Dėl prastėjančių verslo sąlygų šalyje „Gubernija“ prieš keletą metų pradėjo ieškoti vertinančių tikrą alų svetur. Vijoleta Dunauskienė, alaus daryklos „Gubernija“ generalinė direktorė, teigia, kad pastaraisiais metais visai alaus pramonei šalyje sukurtos nepalankios verslo sąlygos, o mokestinė aplinka pasitarnauja artimiausiems kaimynams – Latvijai ir Lenkijai. Be to, šalyje labai mažėja gyventojų. Todėl šių metų pradžioje alaus bravoras suplanavo savo kelio dar aktyviau ieškoti ir pasaulyje.
Koncentravosi į parodas
„Laisviesiems alaus gamintojams, nepriklausantiems korporacijoms, tai padaryti paprasčiau, – sako V. Dunauskienė. – Todėl ėmėme daryti namų darbus – atsirinkome šalis, kuriose vis dar vertinamas tikras, klasikinės technologijos alus ir iškeliavome į jų verslo parodas pasitikrinti, ar mūsų unikalūs gaminiai bus paklausūs tarp šių šalių alaus mėgėjų, sužinoti, kaip svetur žmonės vertina alų, kuriamą remiantis ilgamete patirtimi, griežtai laikantis alaus gamybos tradicijų. Toks alus užsienyje paprastai vadinamas kraft alumi. Pirmiausia – tai nepriklausomų aludarių verdamas, rafinuotesnis, įsimintinesnio skonio, su savais prieskoniais ir poskoniais ar net pagardais alus, kurį aludariai verda naudodami tik natūralias ir kokybiškas medžiagas.“
Ieškodama tų, kurie vertina nedidelių ir nepriklausomų alaus daryklų produkciją, šiemet „Gubernija“ alų jau pristatė specialistams parodose Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Kinijoje, Indijoje, Slovėnijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje – čia surengta ir dešimtys degustacijų. Šiauliečių alus įtiko – į Jungtines Amerikos Valstijas, Pietų Ameriką, Kiniją ir JAE jis jau tiekiamas, o JAE kompanija alų dar ėmėsi platinti ir Afrikos valstybėse.
Daugiausiai alaus eksportuojama į Kiniją. Užsienyje populiariausias elio tipo alus, kurio „Gubernija“ verda kelių rūšių: „Tamsųjį“ (2012 m. pasaulio alaus čempionate apdovanotas aukso medaliu), „Gubernatoriaus“, „Art“ serijos, „Gintarinį“, o taip pat tiekiami ir nealkoholiniai gėrimai.
Eksportas „Gubernijai“ padėjo išlaikyti pardavimų apimtis. Šiaulių alaus bravoras dabar eksportuoja 15 proc. visos produkcijos, o eksportas į Kiniją šiemet išaugo 260 proc. palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Beje, visoms užsienio rinkoms tiekiamas tas pats alus, koks parduodamas ir Lietuvoje, su tokiomis pačiomis etiketėmis, t. y. „Gubernija“ net egzotinėse rinkose dirba su savo prekės ženklu. Bekeliaujant po parodas gimė ir į lentynas jau keliauja riboto leidimo rudeninis elis – „Klevų ambree“. Kitą kartu su pasaulio gurmanais sukurtą alų laisvasis aludaris žada pristatyti šventiniam žiemos sezonui.
Alus turi būti alumi
Anot alaus specialistės, įsitikinta, kad pasaulyje kraftinis alus populiarėja, todėl pasirinktas kursas jau pasiteisino, šiuo metu vyksta derybos dar su keliais užsienio šalių didmenininkais, kraftinio alaus pardavėjais. Kitąmet „Gubernija“ taip pat planuoja pristatyti kraftinį alų dešimtyje parodų įvairiose valstybėse.
„Ypač rafinuoto skonio Kinijos pirkėjai – čia elio alus populiariausias. Mus džiugina pasaulinė tendencija, jog ir alaus specialistai ir, suprantama, alaus mėgėjai, reikalauja, kad alus būtų alumi, o ne alaus produktu“, – sako V. Dunauskienė.
Bravorui kelią palengvina ir antra gana ryški pasaulio tendencija – užsienyje iš kraftinio alus gamintojų nebūtinai tikimasi nuolatinių eksperimentų.
„Lietuvoje susiformavo stereotipas, kad kraftinis bravoras privalo kurti vis neįprastesnius alus, stebinti nesuderinamais ar neragautais skoniais, kartais net eksperimentuoti dėl eksperimento. Manau, tai susiję su mus užvaldžiusiu jaunystės kultu, kai norisi paugliškai šėlioti. O gilias alaus tradicijas turinčiose šalyse dėmesys kreipiamas į pagrindinį kraftinio bravoro bruožą – nepriklausomumą didžiosioms pasaulio darykloms, koncernams, vertinamas tikras skonis, tradicinė gamyba. Juos ypač žavi mūsų ilgametė istorija. Įsivaizduokite mus, daugiau kaip 350 metų skaičiuojantį bravorą, sakantį, kad dabar mes eksperimentuosime, nes nežinome kas mums pavyks. Per visą savo amžių mes esame darę tiek eksperimentų ir išvirę tiek alaus, kad net nežinotume, ką dar naujo atrasti. Todėl pasirinkome klasikinio, gryno alaus kryptį. Aišku, paskanaujame kolegų išvirtais eksperimentais, pasidžiaugiame jais, tačiau, kai norime prisiminti, koks gi, pavyzdžiui, tas etaloninis tamsusis elis, atsidarome savąjį butelį“, – apibendrina V. Dunauskienė.