Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kas paskatina ir įkvepia jaunus žmones rinktis mokytojo kelią?

Mokytojų rengime, kaip ir švietimo sistemoje, nuolat vyksta įvairūs pokyčiai. Tikriausiai neliko tų, kurie nebūtų girdėję karštų diskusijų apie atnaujinamą ugdymo turinį, traukųjį ugdymą ir kitas naujoves. Žinoma, ne viskas, kas komunikuojama viešoje erdvėje, pozityviai nuteikia jaunus žmones ir motyvuoja tapti mokytojais.
Kas paskatina ir įkvepia jaunus žmones rinktis mokytojo kelią?
Kas paskatina ir įkvepia jaunus žmones rinktis mokytojo kelią? / VDU nuotr.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, būtina pamatyti ir teigiamus procesus – mokyklų bendruomenių stiprėjimą, mokytojų profesionalumo augimą, prasmingus projektus, kurie leidžia praturtinti mūsų vaikų ugdymą. Tiems, kurie nebijo iššūkių, kurie žino, kad kiekviena diena mokykloje, klasėje, bus pilna netikėtumų, mokytojo profesijos pasirinkimas yra teisingas sprendimas.

Geriausi rezultatai pasiekiami dirbant kompleksiškai

VDU Švietimo akademija aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos savivaldybėmis. Per šiuos mokslo metus L.Kaminskienei teko aplankyti ir susipažinti su nemažai Lietuvos savivaldybių švietimo skyrių vadovų, darbuotojų, mokyklų vadovų, mokinių. Akivaizdu, kad regionuose yra labai gražių ir prasmingų iniciatyvų, kokybiškų ugdymo veiklų.

„Nors susitikimuose dar neišgirdau labai nerimastingų pasisakymų apie mokytojų trūkumą, tačiau jau visi mato, kokios ryškėja tendencijos, tad savivaldybės modeliuoja, kaip reikės užtikrinti, kad savivaldybių švietimo įstaigose netrūktų pedagogų. Visada aptariame ir deriname bendras veiklas, kurios pritraukia daugiau jaunų žmonių į pedagogo profesiją. Tai ir Jaunojo pedagogo klubas Kauno rajone, Ugdymo mokslų klasė Kauno Maironio gimnazijoje, gražus prasidėjęs bendradarbiavimas su Tauragės ir Alytaus savivaldybėmis gabių vaikų ugdyme, STEAM veiklose“, – vardija L.Kaminskienė.

Asmeninio archyvo nuotr./Lina Kaminskienė
Asmeninio archyvo nuotr./Lina Kaminskienė

Pašnekovė įsitikinusi: geriausi rezultatai pasiekiami, kai dirbama kompleksiškai: kai savivaldybės turi savo viziją, kurios siekia, kai kuriama šiuolaikinė infrastruktūra, plėtojamas kultūrinis gyvenimas, sudaromas patrauklios socialinės ir ekonominės sąlygos. Kitaip tariant, ten, kur norisi gyventi ir dirbti, ten ir juda žmonės. Mokykla juk nedirba izoliuotoje aplinkoje – tai atvira bendruomenės ekosistema. Be abejo, daug nulemia ir mokyklos vadovo lyderystė, progresyvus mąstymas, psichologiškai saugios aplinkos kūrimas mokytojams ir mokiniams.

Pedagogo profesija peržengia vieno mokslo ribas

„Mokytojo profesijos sėkmė didele dalimi priklauso nuo tinkamo išsilavinimo ir pašaukimo. Taip pat asmenybės brandos, visuminio matymo – įsitikinusi L.Kaminskienė. – Kita vertus, labai svarbu ugdyti ir profesinio atsparumo kompetencijas, kurios leidžia, esant sudėtingomis situacijoms, nemesti pasirinkto profesinio kelio. Šiandieninėse studijose įvairias pedagogui reikalingas kompetencijas padeda ugdyti ne tik edukologai, bet ir visa universiteto akademinė komanda: psichologai, gamtos mokslų, menų, technologijų, neuromokslų atstovai. Visa tai liudija, kad pedagogo profesija yra tarpdisciplininė, ji peržengia vieno mokslo ribas, nes ugdyti žmogų yra ir iššūkis, ir didelė privilegija“.

Švietimo akademijos kanclerė džiaugiasi studentais, kurie įkvepia savo pasirinkimais, požiūriu į studijas ir darbą, kurie yra reiklūs sau ir dėstytojams, ir kurie yra kuriantys. Anot jos, gausu gražių pavyzdžių, kai studijuoti ateina ir jau vos ne pradinėse klasėse mokytojais apsisprendę tapti jaunuoliai, ir tie, kurie savo kelią atranda kiek vėliau. Tokių istorijų yra daug, įvairių. Džiugina ir tai, kaip jie kalba, komunikuoja apie mokytojo darbą, kaip džiaugiasi savo mokinių pasiekimais. Kai kurie jų atkeliauja net iki doktorantūros studijų, matosi, kad akys dega, kai kalba apie ugdymą, naujoves, eksperimentavimą. Būna ir nesėkmių, būna kitų pasirinkimų, tačiau tai yra natūralus sau tinkamų studijų, savo pašaukimo ieškojimo būdas.

Mokytojo profesijos sėkmė didele dalimi priklauso nuo tinkamo išsilavinimo ir pašaukimo.

Paklausta, kodėl verta rinktis pedagogo profesiją, L.Kaminskienė pabrėžia, kad mokytojas yra lyderis, novatorius, kūrėjas. Ir mokytoju būti yra garbė: „Tam, neabejoju, pritars, dauguma. Tik išmokime vertinti mokytojus, jais pasitikėti, nekrauti beprasmiškų darbų. Gerų mokytojų visada trūks“.

Susidomėjimo mokytojo profesija netrūksta

VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos bakalauro programos vadovės dr. Vaidos Jurgilės nuomone, žiūrint į praėjusių metų stojimo rezultatus, susidomėjimo mokytojo profesija tikrai netrūksta. Galbūt nemaža dalis studentų šias studijas renkasi dėl siūlomos stipendijos, tačiau ji linkusi galvoti, kad dažnu atveju jaunus žmones įkvepia jų pačių mokytojai ar šeima ir matomi gerieji pavyzdžiai, kuriamas pagarbus bei orus santykis tarp mokytojo ir mokinio.

„Dažnu atveju jaunas žmogus pasirenka šią profesiją dėl didžiulio noro išreikšti save arba tiesiog, kaip teigia studentai, dėl prasmės ieškojimo. Visgi mokytojo darbas yra keliantis ir nemažai iššūkių, kadangi tu visuomet turi prisitaikyti prie poreikio nuolat tobulinti žinias. Kasdienis patirties įgijimas ir galimybė mums mokytis ir tobulintis yra svarbiausia vertybė. Turi būti nuolatos besimokantis ir ieškantis naujovių, gebantis ir norintis pažinti savo mokinius, turintis aiškius tikslus bei siekinius“, – sako pašnekovė.

V.Jurgilė dirba su nemažu būriu būsimų mokytojų. Jai labiausiai įdomu išgirsti studentų patirtį, kurie būna prasimokę trejus metus, pavyzdžiui, medicinoje ir po tų trejų metų perstoja į VDU Švietimo akademiją, nes nori tapti mokytojais. Paklausus jų, kodėl toks pasirinkimas, nes nueitas nemenkas studijų kelias, būsimieji mokytojai teigia, kad čia jie atranda erdvę kūrybiškumui bei toleranciją. Arba būna atvejų, kai teigiama, kad tiesiog priešinosi mokytojo profesijai, nes tėvai – mokytojai, bet galiausiai supranta, kad tai ir jų pašaukimas, jie džiaugiasi tuo, kad žino mokytojo darbo užkulisius.

Asmeninio archyvo nuotr./Vaida Jurgilė
Asmeninio archyvo nuotr./Vaida Jurgilė

„Labiausiai džiugina studentai, kurie ateina tvirtai žinantys, kuo nori tapti, ir tikslingai siekiantys mokytojo specialybės, kai ateina su didžiuliu ryžtu laužyti stereotipus apie mokytojo darbą. Gražiausia yra girdėti, kad būsimieji mokytojai bus tie, kurie ugdys naują kartą Lietuvai“, – dalijasi kalbinta VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos bakalauro programos vadovė.

Studentams svarbus ryšys

Būsimųjų mokytojų įgūdžiai tobulinami studijų ir praktikos bei profesinės karjeros metu stebint, analizuojant ir reflektuojant savo patirtį, nuolatos įvertinant savo suvokimo, mąstymo, elgesio ypatumus ir aptariant juos su kolegomis, dėstytojais. Tokiu būdu refleksijos įgūdžiai iš esmės padeda įvertinti savo pedagoginę veiklą ir ją tobulinti, remiantis įgyta patirtimi.

„Mokiniams svarbus kuriamas ryšys tarp jų ir mokytojo, kai vyrauja pagarba, pagalba, – pastebi V.Jurgilė. – Kiekvienas mokinys nori jaustis gerai, todėl ypatingai pabrėžiama pagalba. Labai dažnai girdima, kad mokinius paskatino ar įkvėpė jų mokytojai motyvatoriai, tai yra labai reikšmingas įvertinimas, kadangi taip savo pedagogus įvertinę mokiniai turi didelę vidinę motyvaciją mokytis, kadangi jie sulaukia nemažo dėmesio iš mokytojo“.

Pasak pašnekovės, kalbant apie mokomojo dalyko mokytoją, ypatingai svarbu, kad jis būtų savo dalyko ambasadorius. Mokiniai, kalbėdami apie tokius mokytojus, visada pabrėžia, kad jiems svarbus puikus jų dalykų išmanymas – tai mokinius labai žavi ir tampa geruoju pavyzdžiu. Taip pat svarbus mokytojo gebėjimas įtikinti mokinius, dėl ko svarbu mokytis jo dalyko, kam matematika yra svarbi arba kodėl reikia mokytis geografijos? Dažnai mokytojai girdi „negi man tai bus reikalinga ateityje“, tad studijuojant mokomojo dalyko mokytojo profesijos pirmas darbas yra turėti įtikinamus atsakymus.

Rengiant mokytojus, nemenkas dėmesys skiriamas visapusiškam ir įvairialypiam išsilavinimui bei kiekvieno studento savirealizacijai. Suteikiamos galimybės įgyti įvairių sričių žinių, mokytis užsienio kalbų, ugdyti įvairius gebėjimus praktinėse laboratorijose. Studentams siūlomos stažuotės arba praktikos užsienyje, kurių metu jie gali įsitraukti į švietimo veiklas įvairiose Europos Sąjungos šalyse ir institucijose, bendradarbiauti su užsienio kolegomis, visa tai prisideda prie būsimų mokytojų skatinimo studijų metu.

Įtikėję stereotipais apie mokytojo darbą

V.Jurgilė sako, kad jauni žmonės yra labai įtikėję tam tikrai stereotipais apie mokytojo darbą. Jiems atrodo, kad tai labai neįdomus ir ne orus darbas, nuolat turi megzti santykius, turi sekti naujoves. Anot jos, jaunas žmogus, kuris tikrai domisi ir nori tapti mokytoju, pastebi, kad šiai profesijai yra skiriamas dėmesys, kad yra kuriamos aplinkos, kuriose galėtų augti savimi pasitikintys, nebijantys iššūkių, kompetentingi mokytojai.

„Mokytojo profesija skirta tiems, kurie nebijo klysti, siekia užsibrėžtų tikslų, yra atsakingi, tolerantiški, savimi pasitikintys bei laisvi asmenys. Todėl žmogaus, svarstančio apie pedagogikos studijas, motyvacija galėtų būti susijusi su noru būti naujos kartos mokytoju lyderiu, atsakingu už visuomenės raidą. O jauną žmogų turbūt gali labiausiai motyvuoti, tai, kad šiame darbe tarsi dingsta nusistovėjimas, įsišaknijusios taisyklės ir normos.

Turbūt būtų neteisinga mokytojui nuolatos būti tokiam pačiam arba nuolatos naudoti tuos pačius mokymo metodus, todėl kiekviena pamoka nepriklausomai nuo to, kiek metų mokai savo dalyko, turėtų tapti vis nauju atradimu. Kasdien ieškai vis naujų būdų sudominti mokinius, įkvėpti juos. Tai reiškia, kad turėsi erdvę kūrybiškumui, inovatyvumui, o svarbiausia, kaip jau minėjau, jeigu nori išreikšti save arba ieškai prasmės, tuomet ši profesija tavo, o prie viso to ši profesija yra tikrų tikriausiai perspektyvi“, – akcentuoja V.Jurgilė.

Mokslas ir studijos žengia koja kojon

VDU Kaune ir Vilniuje rengia visų specializacijų mokytojus, tai yra vienintelis toks centras Lietuvoje. Anot VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, mokslas ir studijos turi žengti koja kojon, tad šiose studijų programose atsiranda tam tikros gilinamosios arba praplečiančios specializacijos. Pavyzdžiui, renkantis priešmokyklinę, ikimokyklinę pedagogiką kartu siūloma specialiosios pedagogikos gilinamoji specializacija, pradinio ugdymo pedagogai įgyja ir gebėjimą mokyti užsienio kalbos.

VDU Kaune ir Vilniuje rengia visų specializacijų mokytojus, tai yra vienintelis toks centras Lietuvoje.

„Pradinių klasių mokytojai dažniausiai moko visų dalykų, bet dažniausiai nemoko užsienio kalbos. Mes kaip tik remiamės mokslo laimėjimais, suvokdami daugiakalbystę kaip galimybę užsienio kalbos mokyti tam pačiam mokytojui, gilintis į ankstyvąją užsienio kalbą, – sako L.Kaminskienė. – Egzistuoja tam tikra vaiko raidos specifika, kaip jis mokosi kitos kalbos. Tai leidžia mokytojui integruoti užsienio kalbos žinias į kitas jo mokomas disciplinas, ko tikriausiai nepadarytų užsienio kalbą dėstantis kitas specialistas“.

VDU rengia Mokomojo dalyko pedagogikos: biologijos, chemijos, fizikos, technologijos, informacinės technologijos, lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos, istorijos ir geografijos, filosofijos ir etikos, fizinio ir sveikatos ugdymo, lenkų kalbos ir literatūros pedagogikos, anglų kalbos ir kitos užsienio kalbos pedagogikos. Šiemet kaip antrąją užsienio kalbą siūloma rinktis ispanų kalbą. Taip pat rengiami Specialiosios pedagoginės pagalbos (specialieji pedagogai bei logopedai) bei Sporto studijų profesionalai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?