Jeigu nori išmatuoti, turi žinoti, ką matuoti
Norint įvertinti įmonės poveikį aplinkai bei visuomenei, pirmiausia, reiktų nustatyti konkrečius tvarumo tikslus. Šie tikslai gali būti tiek vidiniai, pavyzdžiui, socialinė ir lyčių lygybė tarp įmonės vadovų, tiek išoriniai, tokie kaip socialinė atsakomybė ar aplinkosauga. Bet kurioje iš šių sričių, bandant išsikelti tvarumo tikslus, svarbu nepamiršti, kad jie turėtų būti ne tik ambicingi, bet ir realistiški. Jeigu kompanija įsipareigoja siekti tvarumo ir priimti faktais bei statistika paremtus sprendimus, reiktų turėti konkrečius tvarumo matavimo vienetus, kurie padėtų stebėti ir vertinti strategijos progresą. Tam neabejotinai padeda vis augantis verslo skaitmenizavimas, kuris palengvina duomenų kaupimą, apdorojimą ir analizę.
Įprastai, didžiausias iššūkis įmonei yra apibrėžti diegiamą naujovę ir jos tikslą, ar tai būtų kaina, procesas, ar tiekimo grandinės optimizavimas. Lygiai taip pat yra sudėtinga numatyti, kokią teigiamą ir neigiamą įtaką nauja strategija gali daryti įmonės darbuotojams, investuotojams ar apskritai visuomenei. Visgi, materialių tikslų įvertinimas yra gana aiškus, tačiau nematerialių, finansiškai neapibrėžiamų siekių pamatavimas gali būti dar vienas iššūkis, siekiant apskaičiuoti tvarių sprendimų poveikį.
Kaip įmonės įsivertina savo tvarumą?
Vis augantis sąmoningumas dėl klimato kaitos krizės ir visuomenės atsigręžimas į atsakingą verslą didina įmonių poveikio aplinkai vertinimo svarbą. Vienas iš svarbiausių vertinimo rodiklių yra CO2 emisija, kurią sukuria pati įmonė, jos tiekėjai ir net klientai. Dar vienas šiandieną ypatingai svarbus tvarumo rodiklis – energijos suvartojimas. Skaitmeniniai sprendimai puikiai pasitarnauja nustatant energijos suvartojimą atskirose verslo sferose ir randant geriausią kelią mažinant energijos suvartojimą. Tai leidžia įmonei ir sutaupyti, ir sumažinti gamybos emisiją. Svarbų vaidmenį tvarumo temoje turi įmonės tiekimo grandinė, kuri visada gali būti efektyvesnė, bei atliekų tvarkymas (vis mažinant bendrą atliekų kiekį bei didinat perdirbamų atliekų kiekį). Be viso to, aplinkosaugos klausimai gali apimti tokias temas kaip natūralios biologinės įvairovės išsaugojimas bei oro ir vandens kokybės gerinimas.
Dirbant socialinės atsakomybės kryptimi galima atsižvelgti į lyčių lygybę, socialinę įtrauktį, darbuotojų atsakomybes, duomenų apsaugą ir privatumą, paramą bendruomenei, žmonių teisių gynimą ir sąžiningą įdarbinimą. Tvaraus valdymo strategiją gali padėti įgyvendinti skirtingos veiklos kryptys, apibrėžti tvarumo principai ir procesai, kurie padės sukurti vidinę įmonės valdymo sistemą. Ją gali sudaryti antikorupciniai planai, akcininkų teisių ir lobizmo kontrolės klausimai ir, žinoma, efektyvi ataskaitų ruošimo sistema.
Sekant rinkos lyderius
Šiandieną galime rasti nemažai įvairių tvarumą vertinančių metodikų bei ataskaitų pavyzdžių, tad labai svarbu, kaip įmonė pasirenka jos verslui tinkamiausią tvarumo vertinimo variantą. Tarkime, įmonė savo veiklą vykdo Europos Sąjungos rinkoje. Tokiu atveju, reiktų atsižvelgti, kad Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (angl. EFRAG) šiuo metu dėlioja naujus ES tvarumo standartus, kurie ateityje taps privalomi įmonėms, kurioms taikomos ES Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvos (CSRD). Vis dėlto, kol šis klausimas dar vis yra svarstomas, o ir ne visoms įmonėms ši direktyva bus taikoma, verta peržvelgti konkrečios verslo srities lyderių strategijas. Tai leis pateikti išsamesnius, lyginamuosius duomenis svarbiems partneriams bei lengviau įvertinti įmonės konkurencingumą rinkoje.
Pagrindinis įmonės tvarumo strategijos objektas – užtikrinti, kad strategija gyvuos ir bus efektyvi po dešimties, penkiolikos ar net dvidešimt metų. Svarbu pripažinti, kad rinkos žaidimo taisyklės ir reguliavimo sistema ateityje dramatiškai keisis, ir tai pareikalaus iš įmonių ypatingo dėmesio mažinant kasdieninių įmonės procesų neigiamą poveikį aplinkai. Todėl investuoti į įmonę ir sukurti ilgametę tvarumo strategiją šiandieną gali būti ne tik naudingiau, bet ir pigiau.
„Žaliajai propagandai“ – ne
Tvarumo tikslai ir pasiekimai yra aktyviai išnaudojami įmonių komunikacijoje, tačiau tai dar nieko nereiškia. Kai įmonė prisiima atsakomybę vystyti tvarumo strategiją, įtraukiant įmonės vadovybę bei kalbant apie tvarumą įmonės vardu, čia nėra vietos „žaliajai propagandai“, kuri gali pagražinti įmonės įvaizdį šiuolaikinėje visuomenėje. „Žalioji propaganda“ atsiranda tada, kai įmonė nori prisidengti tvarumo idėjomis, tačiau realiai jomis nesivadovauja.
Įmonės jau išauga perdirbamų šiaudelių eros ir vis labiau įtvirtina ilgaamžius tvarius sprendimus savo verslo procesuose bei produktų vystyme. Daugybė organizacijų peržiūri savo verslo modelius, investuoja laiką bei išteklius į tvarumą ir tai tampa verslo strategijos dalimi. Tad šiandieną yra svarbu suvokti, kad tvarumo strategija, ar tai būtų aplinkosaugos, ar socialinė, ar valdymo, tampa puiki galimybė pritraukti investicijų, naujų darbuotojų ir klientų bei sukurti tvarios ir patikimos įmonės įvaizdį.
