Remiantis „Ernst & Young“ (EY) atlikta kaštų ir naudos analize, viso 870 kilometrų ilgio geležinkelio statybai trijose Baltijos šalyse prireiks apie 13 tūkst. įvairaus profilio specialistų.
Prognozuojama, kad didžiausias inžinierių poreikis Lietuvoje bus 2020 metais – per šalį tuo metu bus pradėtas tiesti „Rail Baltica“ geležinkelis.
Siekiant užtikrinti, kad prasidėjus darbams nepritrūktų inžinierių, Susisiekimo ministerija kartu su projekto vykdytoja „Lietuvos geležinkeliais“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
Susitarimas numato bendradarbiavimą tobulinant studijų programas ir praktinių užsiėmimų laboratorines bazes, planuojant studentų praktines užduotis. Taip pat būsimi studentai bus skatinami rinktis kelių ir geležinkelių inžinieriaus profesiją.
Dirbo 1000 specialistų
2015 metų pabaigoje Lietuva baigė „Rail Baltica“ geležinkelio statybas nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno. Per du metus rangovai 120 kilometrų ilgio atkarpoje nutiesė naują europinio standarto vėžę (1435 mm pločio), o šalia jos atnaujino esamą rusiško standarto geležinkelio liniją (1520 mm). Visoje trasoje iš viso paklota 233 km naujų bėgių (1435 mm ir 1520 mm pločio keliams, įskaitant kelynus stotyse).
Šiuos darbus per dvejus metus atliko 1000 darbuotojų, kurie panaudojo 700 vienetų įvairiausios žemės dirbimo, statybos bei geležinkelio tiesimo technikos įrenginių bei mechanizmų.
Darbai ties Kaunu
Kauno rajone nuo Jiesios iki Rokų neseniai baigta tiesti 4,9 kilometrų ilgio europinės vėžės kelio atkarpa – ja ateityje važiuos krovininiai traukiniai. Užbaigus šią atkarpą šiuo metu planuojama tęsti europinio geležinkelio statybas nuo Rokų iki Palemone įrengto intermodalinio krovinių terminalo.
Šiuo metu atkarpos Rokai-Palemonas techninis projektas yra jau parengtas – laukiami reikiami statybų leidimai. Taip pat jau pradėti derinti pirkimo dokumentai, netrukus bus skelbiamas rangos konkursas.
Ruožas Jiesia-Rokai-Palemonas-Kaunas yra vienas svarbiausių projekte, kuris atves europinio standarto geležinkelį nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Palemone įrengto intermodalinio krovinių terminalo. Be to, šis ruožas sudarys sąlygas tęsti „Rail Baltica“ projektą Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos kryptimi
Baltijos šalis sujungs su Europa
Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje jau pastatyta europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno. Toliau jis bus tiesiama per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną.
„Rail Baltica“ projektas taip pat numato dvi atskiras atšakas. Lietuva išsikovojo, kad būtų pastatyta Kauno–Vilniaus jungtis, o Latvija ketina sujungti Rygą su oro uostu.
Numatyta, kad per visą „Rail Baltica“ trasą būtų nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis, kuriuo keleiviniai traukiniai galės judėti 240 km per valandą greičiu, o krovininiai – 120 km/h.
Svarbus projektas
„Rail Baltica“ – svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija.
Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie per 5 mlrd. eurų. Didžioji investicijų dalis teks Lietuvai – apie 2,5 mlrd. eurų.
Baigti tiesti europinės vėžės geležinkelį iki Talino planuojama 2025 metais, o pradėti eksploatuoti – 2026 metais.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
