Galimybė naudotis skirtinga infrastruktūra
Bendradarbiavimo sutartį pasirašiusio KTK direktoriaus Nerijaus Varno teigimu, nauja partnerystė bus naudinga abejoms švietimo ir mokslo įstaigoms, kuriose didžiausią naudą gaus moksleiviai bei studentai.
„Mūsų tikslas – aukšta studijų ir profesinio mokymo kokybė, geri studentų praktiniai gebėjimai ir įgūdžiai. Siekdami šių tikslų ir matydami, kad tiek mes, tiek centras dirba inžinerinėje srityje, nusprendėme pradėti artimesnį bendradarbiavimą ir savo studentams suteikti galimybę dirbti su brangia ir modernia centro įranga, o gabiausiems centro moksleiviams – sudaryti sąlygas rengtis studijoms kolegijoje.
Su Kauno TPMC ypač glaudžiai dirbsime automobilių eksploatavimo ir priežiūros sektoriuje, nes KTK „Automobilių techninio eksploatavimo“ specialybė yra tarp 5 populiariausių Lietuvoje. Norint išlaikyti aukštą studijų lygį, nuolat investuojame ir atidarome naujus praktinių įgūdžių tobulinimo centrus. Turime „Bosch“ automobilių diagnostikos centrą, taip pat „Volkswagen“ automobilių sandaros laboratoriją, kurių analogų nėra rinkoje. Kauno TPMC turi labai stiprų transporto sektorinį praktinio mokymo centrą, kuris taip pat yra vienintelis regione ir kurio teikiamomis galimybėmis šiandien galime pasinaudoti. Norėdami efektyviai išnaudoti valstybės skiriamas investicijas, naudosime vieni kitų turimą materialinę bazę, o ne ją pirksime ir dubliuosime. Tai leis mūsų studentams ir centro moksleiviams mokytis ir studijuoti geriausiomis sąlygomis, išnaudoti visą infrastruktūrą“, – bendradarbiavimą pristato N.Varnas.
KTK direktoriui pritaria ir Kauno technikos profesinio mokymo centro vadovas Paulius Čepas.
„Tiek aukštojo mokslo sektorius, tiek profesinio mokymo sektorius yra Lietuvos švietimo sistemos dalis ir ši sistema veikia tik tada, kai visos jos posistemės turi aiškias sąveikos kryptis. Mes akivaizdžiai matome tas sąveikos kryptis procesuose: KTK studentams atliekant praktinius ir laboratorinius darbus mūsų sektorinio praktinio mokymo bazėje, o mūsų moksleivių – kolegijos bazėje, taip pat darbą bendruose profesinio orientavimo renginiuose, profesijos mokytojų ir dėstytojų kompetencijų tobulinimo srityse ir daugelyje kitų.
Taip pat visiems žinoma, kad šiandien Lietuvai tikrai reikia kokybiškai parengtų inžinerinės krypties specialistų. Deficitas darbo rinkoje – labai didelis. Norint tinkamai paruošti moksleivius ir studentus, visos technologinės inovacijos, kurios su laikmečiu ateina į darbo sektorių, turi būti ir švietimo sistemoje. Šis bendradarbiavimas leis tai pasiekti greičiau, bendrai pasinaudoti valstybės investicijomis sukurta infrastruktūra ir būsimus darbuotojus paruošti geriau“, – sako P.Čepas.
Tęstinių studijų galimybė
Glaudus bendradarbiavimo modelis tarp visų švietimo grandžių, kuriuo remdamiesi veiks KTK ir Kauno TPMC, yra itin populiarus ir vakarų šalyse, todėl jo efektyvumu ir nauda tiek mokymosi įstaigoms, tiek moksleiviams bei studentams nėra abejojama. KTK direktoriaus teigimu, vienas svarbiausių jo aspektų – galimybė jauniems žmonėms sistemingai planuoti karjerą ir nuosekliai siekti aukštesnio išsilavinimo.
„Tokio tipo partnerystė užtikrina jauniems žmonės galimybę sistemingai lipti visomis mūsų šalies švietimo sistemos pakopomis. Baigęs mokslus profesinio mokymo centre, jaunas žmogus jau turimas žinias galės panaudoti darbo vietoje arba persikels į aukštesnį lygį ir tobulės sekančioje pakopoje – kolegijoje. Po to jis galės sėkmingai dirbti inžinerinį darbą įmonėse arba siekti aukštesnio išsilavinimo magistrantūros ar doktorantūros studijose pagal poreikį universitete, kadangi esame pasirašę inžinerinio klasterio steigimo sutartį ir su Kauno technologijos universitetu“, – privalumus vardina N.Varnas.
KTK vadovui antrina ir Kauno TPMC direktorius, pasak kurio, šis kelias yra pavyzdinis visai švietimo sistemai Lietuvoje.
„Pagal savo vykdomų programų spektrą su KTK esame labai panašūs: abi įstaigos turi programas statybos, automobilių priežiūros, elektros ir mechanikos srityse. Žvelgiant iš besimokančiojo pozicijos, šis bendradarbiavimas leis ne tik išnaudoti galimybes įgyjant ir gerinant kompetencijas, bet ir nuosekliai augti bei stiprėti. Sėkmingai įgyvendinęs vidurinio ugdymo programos reikalavimus ir įgijęs specialybę, abiturientas toliau gali tęsti ir siekti aukštojo išsilavinimo kolegijoje, jau turėdamas nemažą praktinių žinių bagažą ir, žinoma – motyvaciją. Tai yra racionalus ir, manau, siektinas pavyzdys visai švietimo sistemai Lietuvoje“, – sako P.Čepas.
Kauno technikos kolegija turi gilias inžinierių rengimo tradicijas, nes jau beveik šimtmetį veikia kaip pirmoji ir šiandien viena iš stipriausių techniškųjų mokyklų Lietuvoje. Kauno technikos profesinio mokymo centras buvo įsteigtas 2016 m., sujungus Kauno mechanikos mokyklą su statybininkų rengimo centru ir Kauno regione yra viena stipriausių inžinerinio profilio profesinio mokymo institucijų.
