„Suvokimas ir žinojimas. Galimybių vertinimas. Pirmenybės teikimas. Prekių pirkimas arba mainai. Lojalumas“, – tokias pagrindines rekomendacijas susirinkusiems verslininkams pateikė viena iš galimybių studijos rengėjų Lietuvos socialinio verslo asociacijos ekspertė Ieva Žebrytė.
Studijos rengėjai identifikavo ir problemas, kad visgi Lietuvoje trūksta statistiniais duomenimis paremtos informacijos apie socialinį verslą, o tai liudija, kad socialinio verslo ekosistema yra dar tik besikurianti. Įvairių tarptautinių organizacijų rekomenduojama vykdyti ekosistemos stebėsena Lietuvoje pradėta vykdyti tik 2023 metais. Pagaliau ir Lietuvoje, kaip jau kelerius metus tai yra daroma Estijoje ir Latvijoje, bus renkami duomenys apie socialinių verslų finansinius, vertės ir pokyčio kūrimo rodiklius, valstybės pagalbą ir paramą, o taip pat ir kliūtis bei iššūkius, su kuriais susiduria socialinis verslas, tarp jų ir bendradarbiavimo su tradiciniu verslu perspektyvas.
Studijos pristatymui buvo pasirinkta atsakingai ir tvariai pagal socialinio verslo principus dirbanti „Miesto laboratorija“, kurios bendraįkūrėja Agnė Gaisrė tikrai ne vieną klausytoją nustebino kavinės įkūrimo istorija, kaip kelių Vilniaus Antakalnio mikrorajone gyvenančių kaimynų ir bendraminčių idėja ir noras burti bendruomenę, gali pavirsti tvariu ir išmaniu socialiniu verslu. Verslininkės pirmosios Lietuvoje įsidiegė išmaniąją maisto atliekų skaičiavimo sistemą, kai kavinės lankytojai ir patys turi galimybę pasverti savo lėkštėse paliktą nesuvalgytą maistą ir apskaičiuoti, kiek jo susikaupia per visus metus. O kavinės darbuotojai tokiu būdu apskaičiuoja ir maisto gamybos nuostolius, kai, pavyzdžiui, dėl nesėkmingo planavimo nesunaudojami visi užsakyti produktai.
Žinių visuomenėje apie socialinį verslą trūkumą akcentavo ir Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Viktorija Bražiūnaitė. Ji pastebėjo, kad galimybių studija atskleidžia vertingas įžvalgas apie priežastis, kodėl bendradarbiavimas stringa, viena iš tokių – žinomumo ir teisinio reguliavimo stoka. Apie tai, kad socialinio verslo apibrėžimas ir svarbiausi kriterijai turi būti įtvirtinti įstatyme, asociacija komunikuoja ir visuomenei, ir valdžios atstovams jau ne vienerius metus. Juo labiau, kad nemažai ES šalių tokį reglamentavimą jau turi. Praėjusių metų EPBO duomenimis (2022), net 16-oje šalių yra priimta socialiniam verslui skirta teisinė bazė ir reguliavimas, o 2023 metais prie jų prisijungė ir Vokietija.
Tai, kad aiškios teisinės bazės nebuvimas trukdo stiprėti socialinio verslo ekosistemai, patvirtino ir specialiai galimybių studijos prielaidoms patikrinti suorganizuotos 4 simuliacinės veiklos Lietuvos regionuose: Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dalyvavo virš šešiasdešimt privataus sektoriaus ir socialinio verslo organizacijų. Jose dalyvavę beveik visi socialinio verslo atstovai kaip vieną didžiausių problemų įvardino tai, kad Lietuvoje nėra įteisintas socialinio verslo statusas. Pasak V.Bražiūnaitės, tradicinis verslas gal ir būtų suinteresuotas pirkti prekes ar paslaugas iš socialinio verslo, bet tuo pačiu nori būti tikras, kad pardavėjas tikrai yra socialinis verslas, o neturint aiškaus apibrėžimo, tai tampa sudėtinga įvertinti.
„Ši galimybių studija dar labiau sustiprina mūsų argumentus, kodėl toks svarbus yra teisinis socialinio verslo reguliavimas, kuris įneš aiškumo visiems. Šiuo metu politinėje darbotvarkėje yra įstatymo projektas, kuriame siūloma socialinio verslo apibrėžimą ir kriterijus įtraukti į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kas būtų pirmas žingsnis socialinio verslo teisinės bazės kūrimui. Priėmus šį įstatymą, neabejoju, kad ir tradicinio verslo bendradarbiavimas su socialiniais verslais įgautų naują pagreitį“, – tvirtina asociacijos vadovė V. Bražiūnaitė.
Lietuvoje jau atsiranda sėkmingų tradicinio verslo ir socialinio verslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Apie vieną iš jų renginyje papasakojo socialinio žiedinės mados startuolio „TEXTALE“ steigėja ir direktorė Viktorija Nausėdė. Ji papasakojo, kaip gerai žinomo prekės ženklo „Audimas“ atstovai patys juos susirado ir prasidėjo bendradarbiavimas: atnešę naudotus „Audimo“ gaminius į „TEXTALE“ parduotuvę, vartotojai gauna nuolaidą kitam naujų drabužių pirkimui. Svarbu tai, kad Audimo įmonė pas juos pristato sandėliuose užsilikusius senų kolekcijų, o taip pat neparduotus ar brokuotus gaminius, kurie „TEXTALE“ dėka atranda savo vartotojus, o nebūna išmetami, sunaikinami.
Viktorija pasidalino ir savo asmenine istorija, kaip „atliekas įsimylėjusiai“ aplinkosaugininkei pavyko sukurti socialinį verslą ir kiek iššūkių teko įveikti. „Daug kas manęs klausė, kodėl kuriu ne paprastą verslą, kas galimai būtų gerokai paprasčiau, o renkuosi daug sudėtingesnį kelią vystyti socialinį verslą,“ – dalinosi pranešėja, akcentuodama savo pasirinkto kelio prasmingumą.
Apie tai, kaip verslas ir socialinis verslas gali būti išvien bei siekti tvarių ir bendruomenėms naudingų rezultatų kalbėjo ir viešosios įstaigos „Lyderių karta“ atstovė Agnė Tėvelytė-Petronienė, sukūrusi socialinį verslą Ukmergėje, kur organizuoja vaikų užimtumą po pamokų ir konsultuoja įvairių iššūkių bei problemų ištiktas šeimas. Pasak jos, žmonėms vis dar sunku pasakoti apie šeimoje kylančias problemas. Vis dar jaučiasi požiūris, kad tai – lyg nešti šiukšles iš savo namų. Tačiau tai pamažu keičiasi. „Lyderių kartos“ veikloje išryškėjo įvairios tendencijos. Viena iš dominuojančių – kad pagalbos pirmiausia ieškoma ne sau, bet vaikams. Vis dėlto galiausiai atėję dėl vaiko suaugusieji lieka ir konsultuojasi patys.
Tradiciniam verslui gali būti labai vertinga, kad šis socialinis verslas siūlo vaikų priežiūrą po pamokų, pasirūpina ne tik jų ugdymu, bet ir pavėžėjimu. Bet kurios įmonės darbuotojai gali dirbti kokybiškiau, produktyviau, kai jaučiasi ramesni ir saugesni, žinodami, kad jų vaikais yra atsakingai rūpinamasi.
A.Tėvelytė-Petronienė akcentavo, kad norint sukurti stiprią ir veikiančią verslo bei socialinio verslo ekosistemą, užtikrinti atsakingą jų partnerystę ir bendradarbiavimą, privalu ne tik paneigti socialinį verslą gaubiančius mitus: neva jis negali būti pelningas, o juo užsiima tik nevyriausybinės organizacijos, bet išskirti galimas naudas: galimybę prisidėti prie prasmingų socialinių iniciatyvų, vykdyti įdomius ir patrauklius projektus, tikėtis greitesnių rezultatų, galimybė tobulėti, tikėtis inovatyvumo ir didesnės plėtros galimybės.
UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ projektų vadovė ir partnerė Vaiva Garlinskė pasidžiaugė, kad pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta tokio pobūdžio studijos, kuri patvirtina, kad tradicinio ir socialinio verslo bendradarbiavimo nauda gali būti abipusė. Socialinis verslas iš savo prigimties sprendžia visuomenines, bendruomenines ar aplinkosaugines problemas, kurios jiems yra puikiai pažįstamos. Tradiciniam verslui užtektų, tik prisidėti prie jų veiklos vykdant savo įmonės socialinę atsakomybę ir taip būtų pasiekta puiki sinergija.
Pranešėja paragino tradicinio verslo atstovus teikti pirmenybę socialiniams verslams ir pradėti jau dabar, pavyzdžiui, renkantis kalėdines dovanas Lietuvos socialinio verslo asociacijos sukurtoje virtualioje kalėdinėje mugėje, kurioje pristatomi būtent socialinių verslų kuriamos dovanos, dovanų kuponai jų teikiamoms paslaugoms. „Esame atsakingi ne tik už tai ką darome, bet ir už tai, ko nedarome“, – prasminga Žano Batisto Moljero sentencija renginį užbaigė V.Garlinskė.
Projektas Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001 „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“ yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
