Miesto strategija „Klaipėda 2030“, kurią drauge kūrė savivaldybė, verslas ir jį vienijančios asociacijos, taip pat visų pakopų formalaus ir neformalaus švietimo įstaigos, skirta skatinti ekonominį augimą, plėtrą, darbo vietų atsiradimą, miesto patrauklumo didinimą per artimiausią dešimtmetį. Nemaža dalis numatytų pokyčių susijusi su informacinėmis technologijomis ir apima IT švietimo stiprinimą, IT procesų optimizavimą įmonėse, investicijų į IT sektorių pritraukimą, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą, startuolių ekosistemos vystymą.
„Išsigryninę sritis, su kuriomis dirbsime, matome, kad IT vienareikšmiškai yra prioritetinė, – pasakoja Kazys Pupinis, už didelę dalį strategijos įgyvendinimo atsakingos miesto plėtros agentūros „Klaipėda ID“ Investicijų skyriaus vadovas. – Klaipėdoje reikalinga visa IT ekosistema, kuri susideda iš infrastruktūros, specialistų pasiūlos, švietimo sistemos. Tada beliks sulaukti vieno solidaus sėkmės atvejo – didelės IT įmonės arba įmonių klasterio pritraukimo į miestą, kad Klaipėda parodytų savo tikrąjį potencialą ir leistų visiems tuo jos potencialu patikėti.“
Tarp sąlygų, kurias būtina užtikrinti siekiant strategijos įgyvendinimo, K. Pupinis išskyrė profesinį švietimą inžinerijos, IT ir ryšių technologijų srityje, taip pat IT produktų kūrimo ir vystymo, rinkodaros specialistų paruošimą. Anot jo, IT švietimas mieste turėtų pilnai apimti neformalųjį ir formalųjį ugdymą ir integruotis ikimokykliniame, mokykliniame ir aukštajame moksle, taip pat ir glaudžiai bendradarbiaujant su verslu.
„Be to, Klaipėdai būtina investuoti į startuolių skatinimą, nes būtent jie yra vieni iš inovacijų variklių šiandieniniame pasaulyje. Taip pat reikia dar daugiau finansinių investicijų į infrastruktūrą, laboratorijas, mokslo ir verslo bendradarbiavimui skirtas patalpas, be abejo, ir į švietimo programas, tarptautinių IT ir inovacijų programų kūrimą ir esamų stiprinimą. Tai kartu turėtų daryti ir jau daro miestas, verslas, švietimo įstaigos, taip pat uostas“, – komentuoja „Klaipėda ID“ atstovas.
Pasak K. Pupinio, gerai veikiant visai ekosistemai taps lengviau išlaikyti ir pritraukti jaunimą, talentus, specialistus, šeimas, parodyti miesto vystymosi kryptį užsienio investuotojams ir tarptautiniams partneriams.
„Šiandien ir artimiausioje ateityje miestai stiprės ir augs kaip ekonomikos ir traukos centrai. Jų plėtros varikliai yra ir vis ryškiau bus kompetentingi specialistai, kurie įgyja žinias tiek formalaus švietimo metu, tiek per praktiką versle. Visa tai Klaipėda turėtų plėtoti per jūrinės industrijos prizmę, nes tai išties didžiulė, per 700 milijardų eurų vertės auganti rinka, kurios potencialas net ir Europos mastu nėra išnaudotas“, – įsitikinęs jis.
Mato augantį potencialą
Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacijos „Infobalt“ projektų vadovas Andrius Plečkaitis teigia, kad šiandien dauguma IT verslų ir šios asociacijos narių koncentruojasi Vilniuje ir Kaune, tačiau jau kuris laikas matomas augantis Klaipėdos potencialas, pastebimos uostamiesčio pastangos ir iniciatyvos.
„Per trejus metus Lietuva padvigubino aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportą, IT sektoriaus eksportas per dešimtmetį išaugo šešis kartus. Šį verslą kurią protai, todėl vienas esminių tikslų orientuojantis į ilgalaikę IT įmonių plėtrą uostamiestyje – pritraukti eksportuojančias IT bendroves, kurios ieško kur galėtų rasti patogią darbo ir šeimos aplinką savo darbuotojams. Jiems be puikios pajūrio aplinkos aktualios ir nekilnojamojo turto kainos, ir kamščiai, ir socialinė infrastruktūra, ir paskatos įsikūrimui“, – pasakoja A.Plečkaitis.
Per trejus metus Lietuva padvigubino aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportą, IT sektoriaus eksportas per dešimtmetį išaugo šešis kartus.
Anot jo, dabartinėmis sąlygomis, kai visa IT įmonių veikla vyksta nuotoliniu būdu, atstumas iki Klaipėdos kituose didmiesčiuose jau turinčioms padalinius bendrovėms nebeatrodo toks svarbus ir ribojantis.
„Infobalt“ projektų vadovui A. Plečkaičiui antrina ir plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicijų pritraukimo departamento direktorius Gediminas Koryzna. Jis taip pat pastebi, kad pastaraisiais metais Klaipėdoje jaučiamas itin aktyvus technologinių parkų vystymas, buriantis startuolių ekosistemą.
„Vis labiau orientuojantis į technologines įmones, vertėtų atkreipti ir didesnį dėmesį į tai, kaip į regioną pritraukti ir jame išlaikyti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tuo labiau, kad stiprių technologinių įgūdžių bei žinių turintys darbuotojai yra laukiami ir gamybos sektoriaus įmonėse, kurios vis labiau juda skaitmenizacijos ir automatizacijos link“, – pasakoja G.Koryzna.
2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybė patvirtino tvarką, pagal kurią mieste besikuriantiems paslaugų centrams gali būti teikiamos finansinės paskatos. Tai – įsitikinęs G.Koryzna – kartu su jau vystoma biurų infrastruktūra bei tobulinamomis IT krypties aukštojo mokslo studijų programomis, sukurs prielaidas sėkmingai esančių paslaugų centrų plėtrai ir naujų steigimui.
„Džiugina tai, kad nors ir nedaug, tačiau auga studentų skaičius Klaipėdos universitete, o LCC tarptautinis universitetas su partneriais pradėjo rinkti pilotinę grupę į naują IT studijų programą, parengtą pagal Harvardo universiteto modelį, – sako „Investuok Lietuvoje“ atstovas. – Tačiau itin svarbu, kad aktualias investuotojams studijų programas rinktųsi kuo daugiau studentų. Efektyvus profesinis orientavimas, ypač sutelkiant dėmesį į vaikų susidomėjimo skatinimą tiksliaisiais mokslais bei IT įgūdžių lavinimą, turėtų būti vienas svarbiausių Klaipėdos prioritetų, siekiant užtikrinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą esamiems ir potencialiems investuotojams.“
Siūlo Harvardo kursą
Klaipėdos universiteto bakalauro lygmens IT programa jau dvylika metų įvardijama kaip stipriausia šalyje. IT dėstoma ir kitame uostamiesčio – LCC tarptautiniame universitete, kur metų bėgyje startuos ir visiškai nauja duomenų analitikos bakalauro programa. Pilotinis šios programos variantas jau įgyvendinamas – LCC bazėje jį vykdo privati skaitmeninių įgūdžių mokykla „Turing School“, vyresnių klasių moksleiviams iš viso regiono suteikusi galimybę pasigilinti į IT verslus ir programavimo meną pagal garsiojo Harvardo universiteto modelį.
Kurso metu mokomasi ne tik paprasčiausių programavimo programų, tokių kaip C ir Python kalbos, bet ir sudėtingų aplikacijų kūrimo. Šis kursas apima kriptografijos, biologijos, teismo ekspertizės, žaidimų kūrimo ir netgi muzikos kūrimo sritis.
Pasak „Turing School“ vadovo Luko Kaminskio, projektas sėkmingai bendradarbiauja ir su IT verslu, kuris ne tik steigia stipendijas talentingiems moksleiviams dalyvauti kursuose, bet ir suteikia praktikos ir darbo vietų dar besimokančiam ar kursą jau baigusiam jaunimui. Taipogi, verslas noriai siunčia savo atstovus dėstyti kurse, dalytis patirtimi ir susipažinti su būsimais darbuotojais.
„Čia ir matome sinergiją – vis daugiau verslų nori investuoti į mokyklinio amžiaus technologijoms gabų jaunimą, ir ši tendencija tik stiprės. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje jau yra pavyzdžių, kai IT įmonė įkūrė savo IT mokyklą, ir matyt, tokių pavyzdžių jau netrukus gali atsirasti ir Lietuvoje. IT darbuotojų jau kurį laiką stipriai trūksta, ir ne tik Lietuvoje“, – sako L.Kaminskis.
Vis daugiau verslų nori investuoti į mokyklinio amžiaus technologijoms gabų jaunimą, ir ši tendencija tik stiprės. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje jau yra pavyzdžių, kai IT įmonė įkūrė savo IT mokyklą, ir matyt, tokių pavyzdžių jau netrukus gali atsirasti ir Lietuvoje.
Jo teigimu, be minkštųjų įgūdžių, tokių kaip lyderystė, atsakomybė, gebėjimas dirbti komandoje ir kritinis mąstymas, absoliuti būtinybė yra ir technologinis raštingumas, kuris ateityje taps pagrindiniu kietuoju įgūdžiu.
„Dvidešimt pirmajame amžiuje, kai apie mūsų visų gyvenimų persikėlimą online kalba jau ne tik mokslininkai-futuristai, ignoruoti šių procesų nebegalime. COVID-19 sukelta krizė, kai per kelias savaites visi turėjome persiorientuoti ir prisiderinti prie online aplinkos, yra puikus to įrodymas. Ir dauguma sėkmingai persiorientavo, lūžis įvyko“, – įsitikinęs L.Kaminskis.
Talentų ugdymą aktyviai remia ir vietos verslai. Klaipėdoje įsikūrusi IT sprendimų ir rinkodaros agentūra „Emotion“ pernai įsteigė 900 eurų vertės stipendiją gabiam moksleiviui lankyti „Turing School“ kursus. Vaikinas pademonstravo savo potencialą gerai atlikdamas stojimo testą, taip pat buvo pasireiškęs kaip lyderis – Plungėje įkūrė programuotojų entuziastų klubą.
„Bendradarbiaujame, nes patiko mokyklos vizija, o ir jų metodika padeda studentams pasiekti tokį žinių lygį, kuriam esant ugdymą įmonėje jau galime perimti mes – nuolat suteikiame praktikos vietų, priimame į darbą. Be to, kažkada ir mumis patikėjo, į mus investavo, todėl dabar įmonė siekia tokiu būdu grąžinti savo indėlį“, – pasakojo „Emotion“ įkūrėjas ir vadovas Raimondas Nausėda.
Efektyviau valdo uostą
Prie sparčiai besikeičiančios aplinkos sėkmingai adaptuojasi ne tik švietimo įstaigos, bet ir vietos verslai, taip pat ir pramonės milžinai, tokie kaip Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.
Pasak uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus, l. e. generalinio direktoriaus pareigas Vidmanto Paukštės, gebėjimas greitai adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų jūriniame sektoriuje yra be galo svarbus visiems uostams, ne išimtis ir Klaipėda.
„Konkurencinėje kovoje pranašesnis bus tas uostas, kuris naudosis naujausiomis programomis ir technologijomis. Strateginiu požiūriu, Klaipėdos uostas yra reikšmingas šalies objektas, todėl nuolat tobuliname esamas uosto informacines sistemas, diegiame inovatyvius sprendimus, – sako jis. – Uosto direkcija naudoja apie 30 įvairių skaitmeninių programų. Pavyzdžiui, šiandien savo veiklos jau nebeįsivaizduojame be krovinių judėjimo (KIPIS) programos, kuri supaprastino ir palengvino darbą.“
Laivų valdymo uoste sistema (LUVIS) leidžia atsiskaityti už laivo rinkliavas iš bet kurio pasaulio taško, agentams jau seniai nebereikia važinėti į uostą su popieriniais dokumentais, o tai padeda sklandžiai valdyti uoste esančius laivus, mažina krovinių ir transporto priemonių prastovas uoste ir leidžia efektyviau panaudoti esamą uosto infrastruktūrą.
„Netgi šiuo metu, esant ekstremaliai situacijai dėl pandemijos, uoste darbas visiškai nesutriko, nes veikia modernios skaitmeninės sistemos, leidžiančios daug funkcijų atlikti nuotoliniu būdu“, – pasakoja V. Paukštė.
Prieš kelerius metus uoste įdiegta internetinio skaitmeninio žemėlapio „PortGIS“ įvairialypė erdvinė sistema itin palengvina darbą įvairių sričių direkcijos specialistams, prisideda modernizuojant ir skaitmenizuojant procesus uoste, padeda užtikrinant jo saugumą. Už pasiekimus diegiant skaitmenines sistemas Klaipėdos jūrų uosto direkcijai San Diege (JAV) įteiktas ir apdovanojimas.
„Puikiai suprantame, kad inovacijų spektras sparčiai didės ir čia turime nuolat laikyti pulsą – esame atviri rinkoje pasirodantiems naujiems produktams, kurie pagerintų uosto darbą, ir naujausių technologijų idėjoms, kurios galbūt dar tik, kaip sakoma, sklando ore, bet rytoj tai taps realybe. Tad dalyvaudami įvairiuose hakatonuose, aktyviai bendradarbiaujame su mokslo įstaigomis, inovatyvių produktų kūrėjais. Šiuo metu yra generuojama krantinių skenavimo prototipo idėja, kuri galbūt greitu laiku bus pritaikyta mūsų uoste. Neabejoju, kad netolimoje ateityje uoste IT platformas valdys ir dirbtinis intelektas“, – prognozuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinas vadovas V.Paukštė.
Jis džiaugiasi, kad skaitmenizuotas sistemas, robotus, kitas inovatyvias technologijas, dėl kurių darbas uoste tampa efektyvesnis ir operatyvesnis, įsidiegė ir uosto krovos kompanijos.
Gimsta pažangūs prototipai
Už inovacijoms palankios aplinkos kūrimą mieste atsakingas ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), kuris šiam tikslui įgyvendinti pasitelkia visus turimus resursus – komandą, jos sukauptą patirtį, išvystytą infrastruktūrą, tarptautinį partnerių tinklą. Be to, po KMTP erdvėse yra susitelkę nemažai IT sektoriaus dalyvių – mažų verslo iniciatyvų ir didesnių įmonių, kurios noriai dalijasi gerąja patirtimi tiek su verslo kolegomis, tiek su švietimo įstaigomis.
„Klaipėdoje susitelkia reikšmingos pramonės, energetikos ir tiekimo grandinės, tad per pažangius IT sprendimus ir jų pritaikymą galime ženkliai padidinti konkurencingumą savo jau išvystytose kertinėse industrijose. Nuo gebėjimo inovuoti IT srityje stipriai priklausys ir startuolių ekosistemos plėtojimas Vakarų Lietuvoje. Sėkmės istorijų jau turime. Dabar palankus metas gausinti jų skaičių, nes krizės akistatoje atsiveria ir naujų galimybių“, – įsitikinęs KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Pastaraisiais metais KMTP organizuoti tarptautiniai uosto technologijų ir pramonės, 3D skenavimo hakatonai įrodė, kad tokio formato renginiuose itin sėkmingai atsiskleidžia Klaipėdos IT potencialas.
„Blockchain technologija paremtas sprendimas išmaniajam SGD konteineriui, uosto monitoringo, krovinių srautų organizavimo sistemos – įsitraukiant IT specialistams mūsų hakatonų metu jau yra sukurta įdomių prototipų. Kai kurie sulaukė susidomėjimo iš verslo, yra toliau vystomi – tikimės jau netolimoje ateityje juos išvysti realiai funkcionuojančius“, – pasakoja A.Sutnikas.
KMTP yra tapęs traukos centru ir jauniesiems IT talentams – nuosekliai stengiamasi didinti jų skaičių mieste. Įgyvendinta iniciatyva „Klaipėdos kodas“ suteikė galimybę gimnazistams gilinti programavimo žinias bei padėti jiems apsispręsti dėl IT studijų pasirinkimo. Kasmet KMTP erdvėse organizuojamos moksleivių IT varžybos, žaidimų kūrimo maratonai „Game Jam“.
„Drąsiname studentus ir moksleivius išnaudoti galimybes susipažinti su Klaipėdoje veikiančiomis IT įmonėmis ir jų žmonėmis – organizuojami pažintiniai vizitai, kviečiame dalyvauti mišriose profesionalų ir jaunimo komandose hakatonų metu“, – sako KMTP plėtros vadovas A.Sutnikas.
Ragina pasinaudoti krize
Po KMTP stogu įsikūręs ir nuo 2006 m. Klaipėdoje veikiantis Norvegijos koncerno „Omega AS“ padalinys Lietuvoje UAB „Omega Technology“ siūlo informacinių sistemų vystymo ir palaikymo paslaugas. Šiuo metu čia dirba apie 40 specialistų.
Įmonės generalinis direktorius Vadimas Naroznij įsitikinęs, kad dabartinė COVID-19 pandemijos sukelta krizė gali tapti puikia galimybe miestams su tokia IT ambicija kaip Klaipėda.
„Krizė gali pasitarnauti kaip katalizatorius, galintis sukelti interneto verslų kūrimo bangą, paskatinti nuotolinio darbo galimybių praplėtimą, priversti peržiūrėti organizacijų veikimo schemas, sparčiau diegti inovacijas, – mano jis. – Klaipėda jau dabar yra Baltijos valstybių pramonės ir logistikos epicentre, ir šioje situacijoje gali tik dar labiau sustiprinti savo konkurencines pozicijas. Esame vieni tų, kurie dirba su išmaniais IT sprendimais, ir visada pasiruošę padėti Klaipėdai pasiekti aukštesnį technologinį lygį tam, kad apie ją sužinotų tarptautinė bendruomenė ir kad netrukus čia išvystume daugiau susidomėjusių globalios pramonės žaidėjų.“
V.Naroznij pabrėžia, kad, nepaisant visame pasaulyje dėl viruso pandemijos kilusio sąmyšio, Klaipėda ir 2020-aisiais turėtų nenustoti demonstruoti vis gerėjančių rodiklių.
„Gyventojų skaičius mieste nustojo kristi ir stabilizavosi. Tarptautinių investicijų apimtys toliau auga, jas augimu lenkia tik Vilnius. Klaipėdoje turime tvarią, aukšto efektyvumo pramonę, institucijų ir švietimo įstaigų ekosistemas, puikių tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdžių. Nors šiandien dar trūksta aiškumo, kokie gali būtų krizės padariniai, kaip verslas neabejojame, kad Klaipėdai pavyks greitai grįžti į esamą padėtį ir toliau augti, nes tam yra visos objektyvios prielaidos“, – optimizmu dalijasi „Omega Technology“ generalinis direktorius V.Naroznij.
Iš Klaipėdos – į pasaulį
Uostamiestyje prieš kelerius metus savo veiklą pradėjo ir šiandien vis labiau pasaulyje žinomas startuolis „Interactio“. Jo komanda sukūrė virtualią platformą, skirtą konferencijoms ir susitikimams su sinchroniniu vertimu, kur dalyviai ir vertėjai gali tiek dirbti renginio vietoje, tiek prie jo jungtis nuotoliniu būdu iš bet kurio pasaulio kampelio. Iki šios dienos startuolis jau pritraukė daugiau nei pusantro milijono eurų investicijų, jo vertimo paslaugas perka tokios kompanijos kaip „Google“, „Amazon“, „Microsoft“.
Klaipėda yra tobula vieta kurti IT produktus, nes miestas esą puikiai subalansuotas koncentruotam darbui ir yra arti viso pasaulio, kuris yra pasiekiamas per Palangos oro uostą.
Vienas „Interactio“ įkūrėjų, šio projekto vadovas, LCC tarptautinio universiteto absolventas Henrikas Urbonas džiaugiasi, kad projektą pavyko pristatyti tarptautiniu mastu fiziškai būnant Klaipėdoje.
„Būtent todėl ir auga mūsų projektas, nes darbus mes darėme Klaipėdoje, dabar ir Vilniuje, bet nuolat plėtėme savo ryšių tinklą visame pasaulyje, o tai į mūsų verslą atvedė tarptautinius investuotojus ir verslo patarėjus, leido veiklą vykdyti globaliu mastu – šiandien dirbame daugiau nei 70-tyje valstybių“, – pasakoja jis.
H.Urbono teigimu, Klaipėda yra tobula vieta kurti IT produktus, nes miestas esą puikiai subalansuotas koncentruotam darbui ir yra arti viso pasaulio, kuris yra pasiekiamas per Palangos oro uostą – iš čia pagrindinius Europos miestus galima pasiekti greičiau nei nukeliauti iki Vilniaus.
„Būtent ryšys su Europa galėtų tapti viena reikšmingiausių prielaidų Klaipėdai augti, nes mes, klaipėdiečiai, mėgstame lygintis su kitais Lietuvos didmiesčiais, tačiau didžiausią augimo potencialą aš matau per ryšių su tarptautinėmis, ranka pasiekiamomis sostinėmis stiprinimą. Vienas tokių – Kopenhaga, turinti puikią IT ekosistemą, globalius ryšius ir kapitalą“, – mano „Interactio“ vadovas.
