Ką daryti, kad taip nenutiktų, ir ką, prieš įsigydamas būstą, apie automobilių stovėjimo aikšteles privalo žinoti kiekvienas naujakurys, pataria Martynas Žibūda, nekilnojamojo turto įmonės „Eika“ plėtros direktorius.
Pirma stovėjimo vieta, tada – automobilis
Norėdamas išvengti su automobilių stovėjimo vietomis susijusių problemų, kiekvienas vairuojantis daugiabučio gyventojas, dar prieš pirkdamas automobilį, turėtų tiksliai žinoti, kur jį statys. Šis klausimas turėtų būti ne mažiau svarbus nei perkamo automobilio markė ar kaina.
„Vieta, kur bus statomas automobilis, gyventojas turėtų pasirūpinti taip pat, kaip ir pačiu automobiliu. Tačiau praktika rodo, jog toks požiūris Lietuvoje vis dar retas – lietuviai pirmiau įsigyja automobilį ir tik paskui pradeda rūpintis jo laikymo vieta“, – teigia M.Žibūda.
Kaip skirstomas stovėjimo vietų skaičius?
Šiuo metu automobilių stovėjimo vietų skaičių šalia naujai statomų daugiabučių reglamentuoja miestų savivaldybės. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka, skirtingiems Vilniaus rajonams numatytas nevienodas automobilių laikymo vietų skaičius.
Pavyzdžiui, toliausiai nuo centro esančiuose rajonuose – Lazdynuose, Fabijoniškėse ar Baltupiuose – vienam butui skirta viena automobilio stovėjimo vieta. Rajonuose arčiau centro – Žirmūnuose, Naujamiestyje ar Žvėryne – vienam butui tenka 0,75 stovėjimo vietos, o Senamiestyje – vos pusė stovėjimo vietos.
M.Žibūdos teigimu, kuo arčiau centro, tuo automobilių stovėjimo vietų šalia daugiabučių mažėja. Taip yra greičiausiai todėl, jog įrengti automobilių stovėjimo vietas tankiau užstatytose teritorijose yra mažiau galimybių. Be to, arčiau miesto įsikūrę gyventojai svarbias miesto vietas gali lengviau pasiekti pėsčiomis, dviračiais ar pasinaudoję viešuoju transportu.
„Nors Senamiesčio gyventojams skirta vos pusė stovėjimo vietos, tačiau šiame rajone būstą įsigijęs žmogus automobilį gali statyti nurodytų gatvių ribose, už leidimą mokėdamas nuo 7,20 iki 43,00 Eur, o už leidimą antrajam automobiliui – nuo 8,70 iki 52,00 Eur per metus. Ir tai yra dešimtis kartų pigiau nei pirkti nuosavą stovėjimo vietą ir ją išlaikyti. Tiesa, įsigijus nuosavą stovėjimo vietą, žmogui nebereikės kiekvieną kartą sukti galvos, ar ras laisvą vietą. Be to, automobilio laikymas privačioje stovėjimo aikštelėje yra net tik patogesnis, bet ir saugesnis“, – teigia M.Žibūda.
Įsigijus nuosavą stovėjimo vietą, žmogui nebereikės kiekvieną kartą sukti galvos, ar ras laisvą vietą. Be to, automobilio laikymas privačioje stovėjimo aikštelėje yra net tik patogesnis, bet ir saugesnis.
Viešos automobilių aikštelės – ne išeitis
Jei naujakuriai nespėjo laiku pasirūpinti automobilių stovėjimo vieta šalia daugiabučio, o vietų jau nebeliko, pravartu pasidomėti viešomis automobilių statymo vietomis. Reikėtų išsiaiškinti, ar šalia naujųjų namų yra nemokamų automobilių aikštelių arba vietų, kurias apmokestina savivaldybė. Suradus mokamą vietą, svarbu pasitikrinti, kokiomis dienomis ir valandomis joje galima statyti automobilį bei kokia yra vienos valandos kaina.
Nekilnojamojo turto eksperto teigimu, viešos automobilių aikštelės turi tiek savų pliusų, tiek ir minusų. Pirma, pasirinkus automobilį statyti viešoje aikštelėje, tikėtina, kad automobilis stovės atokiau nuo namų ir kiekvieną rytą iki jo teks nueiti didesnį atstumą, o vakare po darbų – įveikti tą patį atstumą su pirkinių maišais. Antra, automobilį pastačius viešose automobilių aikštelėse, aktualus tampa saugumo klausimas.
„Neturint galimybės automobilį statyti viešose stovėjimo aikštelėse ar siekiant patogumo bei saugumo, naujakuriai pasirenka nekilnojamojo turto plėtotojų siūlomas mokamas automobilių laikymo vietas. Jas plėtotojai įrengia požeminėse arba antžeminėse, o didesniuose gyvenamuosiuose rajonuose – daugiaaukštėse automobilių stovėjimo aikštelėse. Tiesa, pasitaiko šeimų, kurios pirkdamos būstą, tokių vietų atsisako arba prašo galimybės jas įsigyti vėliau“, – teigia „Eika“ plėtros direktorius.
M.Žibūdos teigimu, daugelio su automobilių laikymu susijusių problemų būtų galima išvengti ir keičiant vairavimo įpročius. „Dažnoje vilniečių šeimoje yra po du automobilius, tačiau į darbą abu šeimos nariai vis tiek važiuoja atskirai. Be to, žmonės nelinkę kooperuotis ir į darbą važiuoti su pakeliui gyvenančiais bendradarbiais, nors tokiu būdu ne tik sutaupytų lėšų, bet ir puoselėtų ekologišką požiūrį“, – sako nekilnojamojo turto ekspertas.
