Siekiant išsiaiškinti, kodėl tradicinis verslas ir socialiniai verslai vis dar nesuranda tiesaus kelio vieni pas kitus, buvo atlikta galimybių studija „Privataus ir socialinio verslo bendradarbiavimas Lietuvoje“, kurioje buvo analizuojama situacija Lietuvoje ir aptariamos priežastys bei sąlygos, kas padėtų tokį bendradarbiavimą paskatinti.
Vaiva Garlinskė, UAB " Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ projektų vadovė ir partnerė, pastebi, kad pirmą kartą Lietuvoje atliktos tokio pobūdžio studijos autoriai tvirtina, kad bendradarbiavimo nauda yra abipusė. Socialinis verslas iš savo prigimties sprendžia visuomenines, bendruomenines ar aplinkosaugines problemas, kurios jiems yra puikiai pažįstamos. Tradiciniam verslui užtektų, tik prisidėti prie jų veiklos vykdant savo įmonės socialinę atsakomybę ir taip būtų pasiekta puiki sinergija. „Toks bendradarbiavimas gali paskatinti tradicinį verslą aktyviau dalyvauti sprendžiant tvarumo problemas, tam netgi pakeičiant įmonės strateginę kryptį, o taip pat spręsti kitus su krizėmis (COVID-19 pandemija, Rusijos karu prieš Ukrainą ir t.t.) susijusius iššūkius.“, – pastebi V.Garlinskė.
Studijos rengėjai identifikavo ir problemas, kad visgi Lietuvoje trūksta statistiniais duomenimis paremtos informacijos apie socialinį verslą, o tai liudija, kad socialinio verslo ekosistema yra dar tik besikurianti. Įvairių tarptautinių organizacijų rekomenduojama vykdyti ekosistemos stebėsena Lietuvoje pradėta vykdyti tik 2023 metais. Pagaliau ir Lietuvoje, kaip jau kelerius metus tai yra daroma Estijoje ir Latvijoje, bus renkami duomenys apie socialinių verslų finansinius, vertės ir pokyčio kūrimo rodiklius, valstybės pagalbą ir paramą, o taip pat ir kliūtis bei iššūkius, su kuriais susiduria socialinis verslas, tarp jų ir bendradarbiavimo su tradiciniu verslu perspektyvas.
Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Viktorija Bražiūnaitė pastebi, kad galimybių studija atskleidžia vertingas įžvalgas apie priežastis, kad galimybių studija ir atskleidžia vieną svarbiausių priežasčių, kodėl bendradarbiavimas stringa – tai žinomumo ir teisinio reguliavimo stoka. Apie tai, kad socialinio verslo apibrėžimas ir svarbiausi kriterijai turi būti įtvirtinti įstatyme, asociacija komunikuoja ir visuomenei, ir valdžios atstovams jau ne vienerius metus. Juo labiau, kad nemažai ES šalių tokį reglamentavimą jau turi. Praėjusių metų EPBO duomenimis (2022), net 16-oje šalių yra priimta socialiniam verslui skirta teisinė bazė ir reguliavimas, o 2023 metais prie jų prisijungė ir Vokietija.
Tai, kad aiškios teisinės bazės nebuvimas trukdo stiprėti socialinio verslo ekosistemai, patvirtino ir specialiai galimybių studijos prielaidoms patikrinti suorganizuotos 4 simuliacinės veiklos Lietuvos regionuose: Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dalyvavo virš šešiasdešimt privataus sektoriaus ir socialinio verslo organizacijų. Jose dalyvavę beveik visi socialinio verslo atstovai kaip vieną didžiausių problemų įvardino tai, kad Lietuvoje nėra įteisintas socialinio verslo statusas. Pasak V. Bražiūnaitės, tradicinis verslas gal ir būtų suinteresuotas pirkti prekes ar paslaugas iš socialinio verslo, bet tuo pačiu nori būti tikras, kad pardavėjas tikrai yra socialinis verslas, o neturint aiškaus apibrėžimo, tai tampa sudėtinga įvertinti.
„Labai tikiuosi, kad ši galimybių studija dar labiau sustiprins mūsų argumentus, kodėl toks svarbus yra teisinis socialinio verslo reguliavimas, kuris įneš aiškumo visiems. Šiuo metu politinėje darbotvarkėje yra įstatymo projektas, kuriame siūloma socialinio verslo apibrėžimą ir kriterijus įtraukti į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kas būtų pirmas žingsnis socialinio verslo teisinės bazės kūrimui. Priėmus šį įstatymą, neabejoju, kad ir tradicinio verslo bendradarbiavimas su socialiniais verslais įgautų naują pagreitį“, – tvirtina asociacijos vadovė V.Bražiūnaitė.
Studijos rengėjai atkreipia dėmesį, kad socialiniai verslai dažnai susiduria su iššūkiais, susijusiais su finansavimu ir sunkumais skverbiantis į rinką. O įprastinio verslo įmonės turi išteklių, infrastruktūrą ir rinkos pasiekiamumą, kuriais socialinis verslas galėtų pasinaudoti. Bendradarbiaudami su privačiu sektoriumi, socialiniai verslai galėtų pasinaudoti verslo strategijų, rinkodaros ir vadybos srityse turima ekspertize. Šių dviejų sektorių bendradarbiavimas įgalintų abi puses bendromis pastangomis spręsti visuomenei ir mūsų aplinkai kylančius iššūkius.
Juo labiau, kad galimybių studija atskleidžia, kad duomenys surinkti simuliacijų metu parodė didelį socialinio verslo plėtros Lietuvoje potencialą ir poreikį vystyti komercinius ir prekybos santykius su tradiciniu verslu. Šių dviejų verslo sektorių bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus socialinio verslo plėtrai, nes viešojo sektoriaus galimybės yra ribotos, o net tai kas yra daroma, vėluoja beveik dešimtmetį.
Galimybių studijos pristatymas
Š.m.spalio 5 d., nuo 15 val. atsakingai ir tvariai dirbančioje Miesto laboratorijoje (Sapiegų parkas, Antakalnio g. 17-13 korpusas, Vilnius), UAB " Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ kartu su Lietuvos socialinio verslo asociacija organizuoja VERSLO IR SOCIALINIO VERSLO BENDRADARBIAVIMO GALIMYBIŲ STUDIJOS pristatymą.
Nemokamo renginio metu bus dalijamasi unikaliomis idėjomis ir pavyzdžiais, kaip verslas ir socialinis verslas išvien gali bei siekia tvarių ir bendruomenėms naudingų rezultatų. Bus kalbama apie sąlygas, būtinas norint sukurti stiprią ir veikiančią verslo bei socialinio verslo ekosistemą, užtikrinti atsakingą jų partnerystę ir bendradarbiavimą. Renginyje galima dalyvauti ir gyvai, ir nuotoliu. Būtina užpildyti šią registracijos anketą.
Kviečiame dalyvauti – tapkite ne tik naujų, produktyvių santykių liudininku, bet ir dalyviu!
Renginyje galima dalyvauti ir gyvai, ir nuotoliu. Būtina užpildyti šią registracijos anketą.
Projektas Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001 „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“ yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
