Plastikiniai gaminiai mus supa beveik kiekviename žingsnyje. Nuo maisto pakuočių ir maišelių iki rūbų, kosmetikos gaminių, žaislų ar buities prietaisų – plastikas dėl žemų gamybos kaštų, nedidelio svorio bei universalumo gamyboje išstūmė tokias medžiagas kaip stiklas, metalas ar mediena.
Tačiau mokslininkai vis dažniau įspėja apie plastiko poveikį žmonių sveikatai. Kasmet į aplinką plūsta apie 12 milijonų tonų plastiko atliekų, kurios skyla į mikro ar nano daleles – jų aptinkama ne vien jūrose, tačiau ir gyvūnų bei žmonių organuose, į kuriuos mikroplastikas patenka su vandeniu, oru bei maistu.
Be to, plastikų gamyboje naudojama tūkstančiai cheminių priedų – kai kurie jų itin kenksmingi endokrininei bei reprodukcinei sistemai. Nepaisant to, pavojų sveikatai keliančių gaminių vis dar galima rasti parduotuvių lentynose ar namų spintelėse.
Gamintojai plastiką dažniausiai renkasi dėl ekonominių priežasčių, tačiau vartotojų sprendimai ne mažiau svarbūs. Augantis tvarių alternatyvų poreikis siunčia aiškų signalą rinkai ir gali paskatinti reikšmingus pokyčius. Todėl vartotojų švietimas, aplinkai draugiškų įpročių formavimas ir visuomenės įsitraukimas yra būtini kovojant su plastiko tarša.
Eksperimentas Kauno mokyklose – plastiko atliekų sumažėjo bent ketvirtadaliu
Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Baltiplast“ metu ES šalyse įgyvendinamos iniciatyvos, skatinančios mažinti plastiko vartojimą, gerinti atliekų tvarkymą ir įtraukti įvairias visuomenės grupes. Viena jų – edukacinis eksperimentas „Mokykla be plastiko“, kuris buvo vykdomas ir dviejose Kauno mokyklose.
Kauno Šv. Kazimiero ir Kauno Martyno Mažvydo progimnazijų moksleiviai keturias savaites fiksavo ir svėrė vienkartinio plastiko atliekas, besikaupiančias mokyklų patalpose – administracijos kabinetuose, koridoriuose, klasėse, valgyklose bei valymo sandėliukuose. Eksperimento rezultatai parodė, kad daugiausiai plastiko atliekų susidaro valgyklose ir koridoriuose, kur į šiukšlių dėžes patenka užkandžių, gėrimų pakuotės bei vienkartiniai maišeliai.
„Natūralu, kad dienos metu vaikai išalksta ir mokykloje perka įvairius užkandžius. Tačiau jų pasirinkimai ne visada maistingi – pastebėjome, kad daugiausia išmetama bulvių traškučių, šokoladinių batonėlių, saldumynų pakuočių. Kadangi projekto metu daug dėmesio skirta švietimui bei diskusijoms apie plastiko poveikį, dalyviai buvo motyvuoti priimti atliekų mažinimo iššūkį ir keisti savo įpročius. Kai kurie moksleiviai pradėjo neštis užkandžius iš namų, kiti maistą iš valgyklos dėjo nebe į maišelius, bet į daugkartinio naudojimo dėžutes. Po kelių savaičių užfiksavome ryškų pokytį – ženkliai sumažėjo saldumynų bei traškučių pakuočių. Tad nauda dviguba – ir atliekų mažiau, ir mitybos įpročiai sveikesni“, – pasakoja eksperimentą įgyvendinusios įmonės „Smart LT“ vadovas Kęstutis Pocius.
Per keturias savaites plastiko atliekų kiekį Kauno Šv. Kazimiero progimnazijoje pavyko sumažinti 36 proc., o Kauno Martyno Mažvydo progimnazijoje – 26 proc. Moksleiviai ir mokyklų bendruomenės aktyviai dalyvavo edukacinėse veiklose, patys analizavo atliekų sudėtį ir kas savaitę stebėjo teigiamus pokyčius. Pasak K. Pociaus, ši iniciatyva ne tik atkreipė dėmesį į plastikinių gaminių vartojimą, bet ir padėjo suprasti jų poveikį aplinkai, paskatino priimti tvarius sprendimus, pritaikomus tiek mokykloje, tiek namuose.
Prie tvarių pokyčių prisidėti gali ir mokytojai, ir tėvai
Projekte „Baltiplast“ dalyvavusio „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro“ vadovė Lina Gelažienė pabrėžia, kad siekiant mažinti plastiko vartojimą mokyklose, pokyčiai turi vykti visose grandyse.
„Iniciatyva „Mokykla be plastiko“ buvo vykdoma įvairiose šalyse, organizatoriai dalijosi pastebėjimais, įžvalgomis ir praktiniais patarimais. Efektyviausi sprendimai neretai atrodo paprasti, tačiau leidžia pasiekti reikšmingų rezultatų. Pavyzdžiui, mokyklų administracijoms rekomenduojama atsisakyti plastikinių vandens buteliukų, vienkartinių indų bei įrankių valgyklose. Švenčių metu vietoje balionų ir plastikinių dekoracijų rinktis natūralias medžiagas ar popierių, valymui naudoti ekologiškas priemones, atidžiau vertinti perkamų daiktų bei kanceliarijos reikmenų pakuotes“, – pasakoja L.Gelažienė.
Mokytojų įsitraukimas taip pat labai svarbus – jie ne vien edukuoja, bet ir skatina aktyvų moksleivių dalyvavimą veiklose. Pedagogams rekomenduojama daugiau dėmesio skirti švietimui ir diskusijoms apie plastiko poveikį aplinkai, pasitelkiant vaizdinę medžiagą ar nemokamus dokumentinius filmus, tokius kaip „Plastic Oceans“ ar „Trashed“.
Plastiko temą galima integruoti ir į įvairius mokomuosius dalykus – skatinti domėtis aplinkos tarša, atliekų perdirbimu bei biologiškai suyrančiomis medžiagomis. Moksleiviai gali gilinti žinias kurdami pristatymus, rašydami esė ar dalyvaudami praktinėse „pasidaryk pats“ veiklose – gamindami daugkartinius maišelius, dėžutes ar iš plastiko atliekų kurdami naujus daiktus. Taip pat siūloma organizuoti bendruomenines švaros akcijas, didinant visuomenės sąmoningumą.
„Įpročiai formuojasi ne tik mokykloje, tačiau ir namuose. Svarbų vaidmenį atlieka tėvai, ugdydami tvarų vaikų požiūrį į aplinką, mokydami rūšiuoti atliekas bei diskutuodami apie plastiko mažinimo svarbą. Gerą pavyzdį rodome rinkdamiesi prekes ekologiškose pakuotėse ir vengdami vienkartinio plastiko. Perkant kanceliarines prekes, verta ieškoti tvarių alternatyvų – pildomų rašiklių, patvarių priemonių iš metalo ar medienos. Taip pat rekomenduojama rinktis daugkartines gertuves ir užkandžių dėžutes, pirmenybę teikiant ne plastikui, o metalui ar stiklui“, – pataria L.Gelažienė.
Galiausiai, pokyčių lyderiais gali tapti patys vaikai – stebėdami susidarančias atliekas, atkreipdami mokytojų ir tėvų dėmesį į plastiko mažinimo svarbą bei siūlydami aplinkai draugiškus sprendimus. Ypač svarbus aktyvus dalyvavimas edukaciniuose projektuose – organizuojant renginius, akcijas mokyklose, prisijungiant prie iššūkių ar dirbtuvių. Tokios iniciatyvos įtraukia daugiau mokyklos bendruomenės narių, skatina sąmoningumą ir padeda praktiškai pritaikyti tvarius įpročius.
