Kodėl antikvariniai baldai, atspindintys istorines epochas ir jų madas, peržengę šimtmečių slenksčius, tampa mados vėjams nepavaldūs, įgyja naują vertę, kuri šiandien yra didesnė nei vakar, o ryt bus didesnė nei šiandien? Padėti atsakyti į šiuos klausimus gali didžiausio Baltijos šalyse antikvarinių baldų centro „Rumšiškių baldai“ ekspertai. Baldų restauravimo meistrai ir žinovai kasdien susiduria su antikvariatu, puikiai pažįsta Europos antikvarinių baldų rinką ir žino, kokių vertybių ieško pirkėjas Lietuvoje, nusprendęs savo namus praturtinti unikaliu ir autentišku turiniu.
Buitis pakylėta į būties lygį
Pasak Moreno Jasevičiaus, antikvarinių baldų centro „Rumšiškių baldai“ specialisto, antikvarinis baldas – tai investicija, harmonija, grožis, interjero akcentas, atspindintis namų šeimininkų skonį, inteligenciją, statusą visuomenėje. Autentiški daiktai turi kitokią vertę, nei skaičiai sąskaitoje už jų įsigijimą ar ilgas aprašas funkcijų ir naujovių pritaikytų juos gaminant.
Nors vertė apčiuopiama ir apskaičiuojama, ją lemia baldo amžius, meninis išpildymas, medžiaga, iš kurios jis padarytas, tačiau visada egzistuoja ir subjektyvus kriterijus – antikvarinis baldas intuityviai „krenta į akį“. Šis asmeninis „kriterijus“ tarsi patvirtina, kad egzistuoja tvirtesnės, ilgaamžiškesnės vertybės, kurias baldų gamybos meistrai sugebėjo paslaptingu būdu įkūnyti skirtingų epochų stilistiką atspindinčiuose kūriniuose, buities daiktų formoje ar jos fragmentuose.
Koks antikvarinio baldo amžius?
„Vienas iš intriguojančių antikvarinių baldų vertės matų – jų amžius. Kai susimąstoma, kokia šio „į akį kritusio“ baldo gimimo data, vieta ir jo atsiradimą lėmusios aplinkybės, laukia atradimas – antikvarinis baldas visada 100 ar daugiau metų senstelėja. Baldo pagrindas – mediena. Iš jos pagaminama ir funkcionali baldo konstrukcija, ir epochą, stilių, meistro fantaziją ir sugebėjimus atspindinčios detalės. Kad medis būtų tinkamas baldų gamybai, jis turi subręsti, o tai dažnai užtrunka ilgiau, nei iš medžio pagaminto baldo tarnavimo laikas. Medienos paruošimas senaisiais laikais taip pat užtrukdavo ne vienerius metus. Tarkim, išskirtinai tvirtiems baldams gaminti skirta ąžuolo mediena buvo bent 20 metų mirkoma vandenyje, po to – džiovinama ir tik tada keliaudavo į meistro dirbtuvę“, – aiškina antikvarinių baldų ekspertas.
Gamtosauginė vertė
Bendrovės „Rumšiškių baldai“ specialistas atkreipia dėmesį ir gamtosauginę antikvarinių baldų vertę. Anot jo, propaguojamas tausojantis gamtos turtų eksploatavimas, tačiau augant poreikiams gaminama vis daugiau daiktų ne ilgalaikiam, bet greitam sunaudojimui. Iš pjuvenų plokščių pagamintas ir dailiu audeklu aptrauktas baldas irgi gali būti gražus, bet ne toks, kuriam baldo naudotojas jaus pagarbą. Pagarba atsiranda ne dėl „daiktų garbinimo“, o dėl taurios medžiagos, iš kurios daiktas sukurtas, idėjos, kuri atskleidžia laikmetį ir kūrėjo profesinę kompetenciją, galiausiai – išpildymo meistriškumo.
Didžiausi materialistai sutinka, kad antikvariniai baldai turi savo dvasią. Tačiau, kokia gali būti „dvasia“ daikto, kuris po 5–10 m. keliauja į šiukšlyną, o kirstinė mediena virsta dūmais ir panaudojama vandeniui šildyti?
Vienas iš objektyvių antikvarinio baldo vertės matų ir paremtas tuo, kokie yra medienos, iš kurios baldas pagamintas, resursai: kur medžio rūšis paplitusi, kiek jos likę, t. y. jos „retumas“
„Vienas iš objektyvių antikvarinio baldo vertės matų ir paremtas tuo, kokie yra medienos, iš kurios baldas pagamintas, resursai: kur medžio rūšis paplitusi, kiek jos likę, t. y. jos „retumas“. Nors mūsų planeta ganėtinai žalia, bet to negalima pasakyti apie medienos išteklius. Tai reiškia, kad antikvariniai, profesionaliai restauruoti, antram gyvenimui prikelti baldai atlieka ne tik individualią estetinę ir buitinio pritaikymo, tačiau ir socialinę funkciją, reprezentuoja tikrąjį tausojantį gamtos išteklių naudojimą, atspindi gamtosaugos prigimtį. Be gamtos turtų mes negalime išsiversti, bet dera gerbti ir tausoti tai, ką iš gamtos pasiimame“, – sako M. Jasevičius.
Antikvarinių baldų mediena
Pasak specialisto, „Rumšiškių baldų“ centre yra pabuvoję bemaž iš visų baldams gaminti tinkamos medienos rūšių pagaminti antikvariniai baldai. Kad baldai pergyventų medžių, iš kurių jie buvo pagaminti, amžių, mediena turi būti tvirta, patvari, minimaliai kintančios plėtimosi ir traukimosi struktūros, atspari drėgmei, karščiui ir šalčiui bei mechaninimas pažeidimams.
Dažniausiai naudojamos medienos rūšys: ąžuolas, tikmedis, riešutmedis, raudonmedis.
Dažniausiai naudojamos medienos rūšys: ąžuolas, tikmedis, riešutmedis, raudonmedis. Iš jų pagaminti prabangūs ampyro, rokoko, baroko stiliaus baldai. „Paprasto“ stiliaus –kaimiškojo ( kantri, provanso) ar miestietiškojo (bydermejerio) – baldams dažniau buvo naudojamos vietinės, pigesnės medienos rūšys: klevas, uosis, beržas, vyšnia. Išskirtiniams prabangiems baldams naudotos egzotiškos, retos ir senaisiais, ir dabartiniais laikais vertinamos medienos rūšys: juodmedis, indinis mangas, palisandras, karelijos beržas, kedras.
Gilindamiesi į atskiroms šalims būdingą interjerų stilistiką, antikvarinių baldų gamybos geografiją, rastume daugiau subtilybių. Tarkim, raudonmedžių yra bent 5 rūšys, dažniausiai baldų gamyboje naudotas tikrasis raudonmedis, nes jo mediena labai patvari, lengvai poliruojama, atspari išoriniam poveikiui, savita medienos spalva ir plaušų įvairovė, jie būna lygūs, dryžuoti, šlakuoti, margi.
Ąžuolų yra net keli šimtai rūšių. Lietuvoje paplitęs tik paprastasis ir bekotis (įrašytas į Raudonąją knygą). Nors ąžuolas nėra retas medis, tačiau jo brandos amžius – 100–120 m., o tai reiškia, kad tinkamos baldams medienos ir dabar, ir seniau nebuvo per daug. Todėl ąžuoliniai baldai laikomi ir prabangos ženklu, ir subtilia užuomina į savybes, kurias vertina baldo naudotojas – ąžuolo tvirtumą, atsparumą, ilgaamžiškumą, patikimumą.
Tinkamai paruoštos medienos baldas vidutiniškai tarnauja 200 metų. Jei baldas prižiūrimas, profesionaliai restauruotas, tausojamas, gali tarnauti ir antra tiek.
Kaip atpažinti antikvarinio baldo medieną
„Medienos, iš kurios baldas pagamintas, atpažinimas svarbus baldo restauratoriui, tačiau aktualus ir eiliniam pirkėjui, jei jis baldą renkasi be profesionalų konsultantų ar abejoja parduodamo antikvariato autentišku. Susidūrus su nežinomos rūšies mediena pirmiausia reikia nustatyti, ar ji spygliuočių ar lapuočių. Spygliuočių ankstyvoji mediena (esanti arčiau šerdies) yra šviesi, gelsva, o vėlyvoji (toliau nuo šerdies) – tamsi, rusvai ruda. Tai gerai matyti ir skersiniame, ir išilginiuose, o ypač tangentiniame (per patį medžio centrą) pjūviuose. Spygliuočių šerdies spinduliai plika akimi neįžiūrimi. Lapuočiams nustatoma, ar medis priklauso žiedaindžių, ar padrikai akytųjų pogrupiams. Pradedantiesiems entuziastams rekomenduojama naudotis specialiomis lentelėmis arba kitais medienos rūšių pažinimo vadovais, kadangi ši sritis be specialių žinių ir patirties, sunkiai įkandama. Be to, reikia prisiminti, kad medienos spalva dėl atmosferos, cheminių medžiagų arba grybelio poveikio gali pasikeisti. Medžių rūšis pažinti padeda makrostruktūrinių elementų dydžiai, jų matomumas, susigrupavimo pobūdis ir t. t. Jei požymiai neryškūs (pvz., padrikai akytų lapuočių), atpažinti galima pagal medienos tekstūrą, tankį, kietumą, blizgesį“, – aiškina „Rumšiškių baldų“ antikvarinių baldų specialistas.
Antikvarinių baldų restauravimas ir priežiūra
„Rumšiškių baldai“ ne tik prekiauja antikvariniais baldais, bendrovėje jie ir restauruojami.
Pasak M. Jasevičius, „Rumšiškių baldai“ ne tik prekiauja antikvariniais baldais, bendrovėje jie ir restauruojami. Atnaujinami medinių baldų paviršiai, atkuriama originali arba suteikiama nauja baldo spalva, atspalvis, sutvirtinamos konstrukcijos, keičiamos susidėvėjusios minkštosios baldų dalys (porolonas, spyruoklės, gobelenai). Naudojamos aukštos kokybės, ilgaamžės medžiagos, parenkamos spalvos ir raštai atsižvelgiant į pirminę baldo išvaizdą arba, klientų pageidavimu, spalvos derinamos su jų namų interjero spalviniais sprendimais.
Jei kai kurias medinio baldo detales tenka keisti, atliekamas vadinamasis medienos „sendinimas“, kad naujas fragmentas neišsiskirtų nuo autentiškos, baldo pagrindą sudarančios medžiagos.
„Jei baldas restauruotas mūsų iniciatyva, pirkėjus apie tai informuojame, paaiškiname, kaip baldą prižiūrėti, poliruoti, valyti, kad būtų išsaugota jo estetinė vertė ir nenukentėtų patvarumas. Siekiame, kad baldas, sulaukęs 100 metų, – sulauktų ir antrojo jubiliejaus. O po100 metų, jei meistrui vėl teks pridėti ranką, tai ne prie tos detalės, kurią mes restauravome“, – juokauja bendrovės atstovas.
Įsigyti galime centre ir internetu
„Rumšiškių baldų“ pirkėjų ratas plečiasi. Bendrovė tapo didžiausiu antikvarinių baldų centru ne tik Lietuvoje, bet ir regione, todėl klientų sulaukiama iš įvairių šalių.
„Daugelį „Rumšiškių baldų“ centre antikvarinius baldus įsigijusių pirkėjų jau asmeniškai pažįstame. Nusipirkę vieną tikrą ir tvirtą antikvarinę vertybę, kuri pritapo ir net, anot jų – atnešė sėkmę, jie grįžta, norėdami autentiškais, istorija dvelkiančiais, pamėgtų epochos stilistiką atspindinčiai baldais užpildyti visą ar bent jau dalį savo namų interjero“, – šypsosi „Rumšiškių baldų“ specialistas.
Palanki ir bendrovės geografinė vieta – šalia greitkelio Vilnius–Kaunas ir visai greta Lietuvos liaudies buities muziejaus, kur prekybos centro lankytojai gali pailsėti, maloniai praleisti laiką. Ir ne tik pamatyti autentiškų liaudies buities daiktų, bet ir palyginti juos su Europos ir kitų šalių interjero raidos kultūrą, prabangą ir buitį reprezentuojančiomis vertybėmis.
Pelnius patikimos bendrovės vardą, auga „Rumšiškių baldų“ antikvarinių vertybių pardavimas ir el. parduotuvėje www.rumsiskiubaldai.lt. Bendrovės partneriai užtikrina sklandų ir saugų antikvarinių baldų pristatymą Lietuvoje ir už šalies ribų.
