Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Eglė Čaplikienė džiaugiasi, kad nuo pat kampanijos „Jokio skirtumo“ pradžios „Rimi“ prekybos centras aktyviai įsitraukė į iniciatyvas: „Tai yra ta įmonė, kuri pelnytai tapo sekančia stotele mūsų iniciatyvos simboliui – svarstyklėms „Jokio skirtumo, kiek bežiūrėsi”. Jie dalijosi sėkmingomis atviros darbo rinkos patirtimis patyriminiuose renginiuose, „Jokio skirtumo“ ženkleliu žymėjo savo darbo skelbimus. Tačiau svarbiausia tai, kad „Rimi“ prekybos centras vienas pirmųjų pradėjo taikyti „Jokio skirtumo“ principus savo kolektyve – jau nuo 2007 metų, nesinaudodami valstybės teikiamomis kompensacijomis, jie įdarbina žmones, atsižvelgdami į jų galimybes, jokio skirtumo, su ar be negalios, o šiuo metu tinkle dirba virš 140 žmonių, turinčių negalią.”
Nuo gegužės vidurio Šiaurės miestelyje esančioje „Hyper Rimi“ parduotuvėje galite pamatyti atviros darbo rinkos visiems žinutę skleidžiančią instaliaciją „Jokio skirtumo, kiek bežiūrėsi”, pabrėžiančią mūsų visų lygybę. Svarstyklės, kurios simbolizuoja visiškai skirtingus fizinius svorius, vis tiek išlaiko balansą. Jomis ir siekiama atkreipti dėmesį į tai, jog jokio skirtumo – su negalia ar be jos – visi mes visiškai vienodi.
„Rimi Lietuva“ personalo vadovės Vaidos Kaikarienės teigimu, žmonės, turintys negalią, įmonėje dirba ir prekybos centruose, ir biure, ir gamyboje. Didžiausias jų skaičius yra prekybos centruose, konkrečiai – prekybinėse salėse. Turimos negalios yra pačios įvairiausios, tarp jų: judėjimo, psichosocialinė, klausos. Nemažos dalies darbuotojų negalios nėra tokios matomos – tai sveikatos sutrikimai, atsiradę po traumų, dažniausiai susiję su stuburu ar sąnariais. „Darbuotojai, turintys negalią, yra tokie patys, kaip ir kiti. Mes ieškome žmogaus, kuris turi konkrečių asmeninių savybių ir gali atlikti konkretų darbą – tam negalia neturi jokios įtakos. Svarbiausia, kad žmogus norėtų dirbti. Mūsų prekybos centrą papuošusi „Jokio skirtumo” instaliacija mums yra malonus įvertinimas ir norime, kad tai įkvėptų kitus darbdavius“, – akcentuoja ji.
Kliūtis žmogaus su negalia įdarbinimui – darbdavių žinių trūkumas?
Per dvejus iniciatyvos „Jokio skirtumo” metus prie jos prisijungė net 42 darbdaviai, tokie kaip „Rimi“, „Darnu Group“, „Swedbank“, „BTA“, „Švyturys-Utenos alus“, „Danske Bankas“, „Vilniaus šilumos tinklai“, „Vilniaus vandenys“, „Simplika“ ir kiti. Visgi tai nedidelė dalis Lietuvoje veikiančių įmonių. Šių metų balandžio 1-os dienos Užimtumo tarnybos duomenimis, iš viso registruota virš 12 tūkstančių šiuo metu nedirbančių žmonių su negalia. Lietuvos žmonių su negalia įdarbinimo skaičiai yra žemesni negu Europos Sąjungos šalių vidurkis.
2022 m. Neįgaliųjų reikalų departamentas atliko apklausą, siekiant išsiaiškinti darbdavių požiūrį į atvirą darbo rinką visiems. Apklausoje dalyvavo 386 respondentai. Uždavus klausimą, ar sutinkate su teiginiu, kad nėra jokio skirtumo, įdarbinti darbuotoją su ar be negalios, net 62 procentai darbdavių atsakė visiškai arba greičiau nesutinkantys. Sutinka arba visiškai sutinka viso labo tik 33 procentai, 5 procentai neturi nuomonės šiuo klausimu.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Eglė Čaplikienė pabrėžia: „Nors apklausos rezultatai nėra džiuginantys, tačiau, manome, tai buvo konkretus atspirties taškas ir tikslas pasiekti kuo geresnių rezultatų kampanijos priemonėmis. Galime pasidžiaugti, kad net 47 procentai respondentų svarstytų apie žmogaus, turinčio negalią, įdarbinimą savo įmonėje. Puikiai suprantame, kad visuomenės ir darbdavių, kurie yra tos visuomenės dalis, nuomonė pernakt nepasikeis. Norime suteikti darbdaviams trūkstamų žinių, griauti mitus ir dar kartą garsiai pasakyti, kad negalia nėra lygu nekompetencija, visi žmonės gali sėkmingai įsitraukti į atvirą darbo rinką, taip įprasmindami save – nesvarbu, su negalia ar be negalios.”
Nemokami mokymai darbdavių atstovams – jau šį rudenį
Eglė Čaplikienė pasakoja, kad jau organizuotų „Jokio skirtumo“ kontaktų mugių metu regionuose dažniausiai įvardijamas darbdavių trikdis, kodėl visgi nėra „jokio skirtumo“, įdarbinti darbuotoją su ar be negalios, yra nežinia, natūrali baimė: „Iniciatyva „Dirbk pas mus. Jokio skirtumo, su ar be negalios!” nuo 2021 m. skatinome Lietuvos darbdavius reikšti savo palaikymą negalią turinčių žmonių didesnei įtraukčiai į atvirą darbo rinką ir parodyti, kad žmones, su negalia ar be, samdome pagal jų talentus ir kompetencijas. Kvietėme Lietuvos darbdavius savo darbo skelbimus bei „Facebook“ puslapio profilio nuotraukas žymėti specialiai kampanijai paruoštu „Jokio Skirtumo, su ar be negalios“ ženklinimu, rodančiu, kad darbdavys pasirengęs įdarbinti žmones su negalia. Tačiau net po kelių metų sulaukiame daugybės klausimų iš darbdavių, kurie norėtų prisijungti prie akcijos, tačiau neturi reikiamų žinių apie žmonių su negalia įdarbinimą, bendravimą, darbo vietos pritaikyma ir kitų specifinių žinių. O kartais tiesiog reikia padrąsinimo! Jau pernai organizavome trejus nuotolinius mokymus darbdaviams „Žmonių, turinčių negalia, galimybės įsidarbinti ir dirbti” ir tęsime juos šių metų rudenį kartu su Dirbančių neįgaliųjų asociacija.”
Mokymuose bus aptariami užimtumo įstatymų pakeitimai (pagalba darbdaviui, darbo vietos steigimas, jos pritaikymas), negalios specifikos bei bendravimo su negalią turinčiu darbuotoju patarimai darbdaviui ir kolektyvui; supažindinama su žmonių, turinčių negalią, įtraukties į atvirą darbo rinką svarba; aptariami stereotipai: su kuo šiandien susiduria asmenys, turintys negalią, bei kokių įgūdžių ar kompetencijų jiems trūksta; pristatoma informacija apie galimybes kelti asmenų, turinčių negalią, kompetencijas ir įgūdžius bei atsakoma į kylančius klausimus.
Į šių metų rugsėjo mėnesį vyksiančius kontaktinius mokymus kviečiame darbdavių atstovus registruotis paspaudus šią nuorodą: Mokymai "Žmonių su negalia dalyvavimas atviroje darbo rinkoje" (google.com).
Šie mokymai finansuojami Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl dalyviams jie bus nemokami.
