Europos Sąjunga, pirmaujanti humanitarinės pagalbos visame pasaulyje teikėja, dar kartą įrodė, kad didelę svarbą teikia pasauliniam solidarumui per pandemiją, ir aktyviai teikė pagalbą su virusu kovojantiems pažeidžiamų teritorijų gyventojams. Teikdama pagalbą ES suorganizavo daugybę humanitarinės pagalbos skrydžių, kad pristatytų kritiškai svarbų personalą ir priemones į teritorijas, kurioms to labiausiai reikia, bei taip pat suteikė galimybę į tėvynes grįžti šimtams ES piliečių. Europos Sąjungos finansuojami humanitarinės pagalbos skrydžiai yra Europos solidarumo įrodymas – jais siekiama parodyti, kad atsakas į virusą yra efektyvesnis dirbant kartu.
Susipažinkite su Michaeliu – jis koordinuoja humanitarinę pagalbą kovai su virusu
Michaelis, Europos Komisijos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų pareigūnas, yra vienas iš daugybės koordinatorių, kurie dirba pažeidžiamose teritorijose, stengdamiesi sušvelninti susiklosčiusios situacijos padarinius. Iš bazės Pietų Sudane, kur po karinio konflikto 1,6 milijono žmonių buvo priversti palikti savo namus, o 7,4 milijono žmonių reikia skubios pagalbos, Michaelis padėjo koordinuoti du humanitarinės pagalbos skrydžius į regioną. Per šias ES operacijas buvo pristatytos 89 tonos medicininės įrangos ir humanitarinės pagalbos priemonių.Operacijas drauge koordinavo Italijos, Prancūzijos ir Pietų Sudano institucijos. „Norėdami sunaikinti koronavirusą, turime dirbti kartu ir parodyti solidarumą patiems pažeidžiamiausiems“, – sako Michaelis.
Humanitarinės pagalbos skrydžiai pasaulyje
Michaelis dirba ne vienas, o pagalbos sulaukia ne tik Pietų Sudanas. Per pirmus 3 humanitarinės pagalbos skrydžių iniciatyvos mėnesius, pradedant nuo 2020 m. gegužės, ES ir tokie asmenys, kaip Michaelis, organizavo daugiau nei 60 skrydžių, per kuriuos buvo pristatyta daugiau nei 1100 tonų įrangos bei atskraidinta daugiau nei 1700 specialistų į humanitarinių krizių krečiamas šalis visame pasaulyje. Sėkmingi humanitarinės pagalbos skrydžiai buvo vykdomi į tokias šalis, kaip Afganistanas, Burkina Fasas, Centrinė Afrikos Respublika, Čadas, Demokratinė Kongo Respublika, Etiopija, Bisau Gvinėja, Haitis, Iranas, Irakas, Dramblio Kaulo Krantas, Libanas, Malis, Nigerija, Peru, San Tomė ir Prinsipė, Somalis, Pietų Sudanas, Sudanas, Venesuela ir Jemenas – sąrašas ilgėja kiekvieną savaitę.
Vykdydama šiuos skrydžius ES teikia pagalbą pažeidžiamiems žmonėms, kuriems tokios pagalbos reikia. Per kiekvieną humanitarinės pagalbos skrydį atvežama medicinos ir humanitarinės pagalbos komandų bei daugybė priemonių, kurių reikia tai šaliai, įskaitant asmenines apsaugos priemones bei koronaviruso testavimo reikmenis. ES taip pat teikė diplomatinę pagalbą, kad parama būtų gauta be kliūčių.
„Koronaviruso pandemijos laikotarpiu humanitarinės pagalbos bendruomenė susiduria su didžiuliais logistikos iššūkiais“, – teigia Europos Komisijos narys, atsakingas už krizių valdymą, Janezas Lenarčičius. „Gyvybiškai svarbios pagalbos pristatymas tapo daug sudėtingesnis, nors daugelyje kritinių vietovių pagalbos poreikis išlieka labai didelis. Per humanitarinės pagalbos skrydžius galime padėti daliai pačių pažeidžiamiausių žmonių ir prisidėti prie kovos su koronavirusu pasauliniu mastu.“
Solidarumas, kai jo labiausiai reikia
Humanitarinės pagalbos skrydžiai yra tik viena Europos Sąjungos pasaulinio atsako į koronavirusą dalis. ES sujungė ES ir valstybių narių resursus sukurdama „Europos komandą“ bei kovai su virusu suteikė 36 milijardų eurų paramą bendruomenėms visame pasaulyje. ES buvo viena pirmųjų, sureagavusių į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) atsako į koronavirusą planą 2020 m. vasarį, o tarp ES vykdytų veiksmų ir projektų buvo sveikatos apsaugos darbuotojų mokymai Somalyje, testavimo centrų statybos Kolumbijoje, daugiau nei 10 000 pagalbos rinkinių išdalinimas Jemene bei specialistų komandų siuntimas į Bosniją ir Hercegoviną.
Koronavirusas nepaiso sienų ir nediskriminuoja nė vienos šalies. Visgi, ne visos šalys turi tokius pačius pajėgumus, išteklius ar yra politiškai stabilios, kad galėtų kovoti su virusu. Dėl šios priežasties ES dirba petys į petį su viso pasaulio tautomis. Tokių žmonių, kaip Michaelis, dėka gali būti vykdomi humanitarinės pagalbos skrydžiai ir kitos panašios ES iniciatyvos, kad pažeidžiamos šalys būtų stipresnės, geriau pasiruoštų susidoroti su iššūkiais ir greičiau atsigautų nuo koronaviruso poveikio.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Europos komisija.
