„Į mus kreipiasi nemažai slaugytojų. Bet apie pusę jų nepereina atrankų dėl įvairių praktinių dalykų. Pavyzdžiui, kartais dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų arba jos neturi kompetencijos, kurios pageidauja Norvegijos įstaigos“, – tvirtina „Centric Care Lietuva“ vadovas Paulius Samoška. Įmonė priklauso tarptautinei sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai „Centric Care“ grupei ir įdarbinimo klausimais glaudžiai bendradarbiauja su „Centric Care AS“ biuru Norvegijoje.
Įmonė Lietuvoje organizuoja kalbos kursus ir vykdo atrankas, o įmonė Norvegijoje įdarbina. Tiesa, rūpinimasis slaugytojomis vien įdarbinimu nesibaigia. Kiekviena slaugytoja turi savo koordinatorių, kuris yra tarpininkas tarp slaugos namų ar ligoninės ir slaugytojo. Koordinatorius rūpinasi apgyvendinimu, kelionėmis bei padeda iškilus įvairioms problemoms ir klausimams.
Per daugiau nei keturis veiklos metus lietuviai bendradarbiaudami su Norvegijos medicinos įstaigomis sėkmingai išmokė kalbos ir įdarbino jau apie 60 slaugytojų.
Kreiptis į įmonę slaugytojas skatina efektyvūs kalbos kursai ir skandinaviška kokybė
„Centric Care Lietuva“ vykdo slaugytojų atrankas darbui Norvegijoje ir slaugytojas moko specializuotos medicininės norvegų kalbos. Tuo tarpu „Centric Care AS“ (Norvegijoje) suranda slaugytojoms darbą ir jas įdarbina. Anot įmonės Lietuvoje vadovo P.Samoškos, po šešis mėnesius trunkančių kalbos kursų įgytas B2 lygis yra pakankamas norint pradėti dirbti. „Slaugytojos gali bendrauti ir dirbti. Žinoma, tobulėti reikia, bet tai vyksta jau darbo vietoje. Kuo slaugytoja labiau mokysis ir tobulės, tuo jai bus lengviau įsitvirtinti ir integruotis“, – pabrėžia įmonės vadovas.
Nors skirtinguose Norvegijos regionuose kalbama skirtingais dialektais, įmonė stengiasi slaugytojas darbinti ten, kur yra mažiausi kalbos skirtumai. Prie sėkmingos integracijos svetur prisideda ir tai, kad norvegų kalbos kursuose moko ir du norvegų dėstytojai, kurie kalba skirtingais dialektais. Darbas su dėstytojais padeda geriau perprasti kalbos įmantrybes ir skirti dialektus.
Dėl galimo lankstaus darbo grafiko ir pilno apgyvendinimo bei kelionių apmokėjimo į įmonę kreipiasi ne tik jaunos, tik mokslus baigusios ar šeimas turinčios slaugytojos. Kartais kreipiasi ir jau mokančios norvegų kalbą, turinčios patirties ir norinčios įsitvirtinti Norvegijos sveikatos priežiūros įstaigose. Visoms slaugytojoms įmonė suteikia tokias pačias sąlygas, tačiau nemokančioms norvegų kalbos visų pirma reikia pasirašyti mokymosi sutartį dėl kalbos kursų.
Vertinamos ne tik slaugytojos, bet ir jų patirtis
Įmonės vadovas teigia, kad per visus veiklos metus įmonė nuveikė didelį darbą, tad šiandien lietuvės slaugytojos ypač vertinamos ir draugiškai priimamos norvegų kolektyvuose. „Lietuvos slaugytojai tikrai yra vertinami slaugoje. Mūsų klientai apie lietuves slaugytojas atsiliepia kaip apie labai rūpestingas, kompetentingas ir malonias“, – tvirtina P.Samoška.
Svarbu tai, kad Norvegijoje atlyginimas priklauso nuo darbo stažo. Slaugytojai, turinčiai darbo stažą Lietuvoje patvirtinančius dokumentus, jis yra užskaitomas Norvegijoje ir pagal turimą stažą pritaikomas valandinis atlyginimas. Todėl, jeigu lietuvė slaugytoja turi didesnį darbo stažą, nei jos kolegės iš Norvegijos, Švedijos ar kitų šalių, jos atlyginimas atitinkamai bus didesnis. Vidutiniškai per mėnesį slaugė gali užsidirbti apie 2100–3000 Eur. Taip pat yra mokami priedai už darbą savaitgaliais, naktimis ir švenčių dienomis. Kadangi yra suteikiama pilnavertė koordinatorių pagalba, taikomi skandinaviški standartai, suteikiamas būstas, apie 70-80 proc. slaugytojų ilgam pasilieka dirbti Norvegijoje.
Lietuvoje – nė žingsnio be daktaro žinios, Norvegijoje – savarankiškas darbas
P.Samoška pastebi, kad darbo sąlygos Lietuvoje ir Norvegijoje skiriasi. Lietuvoje slaugytojoms dažnai tenka dirbti ir paromis, o Norvegijoje dirbama pamainomis – dienine, vakarine, naktine. Slaugytojos pamaina trunka 7,5 val. Dauguma įstaigų suteikia galimybę dirbti lanksčiu grafiku, tad šeimas turinčios slaugytojos gali kas 4–8 savaites grįžti į Lietuvą ar kitaip išnaudoti laisvą laiką.
Pastebima tendencija – skirtingas atsakomybės lygis. Lietuvoje visus nurodymus slaugytojai duoda gydytojas, o Norvegijos slaugos namuose daktaras dažnai lankosi vos kartą per savaitę. Tad slaugytojai tenka savarankiškai užtikrinti, kad nustatytos slaugos paslaugos pacientui yra tinkamai teikiamos.
Būtent todėl „Centric Care Lietuva“ slaugytojoms suteikia ir vaistų skirstymo kursus, kurie yra būtini prieš pradedant dirbti Norvegijos slaugos namuose ar ligoninėse. Kursų kaina įskaičiuota į bendrą kursų sumą.
Į bendrą kursų kainą įeina kalbos kursai, mokomosios knygos, vaistų skirstymo kursai, visų dokumentų sutvarkymas ir slaugytojo licencijos Norvegijoje apmokėjimas. Taip pat „Centric Care AS“ įmonė Norvegijoje, slaugytojai išlaikius kalbos egzaminą, suranda darbą svečioje šalyje. Tuo tarpu slaugytoja eidama į kursus už juos nemoka, bet įsipareigoja gražinti pinigus jau pradėjusi dirbti Norvegijoje. Pinigai už kursus gražinami per mokymosi sutartyje sutartą darbo valandų skaičių. Paprastai tai užtrunka apie dvejus metus. Jeigu kurį nors mėnesį yra nedirbama, už kursus mokėti nereikia.
Darbas Norvegijoje jau ne vienai slaugytojai suteikė galimybę užsidirbti ir susikurti stabilią ateitį. Tik tai, anot P.Samoškos, jau priklauso nuo pačios slaugytojos. „Kiekvienas turi visas galimybes, jei nori siekti karjeros, tačiau turi pats dėl to stengtis“, – pažymi įmonės vadovas.
Slaugytojos jau turi galimybę registruotis į naujai renkamą norvegų kalbos grupę. Visa informacija pateikiama „Centric Care Lietuva“ tinklalapyje.
