Šiandien socialinis verslas įgauna vis didesnę svarbą. Kas ketvirta nauja kompanija Europoje yra socialinis verslas. Tačiau ar vartotojai suvokia, kas tai yra ir kokia socialinio verslo misija? Ar mokame atsakingai vartoti ir ar gebame dalytis su kitais? Kodėl pasauliniame aukojimo kontekste pagal indeksą Lietuva užima žemiausias pozicijas?
Ne tik siekia uždirbti
Socialinio verslo situacijų konkurso „Creative Shock“ organizatorė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentė, trečiakursė Ieva Poškutė įsitikinusi, kad socialinis verslas yra kaip ir bet koks kitas verslas, generuojantis pajamas ir siekiantis uždirbti pelną, tačiau jų tikslas yra ne pelno siekimas, o įtakos visuomenei kūrimas, suteikiant socialinę paramą, socialinę pagalbą.
„Yra keletas socialinio verslo tipų. Vienas jų yra verslas, įdarbinantis tam tikrą socialinę grupę; kitas – parduodantis prekę ir tada panašią prekę atiduodantis tam tikrai socialinei grupei; dar kitoks socialinio verslo tipas dalį ar net visą savo pelną skiriantis socialinei problemai spręsti. Tad pagrindinis tradicinio ir socialinio verslo skirtumas yra tas, kad socialinio verslo tikslas yra ne pelno siekimas, o įtakos ir gerovės visuomenei kūrimas“, – sako Ieva.
Pašnekovės teigimu, socialinio verslo dėmesys yra sutelktas į visuomeninių pokyčių kūrimą, tradicinio verslo užduotis yra tiesiog uždirbti pelno. Socialiai atsakingas tradicinis verslas tarsi etiškai įpareigotas, kad pelno uždirbanti organizacija kartu turi prisidėti ir prie geresnės visuomenės kūrimo. Vis dėlto, dažnai žmonės norėdami įprasminti savo pirkinį ar ką nors paremti, dažnai susipainioja ir nesupranta, kuo skiriasi tradiciniai, socialiai atsakingi ir socialiniai verslai.
Lietuvoje sparčiau daugėja socialiai atsakingų įmonių nei socialinių verslų.
„Lietuvoje sparčiau daugėja socialiai atsakingų įmonių nei socialinių verslų. Socialiai atsakinga įmonė dažniau skiria trumpalaikę paramą, pavyzdžiui, bendradarbiaudama su maistą skurdžiai gyvenantiems žmonėms teikiančia organizacija, tačiau to nedaro ilgalaikėje perspektyvoje. Tai yra esminis socialiai atsakingos įmonės ir socialinio verslo skirtumas. Mat pastarasis turi savo daromą pokytį planuoti atsargiai, nuosekliai ir ilgam laikotarpiui“, – aiškino Ieva.
Investuoja į jaunus žmones
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Fondo direktorės Jurgitos Gaukštienės teigimu, socialinis verslas gali padėti išspręsti visuomenės problemas ir prisidėti prie gerovės, tačiau ne mažiau svarbios ir įmonės, kurioms rūpi socialinė atsakomybė.
„Per penkerius metus ISM Fonde pastebėjau, kad jeigu kompanija, sakanti, kad yra socialiai atsakinga, skirdama paramą arba aukodama, mato tame asmeninį interesą – jos parama yra daug tvaresnė. Nors, anksčiau galvojau, kad tas geranoriškumo aspektas turėtų būti svarbiausias, šį įsitikinimą pakeičiau. Paramos organizacijoms tvarumas ir noras inicijuoti visuomenės pokytį, pakeisti tradiciją, požiūrį, yra nepaprastai svarbus. Tad esu už socialiai atsakingą verslą, kuris strategiškai yra apsibrėžęs, kokį pokytį jis nori visuomenėje inicijuoti, tą daro atsakingai bei tvariai“, – patirtimi dalijosi J.Gaukštienė.
Fondo vadovė pastebi, kad daugėja socialiai atsakingų kompanijų Lietuvoje, norinčių prisidėti prie švietimo filantropijos ir remiančių negalinčius savimi pasirūpinti. Kompanijos vis dažniau investuoja į gabių žmonių ateitį – į jų gebėjimus ir talentų atskleidimą.
Negali spręsti vien tik šią minutę gyvybiškai svarbių problemų, bet turi pagalvoti ir apie tai, kaip investuosi į ateitį, kad visuomenė būtų geresnė.
„Prieš kelerius metus buvo daug mažiau pavyzdžių, kai buvo aukojama dėl žmogaus ateities. Man patinka idėja, kad jeigu šiandien nori turėti židinį, kuriame dega ugnis, turi pagalvoti, ką į jį įdėsi, kad ta ugnis rusentų. Negali spręsti vien tik šią minutę gyvybiškai svarbių problemų, bet turi pagalvoti ir apie tai, kaip investuosi į ateitį, kad visuomenė būtų geresnė. Matau teigiamą pokytį ir tame, kaip ISM universiteto alumnai įsitraukia į aukojimą“, – džiaugėsi J.Gaukštienė.
Dalytis gerumu atsakingai
Pašnekovės pastebi, kad nors ir daugėja geranoriškų žmonių, norinčių prisidėti prie geresnės aplinkos ar visuomenės gerovės, tačiau prieš norint padaryti bet kokį gerą darbą, reikia labai gerai išanalizuoti ir apgalvoti, su kuo norėtų tuo gerumu pasidalyti labiausiai.
„Socialinėse medijose plūsta įvairūs įrašai, ypač dabartiniu – kalėdiniu laikotarpiu. Žmogui atrodo, kad jis nespėja visiems aukoti ir padėti. Reikia atsirinkti aktualią ir reikalingą informaciją. Pati stengiuosi atsakingai vertinti – jeigu reikia pirkti dovaną ar produktą, stengiuosi pirkti iš kitus remiančios organizacijos. Nors Lietuvoje jų dar nėra labai daug, jos vis dėlto egzistuoja. Projekte „Creative Shock“ dirbome ne tik su užsienio, bet ir su Lietuvos socialiniais verslais – „Draugų Uogienė“ – kurie siekia mažinti maisto perteklių iš atlikusių vaisių ir uogų gamindami uogienę ir ją parduodami. Gautas lėšas jie skiria nepasiturinčioms šeimoms. Taip jie padeda dviems socialinėms grupėms – ūkininkams ir nepasiturintiems. Kitas verslas – „Share the Light“ – įdarbina neįgalius ir socialiai atskirtus žmones. Darbuotojai gamina aksesuarus ir apyrankes iš parakordo, gauna galimybę ugdyti savo įgūdžius bei pildyti gyvenimo aprašymą. Tad siūlau rinktis produktus iš būtent tokių kuriančių pokytį verslų“, – pataria studentė.
Neseniai vykusioje diskusijoje „Filantropijos pipirai“ kunigas Algirdas Toliatas prasitarė, kad diena, kada yra išmokamos pašalpos žmonėms, kuriems sunku, yra viena labiausiai užimtų dienų policijos pareigūnams. Mat tą dieną įvyksta daug nelaimingų atsitikimų, muštynių ir panašiai. Tad kaip vartotojas turi vartoti atsakingai, taip aukotojas atsakingai turi aukoti ir pasidomėti, kokiai organizacijai skiria savo lėšas ir ar žmonės gauna vertę iš jos.
ISM Fondo direktorės teigimu, priežastis, kuri trukdo žmonėms Lietuvoje aukoti daugiau yra ta, kad jie nežino, kur nueis jų pinigai, ar tikrai pasieks reikiamą adresatą. Todėl labai svarbu šioje srityje didinti skaidrumą. Svarbu yra surengus paramos vakarą paskelbti, kiek lėšų buvo paaukota ir kam jos bus panaudotos. Lygiai taip pat svarbu skelbti savo organizacijos puslapyje, kiek organizacija yra surinkusi ir ką yra nuveikusi.
„Verslininkai turėtų aiškiau skelbti, kokį rezultatą pasiekia, kiek tiksliai pinigų paaukoja. Lietuvoje ši praktika gal dar nėra išvystyta taip, kaip turėtų būti. Norėčiau tikėti, kad verslai neturi suplanuotų užkulisinių dalykų ir nori prisidėti prie atsakingo aukojimo. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo sukurtas Lietuvos nevyriausybinių organizacijų registras tinklalapyje nvoatlasas.lt. Jame paramos organizacijos skelbia informaciją apie save, kad norintis paaukoti žmogus galėtų pasirinkti ir pasitikrinti organizacijas. Tai mažų mažiausias žingsnis, reikalingas padaryti prieš aukojant – pasižiūrėti, kur nueis tavo parama“, – tikina J.Gaukštienė.
„Kam žmogus nori aukoti, priklauso tik nuo jo. Yra įvairios organizacijos, kurioms galima paaukoti, ar socialiniai verslai, iš kurių galima pirkti produktus. Reikia tik pasidomėti, galbūt apsilankyti tokiuose tinklalapiuose kaip aukok.lt ar vaikusvajones.lt ir pasirinkti. Ypač švenčių metu kai kurie žmonės atsisako dovanų tam, kad jų pinigai būtų skiriami kilnesniam tikslui – galima paklausyti ir jų patarimo“, – antrino I.Poškutė.
