Teisių turėtojai iki šiol negalėjo pateikti patirtos žalos apskaičiavimo, pagrįsto konkrečiais matematiniais modeliais ir metodikomis tais atvejais, kai buvo siekiama taikyti teisinę atsakomybę pažeidėjams. Galimai iš dalies ir dėl to iki šiol nėra susiformavusi autorių teisių subjektams palanki teismų praktika dėl internete daromų jų teisių pažeidimų. Be to, pasigendama ir aiškios valstybės politikos šioje srityje, nes, minėta nelegali saugomo turinio sklaida internete – valstybės institucijų iš esmės nekontroliuojama nelegali komercinė veikla. Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) nusprendė kitaip atskleisti šios problemos mastą – sukurtas finansinio ir ekonominio nuostolio vertinimo modelis, leidžiantis nustatyti, kokie realūs nuostoliai padaromi kino pramonės verslui, kai nelegali kino filmo kopija atsiduria internete.
Projektas vykdomas kartu su Vilniaus universitetu (VU). Jo reikšmė Lietuvos kontekste didelė, mat iki šiol niekas nebandė ekonomiškai apskaičiuoti ir moksliškai pagrįsti, kokią finansinę įtaką teisių turėtojų pajamoms padaro jiems priklausančio turinio neteisėtas patalpinimas internete. LANVA kartu su VU Matematikos ir informatikos fakulteto specialistais išsikėlė sau tikslą sukurti Lietuvos kino platintojų ir kino rodytojų (kino teatrų) nuostolių (negautų pajamų) dėl neteisėto intelektinio turinio panaudojimo internete skaičiavimo metodiką, nustatant potencialiai įtaką darančius požymius.
„Nelegaliems platintojams svarbiausia neteisėtai paplitusios filmo kopijos naujumas, kokybė, filmo populiarumas, todėl be piratavimo prevencijos priemonių ir paslaugų visumos bei konkrečių investicijų taikymo šiandien sunkiai įsivaizduojamas teisių turėtojų adekvačių pajamų gavimo užtikrinimas kino pramonės versle. Monitoringo internete paslaugos Lietuvoje yra prieinamos ir priklauso nuo kino verslo atstovų pasirinkimo, tačiau kiti, metodikos kūrėjų išskirti, žalą darantys veiksniai, kino pramonės versle taip pat turi būti nuolat vertinami ir stebimi“, – teigia Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos pirmininkė Vytautė Ladigaitė-Balčiūnienė.
VU Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Linas Bukauskas, vadovavęs projektui, pastebi, kad pagrindiniai parametrai, į kuriuos reikia atsižvelgti norint kalbėti apie tai, kas daro įtaką autorinių kūrinių neteisėtam platinimui ir padėtų įvertinti neteisėto turinio rodymo sukeliamą žalos mastą, yra šie: bilietų kaina, kino salių skaičius konkrečioje Lietuvos teritorijoje, vidutinė asmens perkamoji galia bei neteisėtos kopijos kokybinės savybės. Mes vadovavomės principu, kad nelegalus platintojas turi tikslą skleisti kuo aukštesnės kokybės turinį, taip galimai surinkdamas papildomų lėšų savo veiklai finansuoti. Kuo geresnis turinys, tuo daugiau norinčių jį parsisiųsti. Iš esmės reikia vertinti nelegalaus turinio kokybę, norą jį parsisiųsti bei legalaus turinio prieinamumą“, – kalba L. Bukauskas.
Jis pritaria LANVA iškeltai minčiai, kad Lietuvoje turi būti ne tik Europos Komisijos, bet ir konkreti nacionalinė strategija, nes žalos kūrybos industrijų verslui internete klausimas tampa vis aktualesnis, todėl atitinkamos politikos formavimas neišvengiamas. Mokslininkas pabrėžia, jog būtina surinkti daugiau statistinių duomenų, kuriuos turėtų kaupti kino produkcijos platintojai, kino teatrai, autorinių teisių turėtojai – taip, pasitelkus projekto metu išskirtus parametrus, būtų galima dar tiksliau apskaičiuoti patiriamą žalą dėl nelegalaus turinio platinimo internete.
VU siūlomas kriterijais pagrįstas metodas gali būti taikomas atsižvelgiant į stebėjimo duomenis, gautus apie pažeidėjus iš nelegalių platintojų interneto svetainių bei kino pramonės atstovų (kino produkcijos gamintojai, rodytojai, platintojai). Žala ir jos skaičiavimo koeficientai dar turės būti periodiškai tikslinami, atsižvelgiant į nuolat apie pažeidimus kaupiamus duomenis bei visus kintančius rodiklius.
„Šiuo metu viešai pasiekiamas duomenų kiekis Lietuvos kino centro puslapyje atspindi tik minimalią informaciją apie legaliai platinamų kino filmų žiūrimumą. Papildomai integravus kitus šaltinius ir sukūrus nuolatinį duomenų rinkimo procesą tolimesniam sistemingam galimų pažeidėjų-platintojų stebėjimui, taip pat kitų projekte išskirtų parametrų stebėjimui, galima būtų sukurti ir vertinti ne tik šį siūlomą metodą, bet ir taikyti kitus analitinius metodus parametrų priklausomybėms nustatyti“, – apibendrina L. Bukauskas.
Projektas dalinai finansuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos lėšomis.
