Prieš 20 metų, kai europinės vėžės tiesimas Lietuvoje buvo svarstomas tik idėjų lygmeniu, planuota, kad europinė vėžė turėtų užtikrinti iki 250 km/val. traukinių greitį.
Europos Sąjunga (ES) pripažino europinės vėžės idėją ir 2004 metais įvardijo „Rail Baltica“ projektą kaip ES prioritetinį projektą. Po trejų metų Lietuva pradėjo šio projekto įgyvendinimo procedūras, siekiant nutiesti atskirą europinę vėžę nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Marijampolės ir vėliau iki Kauno, užtikrinant 160 km/val. greitį keleiviniams traukiniams ir sudarant galimybę ateityje maksimalų greitį padidinti iki 250 km/val.
Atsižvelgė į EK rekomendaciją
Tačiau iškilo kliūtis – žemės išpirkimas visuomenės poreikiams.
Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus žemės išpirkimo visuomenės poreikiams procesas galėjo užtrukti iki 10 metų. Neturint žemės nebuvo galima pabaigti net techninio projekto. Dėl to, Europos Komisijai (EK) rekomendavus ir pritarus, nuo sienos iki Kauno buvo nuspręsta geležinkelį tiesti ant esamo geležinkelio pylimo.
Tuo pačiu EK pripažino, kad nors toks sprendimas dėl per didelio posūkio spindulio neleis važiuoti didesniu greičiu, tačiau leis pasiekti svarbiausią tikslą – nutiesti europinę vėžę.
Įvertinusi minėtas priežastis EK rekomendavo nuo sienos su Lenkija iki Kauno užtikrinti racionalų projektinį 120 km/val. traukinių greitį ir tuo pačiu gerokai sumažinti projekto sąnaudas.
Šiai rekomendacijai pritarė Lietuvos ir ES valdžios institucijos, o projektui įgyvendinti paskyrė finansavimą.
Kodėl traukinys sulėtėja Lenkijoje?
Net jei Lietuva savo teritorijoje nutiestų labai greitą liniją, dėl to greičiau į Berlyną kol kas nuvažiuoti nepavyktų – kirtus Lenkijos sieną traukinius tenka gerokai pristabdyti.
Pirmasis keleivinis traukinys tarp Kauno ir Balstogės pradėjo kursuoti 2016 metais, tačiau maždaug 200 kilometrų atstumą jis įveikė per 5 valandas. Lenkijoje nerekonstruota vėžė yra sena ir vingiuota, tad greitis vietomis siekia vos 30 km/val.
Apskritai šiuo metu Lenkijoje europinės vėžės geležinkelių infrastruktūra pritaikyta važiuoti traukiniams ne didesniu kaip 80–100 km/val. greičiu.
Tariasi, kaip pagreitinti keliones
Lietuvos ir Lenkijos geležinkelių atstovai šiuo metu tariasi, kaip padidinti greitį jau nutiestame ir veikiančiame „Rail Baltica“ ruože tarp Balstogės ir Kauno.
Kai kuriuose ruožuose nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Balstogės ieškoma būdų, kaip pasiekti numatomą maksimalų 160 km/val. greitį.
Naujai tiesiama europinė vėžė nuo Kauno toliau bus tiesiama per Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną.
Numatyta, kad per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis, kuriuo keleiviniai traukiniai galės judėti 250 km/val.
Krovininiai traukiniai dėl eismo saugumo reikalavimų galės važiuoti didžiausiu 120 km/val. greičiu, o biriuosius ir suverstinius krovinius gabenantys traukiniai galės važiuoti iki 90 km/val. greičiu.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
