Vietos gyventojai renkasi atrasti naujų skonių, vietos gamintojų – alaus kultūra išgyvena tikrą atgimimą“, – sakė R.Laurikėnas.
Žvalgosi naujų skonių
„Švyturys-Utenos alus“ alų į Izraelį tiekiančios bendrovės „Golden Crown“ atstovas Timuras Pinkhasovas sako, kad vietos gyventojams vis labiau ieškant naujų skonių, nutarta pasiūlyti ir lietuviško alaus flagmaną.
„Alaus mėgėjai, ypač jaunoji karta, ieško naujų skonių, tad tiekėjai stengiasi užpildyti šią nišą. „Švyturio“ alaus kokybė pripažinta visame pasaulyje, alūs, tokie kaip „Ekstra“, įvertinti prestižiskiausių konkursų medaliais, taip jie pateko ir į mūsų akiratį. Nutarėme šalies vartotojams pasiūlyti ir šio Baltijos šalies alaus ir stebime augantį jo mėgėjų rašą“, – sakė T.Pinkhasovas.
„Švyturio“ alaus daryklai visiškai nutraukus prekybą Rusijoje ir Baltarusijoje, darykla šiuo metu didina pardavimų apimtis ne tik tradicinėse eksporto rinkose, bet atranda naujas „egzotiškas“ ir tolimas alaus rinkas – nuo Tolimosios Azijos šalių iki Afrikos valstybių.
Lankydamiesi šioje Viduriniųjų Rytų šalyje tarp importuojamų alų šiandien galite išvysti ne tik tradiciškai populiarų vietos gamintojų lagerį, bet ir tradicinio, pasaulyje vis plačiau žinomo „Ekstra“ alaus nealkoholinę versiją.
Alaus renesansas
„Izraelio alaus kultūra kaip ir daugelis pasaulio šalių pastaraisiais metais išgyveno alaus „renesansą“ – daugėjo alaus gamintojų ir alaus mėgėjų. Tiesa, šalyje stipriausias pozicijas išlaiko du didieji alaus gamintojai „Tempo Beer Industries“ ir „Israel Beer Breweries“, o karaliaus pozicijas tebeužima tradicinis ir klasikinis alaus mėgėjų pasirinkimas – lageris. Atižvelgdami į tai ir augančią importuojamo alaus pasiūlą, nutarėme vietos alaus gurmanams pasiūlyti ir lietuviško alaus flagmano „Ekstra“ alaus nealkoholinę versiją, ir jau turime augantį alaus mėgėjų ratą“, – sakė „Švyturys-Utenos alus“ Eksporto vadovas Raimundas Laurikėnas.
Pasak jo, iki Izraelio nepriklausomybės 1948 m. dėl islamo įstatymų dabartinėje Izraelio teritorijoje alkoholio gamyba praktiškai neegzistavo. Atkūrus nepriklausomybę, suklestėjo ir vyno bei kitų tradicinių gėrimų, pavyzdžiui, anyžių degtinės – arako, gamyba, o pastaraisiais dešimtmečiais naują gyvybę įgavo ir Izraelio alaus scena.
Atgimusi alaus scena
R.Laurikėnas pasakoja, kad įpusėjus pirmajam 2000-ųjų dešimtmečiui, šalyje pradėjo kurtis pirmosios mažosios alaus daryklos, gaminančios vietinį mažų partijų alų, buvo surengtas pirmasis alaus festivalis – Jezuralės alaus šventė, įkurtas ir Izraelio alaus klubas – erdvė, skatinanti mažąsias alaus daryklas bei padedanti importuotojams įvežti kitų šalių alų.
„Izraelio gyventojai, žinoma, atsižvelgia į mitybos ir religinius apribojimus, pavyzdžiui, košerinio režimo ir šabo laikymąsi, tačiau tai jų jokiu būdu nevaržo – gali pasigirti klestinčia barų scena, naujai besikuriančiais jaunaisiais aludariais. Izraelyje šiuo metu jau galime rasti daug vietos gyventojų mėgstamų alaus restoranų, degustacijų erdvių – panašių į mūsų uostamiestyje įkurtą „Švyturys Brewery“ alaus daryklą su gastrobaru. Vietos gyventojai renkasi atrasti naujų skonių, vietos gamintojų – alaus kultūra išgyvena tikrą atgimimą“, – sakė R.Laurikėnas.
Žvalgosi naujų skonių
„Švyturys-Utenos alus“ alų į Izraelį tiekiančios bendrovės „Golden Crown“ atstovas Timuras Pinkhasovas sako, kad vietos gyventojams vis labiau ieškant naujų skonių, nutarta pasiūlyti ir lietuviško alaus flagmaną.
„Alaus mėgėjai, ypač jaunoji karta, ieško naujų skonių, tad tiekėjai stengiasi užpildyti šią nišą. „Švyturio“ alaus kokybė pripažinta visame pasaulyje, alūs, tokie kaip „Ekstra“, įvertinti prestižiskiausių konkursų medaliais, taip jie pateko ir į mūsų akiratį. Nutarėme šalies vartotojams pasiūlyti ir šio Baltijos šalies alaus ir stebime augantį jo mėgėjų rašą“, – sakė T.Pinkhasovas.
„Švyturio“ alaus daryklai visiškai nutraukus prekybą Rusijoje ir Baltarusijoje, darykla šiuo metu didina pardavimų apimtis ne tik tradicinėse eksporto rinkose, bet atranda naujas „egzotiškas“ ir tolimas alaus rinkas – nuo Tolimosios Azijos šalių iki Afrikos valstybių.
