Su kultiniu Londono detektyvu galima leistis į kelionę po angliškus barus, studijuoti Viktorijos laikų angliškos virtuvės paveldo subtilybes ir taip pažinti svečios, o daugeliui lietuvių, jau ir sava tampančios šalies tradicijas, pomėgius ir skonius. Natūralus klausimas – ar galime ką nors panašaus patirti ir išbandyti Lietuvoje?
Dedukcinis metodas
Galime pasigirti nacionaliniais patiekalais, tačiau norėdami pristatyti nacionalinius gėrimus susiduriame su stebėtinais galvosūkiais. Ne todėl, kad nacionalinių gėrimų išvis nebūtų, tačiau – kaip juos atpažinti? Su bičiuliu iš Vakarų Europos sustojus parduotuvėje prie lietuviško alaus lentynų iškyla rimta dilema, ką rekomenduoti? Pavadinimų daugybė, dalis – lietuviški, kiti – istoriški, tad kaip atsirinkti, kuris alus tradicinis, kuris iš „miltelių“, kuris natūraliai brandintas, o kuris skiestas?
Čia ir praverstų Šerloko Holmso dedukcinis metodas, kuris aiškina, kaip iš vienos misos koncentrato įmanoma pagaminti daug skirtingų pavadinimų gėrimų. Atsakymas elementarus: naudojant skirtingą misos koncentrato kiekį arba skirtingą skonį suteikiančius priedus.
Pasirinkimų įvairovė nuvilia, kai bičiulis išbandęs 2–3 gėrimų rūšis išdidžiai konstatuoja, kad panašių esą jau ragavęs ir Ispanijoje, ir Vokietijoje, ir netgi savo šalyje. Pasididžiavimas nacionaliniu lietuviško alaus paveldu, vos spėjęs užgimti prie gausios pavadinimais alaus lentynos, kukliai gęsta.
Alaus imitacija
Būtų žymiai teisingiau viską vadinti savais vardais: anglišką alų – eliu, tradicinį lietuvišką alų – alumi, o iš misos koncentratų pagamintą – jei ne alaus gėrimu, tai alumi iš misos koncentrato, kuris ko gero ir būtų originaliausia šio gėrimo dalis.
Deja, šios ir panašios idėjos sulaukė tokio didžiųjų alaus gamintojų nepritarimo, kad tradicinio alaus gamintojams teko atsitraukti (daugeliui – bankrutuoti) ir ieškoti sprendimų, išsitenkančių tradicinės rinkodaros rėmuose, vartotojams suteikiant tik nuorodas, užuominas apie sukurtą produktą, tikintis, kad jis pats atsirinks, kas tikra, o kas tikrovę ir skonį tik imituoja.
Seniausiai veikianti alaus darykla
AB „Kauno alus“ viena iš nedaugelio Lietuvos alaus daryklų, turinti tikrą įmonės istoriją, kultinio anglų detektyvo Šerloko Holmso amžininkų laikus menančius, specialiai alui brandinti įrengtus rūsius Žaliakalnyje. Čia 1846 m. bendrovės pirmtakai, Šveicarijos piliečiai Maksas ir Henrieta Bliumentaliai iš miesto tarybos išsinuomojo žemės sklypą ir įsteigė alaus bravorą. Nors pavadinimai keitėsi: alaus darykla vadinosi „Ragutis“, „Raudonoji pašvaistė“, „Žalsvytis“, o nuo 2001 m. – „Kauno alus“, tačiau išliko svarbiausia – gaminti tik natūraliai fermentuotą ir brandintą klasikinį alų, turintį savitą charakterį ir autentišką skonį. „Kauno alus“ vardas irgi turi reikšmę, – tai „geografinė nuoroda“, kur kultūros paveldo statusą turinčiuose XIX a. rūsiuose bręsta tikras tradicinis alus.
Natūralus gamybos procesas
Pasak Gintauto Staniulio, bendrovės rinkodaros direktoriaus, „Kauno alus“ nenaudoja „High Gravity“ (HG) technologijos, leidžiančios iš tos pačios misos koncentrato pagaminti keliolika rūšių gėrimo. Bendrovė nepasuko gausiai ir greitai gaminamos alui priskiriamos produkcijos keliu, o puoselėja senąsias alaus gamybos tradicijas.
Alaus fermentacija vyksta atviruoju būdu nuo 7 iki 14 parų, po to gėrimas keliauja į rūsius, kur skirtingas alus atskirose talpose tam tikroje temperatūroje brandinamas 20–60 d. Brandinimo metu susiformuoja visos pagrindinės alaus savybės: skonis, kvapas, spalva, išryškėja apynių kartumas ir aromatas, natūraliai formuojasi angliarūgštė. Alus nuskaidrėja ir jo skonis stabilizuojasi.
Siekiant užtikrinti ilgesnį galiojimo laiką, dalis alaus, ypač skirto eksportui, gali būti pasterizuojama. Tačiau pagrindinis „Kauno alaus“ metodas, išlaikantis alaus stabilumą, yra filtravimo metodas. Bendrovėje sudaryta produkcijos degustavimo komisija, kuri renkasi kartą per savaitę, ragauja ir vertina visų rūšių alų. Neretai į komisiją kviečiami specialistai, mokslininkai, ekspertai iš šalies, kad įvertintų ir pateiktų savo nuomonę, patarimus.
Recepto ieškojo visus metus
„Šiemet bendrovė pradėjo gaminti anglišką elį „Sherlock Holmes“. Elio kūrimas užtruko visus metus. Susirinkome gausybę senovinių angliško elio receptų, ragavome, bandėme įvairius derinius. Kurdami šį receptą bendradarbiavome su Kauno technologijos universiteto mokslininkais, gavome iš jų vertingų rekomendacijų. Tikime, kad pavyko sukurto elį, kurį pripažins ne tik iš Anglijos į gimtinę sugrįžę tautiečiai, tačiau įvertins ir tikri anglai, alaus žinovai ir gurmanai“, – tiki specialistas.
Kaip ir Šerloko Holmso maršrutas Londone, Kaune taip pat galima surasti turistams įdomų maršrutą, kuris atvestų į tradicinio alaus daryklą „Kauno alus“. Čia lydimi gido lankytojai gali susipažinti su klasikinio alaus gamybos technologija, pamatyti alaus fermentavimosi procesą, paragauti tradicinių „Kauno alaus“ gaminamų alaus rūšių.
„Po šių ekskursijų svečiai dažnai būna nustebinti, kad ir Lietuvoje esama autentiško, skanaus, tikro alaus ir tikina, kad tapo mūsų produkcijos šalininkais“, – džiaugiasi pašnekovas.
Lietuviška – vieta, angliška – žaliava
Angliškas elis „Sherlock Holmes“ yra karamelinio paslaptingo skonio su vaisių dvelksmu ir ypatingu kartumu. Visos žaliavos eliui gaminti atsigabenamos iš Anglijos: 3 angliško salyklo rūšys – šviesus ir tamsus „Crystal“ bei „Pale ale“, angliški apyniai ir mielės.
Siekiame, kad ir skonis, ir kiekviena raidė gėrimo pavadinime nei per putos garbaną nenutoltų nuo angliško elio gamybos tradicijos.
„Siekiame, kad ir skonis, ir kiekviena raidė gėrimo pavadinime nei per putos garbaną nenutoltų nuo angliško elio gamybos tradicijos. Lietuviškas yra tik vanduo, tačiau ir iš jo specialiais filtrais pašalinami elementai, galintys daryti įtaką elio skoniui. Lietuviška ir kilmės vieta – Žaliakalnio rūsiai, kur nuo šiol vyksta ir natūralus, ilgas angliško elio gimimo procesas“, – sakė bendrovės atstovas.
Tradicijai – 1006 metai
Pasak „Kauno alus“ rinkodaros direktoriaus, mažose alaus daryklose tradiciniu būdu pagaminto alaus paklausa Europoje auga, ypač garsėja juo Čekija, Vokietija, eliu – Anglija. Lietuva šioje alaus mėgėjų rinkoje taip pat galėtų garsėti ne tik savo alaus vardais, bet pelnyti ir savito, autentiško, originalaus skonio alaus pripažinimą.
„Kauno alus“ viliasi, kad kultinis anglų detektyvas Šerlokas Holmsas padės alaus mėgėjams atpažinti tradicinio alaus gamintojus, taps kelrodžiu degustatoriams ir gėrimų skonio subtilybių ieškantiems gurmanams. Ieškantieji suras ne universalų, bet unikalų alų – galime garantuoti.
Elis „Sherlock Holmes“ skirtas gurmanams, alaus mėgėjams ir gerbėjams mėgautis skoniu.
„Nors „Kauno alus“ nepretenduoja į receptą gėrimo, kurio paragavę Zebedeno vyrai atidėjo krikščionybės įvedimą Lietuvoje Šv. Brunono asmenyje prieš 1006 metus, tačiau originalių tradicinių, tikro alaus receptų bendrovės specialistai žino, juos pagal paskirtį pritaiko ir rezultatais sąžiningai su gerbėjais pasidalina – „Sherlock Holmes“ eliu 0,33 l buteliuose prekybos centruose ir iš statinaičių – alaus baruose“, – juokauja G. Staniulis.
