Verslumas per savęs pažinimą
„Youth Empowered“ – tai tarptautinė programa, kuri jau sėkmingai veikia Italijoje, Graikijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Baltijos bei dar 23-ose šalyse. Lietuvoje ją įgyvendina trys nevyriausybinio, verslo ir valstybės sektorių organizacijos: „Junior Achievement“, „Coca-Cola HBC Lietuva“ bei šiemet prie jos programos prisijungianti „Versli Lietuva“. Ši edukacinė programa skatina jaunimo verslumą per savęs pažinimą ir Lietuvos startuolių pavyzdžius, prisideda prie jaunimo nedarbo mažinimo. Lietuvoje programos seminarai jau vyko Varėnoje, Vilniuje, Kaune ir Jonavoje.
Renginio metu keli šimtai Panevėžio miesto jaunuolių susiburs išgirsti pranešimų apie savęs pažinimą, rinkos dėsnius, verslų kūrimą, karjeros pasirinkimus. J.Didžiulis mokiniams praves interaktyvų seminarą apie minkštųjų įgūdžių ir visuomeniškumo svarbą šiandieninėje visuomenėje, rinkos pagrindus, savęs pažinimą ir ateities krypties pasirinkimus. Antroje renginio dalyje verslo praktikai atvyks pasidalinti savo karjeros pasirinkimu versle, kaip ir kodėl pasirinko būtent tokią profesiją. Jauni žmonės galės užduoti jiems rūpimus klausimus.
Kuo šie mokymai vertingi ir į ką jie orientuoti – pokalbis su J.Didžiuliu.
– Kaip prisijungėte prie „Youth Empowered“ projekto?
– Prieš 2-3 metus buvau sukūręs edukacinę programą Kubos menininkams, kurie norėjo užsidirbti, tačiau neturėjo jokių kapitalistinių įgūdžių, nemokėjo savęs parduoti ir išsilaikyti rinkoje. Programa pavyko puikiai. Ilgainiui pamačiau, kad tokių pat įgūdžių trūksta ir menininkams Lietuvoje. Ir, tiesą pasakius, ne tik menininkams. Tuomet adaptavau programą ir pradėjau vesti mokymus drauge su reklamos mokykla „The Atomic Garden Vilnius“.
Susipažinęs su „Junior Achievement“ vadove Andželika Rusteikiene, buvau pakviestas bendradarbiauti ir projekte „Youth Empowered“. Aš puikiai suprantu, apie ką kalba šis projektas. Mes kalbame viena kalba. Tai – išgyvenimo manualas. Išgyvenimo kapitalistinėje santvarkoje, rinkos ekonomikoje. Tokių dalykų mokytis yra kur kas svarbiau nei mokytis aritmetikos ar istorijos. Deja, arba tam mokyklose skiriama labai mažai dėmesio, arba to išvis nemokoma. Ir man dėl to labai apmaudu.
– Kodėl apmaudu?
– Dėl kelių priežasčių. Pirma, aš tikiu, kad visi žmonės gali pasiekti savo svajonių, realizuoti save. Bet tam, kad tai pasiektų, reikia turėti atitinkamų įgūdžių. Dažnas jaunas žmogus nežino, kaip to pasiekti. Kas jis bebūtų – muzikantas, stalius, tapytojas ar verslininkas – kad būtum sėkmingas, neužtenka vien idėjos. Reikia mokėti save parduoti. Aš jaučiu pareigą šviesti šiuos jaunus žmones, kad jiems labiau sektųsi. Ne kad jie praturtėtų, o kad save realizuotų. Jei tu nevaldai rinkos, tai rinka valdo tave.
Žmonės turi rasti kelią ir būdų, kaip pamatyti ir atrasti savo potencialą. Kiekvienas iš mūsų galime nuveikti ir pasiekti kur kas daugiau, jei turėtume tam reikiamų įgūdžių. To išmokti nėra sunku.
Dalyvauju projekte, nes man tai labai patinka. Žinau, kad šios žinios išlaisvina žmones nuo tam tikros rinkos vergystės. Man patinka projekto turinys, aš mėgaujuosi bendraudamas su žmonėmis. Tokie mokymai keičia jaunų žmonių gyvenimus į gerąją pusę. Jaučiu pareigą išlaisvinti jaunus žmones nuo šio nežinojimo.
– Ar lygiai taip pat šių dalykų nežinojote ir neišmanėte pats būdamas moksleivis?
– O taip. Aš sumokėčiau labai daug pinigų arba būčiau be galo dėkingas žmogui, kuris su manimi būtų pasidalinęs tokiomis įžvalgomis tuomet, kai pats buvau moksleivis. Tai tikrai gali kardinaliai pakeisti žmogaus požiūrį į pasaulį.
Yra labai daug jaunų žmonių, kurie supranta, kad gyvenimas nesisuka vien aplink pinigus. Jie nori siekti savo svajonių, aistrų, jie nori gyventi ir mėgautis.
Jaunimui sakau: jūs galite būti kūrėjai, galite maištauti, keisti pasaulį, galite daryti ką tik norite, tačiau turite žaisti pagal tam tikras taisykles. Žinoma, taisykles galima laužyti ir apeiti, tačiau jas reikia žinoti. Ir taip kalbėti yra kur kas įtaigiau, nei aiškinti jauniems žmonėms, kad jie privalo dirbti Lietuvoje, gerinti šalies BVP. Aš sakau, jog galiu jiems padėti tapti laisvais ir siekti to, ko širdis geidžia.
– Kitaip tariant, jūs nebandote tiesmukai piršti savo tiesų.
– Tikrai ne, nebandau įpiršti jokios tiesos. Jeigu kas su manim taip būtų kalbėjęs jaunystėje, tikrai būčiau atkreipęs dėmesį ir įsiklausęs. Aš tiesiog bandau pasakyti, kaip jie gali realizuoti save, jeigu suvoks tam tikras mūsų visuomenės paradigmas.
– Ar tai ir yra ta pagrindinė žinutė, kurią bandote perduoti jaunuoliams?
– Tai yra viena iš jų. Bandau svarbiausias žinutes perteikti ne pasakodamas teorijas, o įtraukdamas į konkrečias praktines veiklas. Turiu mėgstamą frazę: „Vieninteliai žmonės, kurie tave myli už tai, kas tu esi, yra tavo tėvai, o visi kiti tave myli už tai, ką tu darai“. Tad visas savo žinias paverčiu praktinėmis užduotimis.
Kaip motyvacijos priemonę seminaruose naudoju muziką – kad žmonės ne tik mokytųsi, bet ir atsipalaiduotų, pasimėgautų. Per kelias valandas jų galvos dirba itin intensyviai, gauna daug svarbaus turinio, tad muziką naudoju kaip papildomą aktyvavimo priemonę.
Man labai svarbu paskaitoje viso ko balansas – pateikti tokį turinį, kuris įkvėptų ir motyvuotų kurti bei siekti savo svajonių.
– Ar to ir palinkėtumėte visiems moksleiviams?
– Tikrai nelinkėsiu siekti karjeros. Tai ne tas dalykas, kurio reiktų linkėti. Mūsų visų tikslas – ne išgyventi šioje kapitalistinėje santvarkoje, o pilnavertiškai gyventi. Skatinu visus moksleivius ateiti į mokymus ir gauti žinių, kurios padės jiems greičiau atrasti savo potencialą. O tai yra – viskuo gyvenime mėgautis. Tai yra svarbiausia mano mokymų ašis.
– Esate labai aktyvus įvairių socialinių iniciatyvų autorius ir dalyvis. Kas jus patį įkvepia visoms šioms veikloms?
– Visuomeniškumas, bendruomeniškumas ir žmogiškumas neveikia pagal finansų, ekonomikos rinkų dėsnius. Visa tai veikia ne pagal tą paradigmą. Juk gerumo negali pamatuoti pinigais. Išgyventi – materialaus turto dalykas, o gyventi – emocinio pobūdžio tikslas. Ir aš visur bandau to siekti – būtent gyventi ir tuo mėgautis.
Tikiu, kad kiekvieno žmogaus gyvenime ateina etapas, kai tampi empatiškas šalia esančiajam. Kai nori daryti kitiems žmonėms gera. Kai gauni didesnį malonumą padėdamas kitiems nei sau. Ir tai pamažu grįžta, žmonės tau tą gerumą grąžina. Tai yra bendruomeniškumo pagrindas. Svarbu duoti kitam taip, kaip duotum sau. Daryti kitiems taip, kaip darytum sau. Aš taip darau ir jaučiuosi laimingas.
