Laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendroves vienijančios asociacijos LAFEZ nariai klausimus apie ilgalaikius užsienio investuotojų planus ir verslo perspektyvas girdi nuolat. LEZ valdymo bendrovių vadovai ir jų komandos aktyviai bendrauja su į Lietuvą pritrauktų kompanijų atstovais, o potencialiems investuotojams pristato šalies LEZ teritorijų teikiamas galimybes tarptautinėse parodose, renginiuose ir per įvairius susitikimus.
„Kiekviena LEZ valdymo bendrovė yra viena iš viešosios ir privačios partnerystės (PPP) modelio ašių. Partnerystė yra pagrįsta ilgalaikiais partnerių įsipareigojimais, kurie įrašyti LEZ veikimo pagrindų sutartyje su Lietuvos Vyriausybei atstovaujančia Ūkio ministerija“, – konstatuoja LAFEZ prezidentas Simonas Petrulis.
„Susiklostė natūrali praktika, kad LEZ valdymo ir vystymo veiklos imasi tik tvirtą finansinį pagrindą ir aukštos kompetencijos specialistų komandas turinčios bendrovės. Juk investuotojų lūkesčių sąrašas būna ilgas ir įvairus: nuo infrastruktūros parengimo iki teisinių paslaugų. Partnerystė kuriama ne vienam dešimtmečiui, todėl siekiame užtikrinti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą“, – tvirtina S.Petrulis.
Pastaraisiais metais pasiektas investicijų proveržis, kai į Lietuvą buvo pritrauktos ir gamyklas LEZ teritorijose ėmė statyti šimtus milijonų investuojančios bendrovės, išsklaidė bet kokias abejones, kad Lietuvoje esą neįmanoma sukurti sėkmingai veikiančios viešosios ir privačios partnerystės modelio.
Pramonės augimas spalį Lietuvoje buvo sparčiausias iš visų Europos Sąjungos šalių. „Eurostat“ duomenimis, pramonės gamyba per metus, lyginant šių metų spalį su pernykščiu, Lietuvoje išaugo net 9,2 procento.
Pozityvios permainos į Lietuvą sugrąžina talentus
LAFEZ prezidentas S.Petrulis akcentuoja, kad stambių investuotojų pritraukimas yra labai aiškia strategija pagrįsta veikla, o sėkmei didelės įtakos turi tiek valdymo bendrovių sukaupta patirtis bei įgūdžiai, tiek įvairiose verslo organizacijose, rūmuose, klubuose per komandiruotes užmegzti ryšiai, kurie valstybinio sektoriaus atstovams dažnai yra tiesiog nepasiekiami.
„Kiekvieno stambaus investuotojo pritraukimas yra didelis laimėjimas visai Lietuvos ekonomikai. Žinios apie šimtus milijonų siekiančias investicijas pasklinda už Lietuvos ribų ir atkreipia tarptautinio verslo dėmesį“, – sako Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytautas Petružis. Jis sutinka su pastebėjimu, kad vienas garsus tarptautinis vardas padeda pritraukti daugiau stambių įmonių į LEZ teritoriją. „Tačiau kiekviena įmonė turi vis kitokių, skirtingų poreikių ir norų“, – priduria V.Petružis.
Kauno LEZ savo aktyvią veiklą pradėjo 2004 metais. Per savo gyvavimo istoriją valdymo bendrovė pritraukė 32 įmones, kurios iš viso investavo daugiau negu 660 mln. eurų ir sukūrė beveik 5000 darbo vietų.
V.Petružis atkreipia dėmesį, kad per 2017 metus Kauno LEZ pavyko sudaryti rekordinį skaičių sutarčių. „Tačiau rekordinis rezultatas yra ne vienerių metų sėkmė, o ilgo ir nuoseklaus darbo vaisius, kurio nebūtų pavykę pasiekti be efektyvaus bendradarbiavimo su partneriais iš Ūkio ministerijos, Kauno ir Kauno rajono savivaldybių, agentūros „Invest Lithuania“ ir kitų“, – sako V. Petružis. Pasak jo, investuotojus į Kauno LEZ padeda pritraukti aiškios žinutės, akcentuojant gerą strateginę vietą, išvystytą infrastruktūrą, mokesčių lengvatas ir Kaune veikiančių universitetų ir kitų švietimo įstaigų potencialą. „Faktą, kad 25 proc. studentų Kaune mokosi inžinerinės pakraipos programose, pramonės atstovai vertina labai teigiamai, nes šis skaičius viršija Baltijos regiono vidurkį“, – teigia V. Petružis. Be to, gyventi ir dirbti į Kauno regioną grįžta mokslus užsienyje baigę jaunuoliai, kitiems emigrantams atsivėrusios perspektyvos LEZ veikiančiose įmonėse suteikia galimybių susikurti gerovę tėvų ir senelių žemėje.
„Global Lithuanian Leaders“ tinklo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė pastebi, kad į LEZ pritrauktos lietuviško ir užsienietiško kapitalo įmonės sukuria įdomių karjeros perspektyvų, tačiau apie tai vis dar kalbama negarsiai. K. Stankutė-Jaščemskienė mano, kad investuotojų įmonės galėtų aktyviau ir plačiau skleisti informaciją apie patrauklias karjeros galimybes, nes ir tarptautiniai lietuvių profesionalai, ir jauni, užsienyje studijas baigę talentai nuolat tyrinėja verslo aplinką Lietuvoje, ieškodami erdvės, kurioje galėtų realizuoti savo potencialą. „Labai svarbu pasinaudoti proga – parengti ir įgyvendinti talentų pritraukimo kampanijas – pasakoti apie pramonės plėtrą, pristatyti LEZ veikiančias įmones, darbo aplinką ir organizacijų kultūrą“, – pataria „Global Lithuanian Leaders“ vadovė.
Pašnekovės žodžius patvirtina investuotojų istorijos, liudijančios, kad specialistus į Kauną kartais tenka pritraukti ne tik iš kitų Lietuvos regionų, bet ir iš užsienio. Pavyzdžiui, Kauno LEZ teritorijoje statyti gamyklą nusprendusi JAV kompanija „Hollister“ iškart ėmė burti darbuotojų komandą, kurioje atsirado net keli iš emigracijos į Lietuvą su šeimomis sugrąžinti specialistai.
Iš viso per 3–5 metus „Hollister“ planuoja įdarbinti 300 aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei investuoti 50 mln. eurų.
Su garsiais vardais – nauja pramonės sritis
Vokietijos verslo investicijos Kauno LEZ – dar įspūdingesnės. Automobilių pramonės milžinė „Continental“ nusprendė investuoti 95 mln. eurų ir jau kitais metais atidaryti 1000 darbo vietų elektroninių automobilių komponentų gamyklą.
Kita Vokietijos automobilių komponentų gamintoja „Hella“ Kaune pasiekė operatyvumo rekordą – praėjo vos 10 mėnesių nuo žinios apie gamyklos statybų pradžią ir Lietuvoje pagaminta produkcija jau keliavo pas „Hella“ klientus. Beveik 70 darbuotojų komanda sugebėjo per rekordiškai trumpą laiką įgyvendinti patį optimistiškiausią „Hella Lithuania“ veiklos pradžios planą. Įmonė per artimiausius trejus metus planuoja darbuotojų skaičių padidinti iki 250, o bendra investicijų suma užbaigus pirmąjį plėtros etapą turėtų viršyti 30 mln. eurų.
Ne veltui per gamyklos atidarymo iškilmes užsienio investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas pabrėžė, kad į Kauną pritrauktos Vokietijos automobilių pramonės bendrovės yra ledlaužiai, laužantys mąstymo stereotipus: „Iki šiol visi mąstė, kad Baltijos šalys netinka tokiai investicijai. Buvo sunku įtikinti, kad Lietuva ir Baltijos šalys apskritai gali dalyvauti šioje pramonės srityje. Pagrindinė investuotojų baimė buvo, kad Lietuvoje galbūt nebus tokio tipo talentų, žmonių, kurie turi patirties. Mes priimame jūsų tikėjimą mumis kaip didžiulę atsakomybę“, – teigė M. Katinas ir pridūrė, kad stambių investuotojų įsikūrimas regionui užtikrins sparčią plėtrą. „Kaunas absoliučiai turi šimtaprocentinės sėkmės trajektoriją dešimčiai metų“, – pareiškė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Praėję metai pagal pritrauktų Vokietijos investicijų skaičių buvo geriausi per pastaruosius aštuonerius metus, o iš viso nuo 2010 metų Vokietijos bendrovės įgyvendino 21 investicinį projektą Lietuvoje su 1500 darbo vietų. Vokiško verslo investicijos Lietuvoje viršija milijardą eurų.
Suteikia platų paslaugų spektrą ir užtikrina kokybę
Lietuvą pritrauktas Vokietijos bendrovių kapitalas yra nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas įgyvendinant ilgalaikę strategiją. Kiekviena nauja sutartis su vokiečių kompanijomis sustiprina ir dvišalę ekonominę partnerystę.
Anot V.Petružio, Vokietijos kompanijos savo partneriams kelia itin aukštus standartus, todėl vokiečių sprendimas ateiti į Lietuvą yra svarbus pripažinimas. „Sėkmė ateina tada, kai su investuotojais dirbama tiek aukščiausiu politiniu lygiu, tiek išsprendžiami konkretūs klausimai su savivalda, kad užsienio verslo poreikiai būtų patenkinti. Todėl LEZ operatoriai dažnai tampa šio procesų koordinatoriais ir diskusijų moderatoriais – skirtingoms kultūroms padedama susikalbėti verslo kalba ir pasiūlome ilgą sąrašą paslaugų“, – apibendrina Kauno LEZ valdymo bendrovės vadovas.
Pašnekovas pažymi, kad gamybos įmonės sudaro ilgalaikius plėtros planus ir neretai numato net dešimties metų perspektyvą. „Todėl visuomet skiriame maksimalias pastangas, kad Lietuva atrodytų kaip tiesioginių užsienio investicijų verta lokacija, o mūsų šalies LEZ teritorijos sėkmingai konkuruotų su Lenkija, Slovakija, Vengrija ar Rumunija“, – teigia V. Petružis. Pasak jo, LEZ valdymo bendrovės veikia itin dinamiškoje konkurencinėje aplinkoje. Todėl potencialiam investuotojui siūlomų paslaugų paketas turi maksimaliai atitikti jo poreikius, būti specialiai pritaikytas konkrečiai įmonei. „Juk kiekvieno investuotojo žingsnis į Lietuvą yra strateginis sprendimas, kuris yra labai kruopščiai apgalvotas ir pasvertas“, – aiškina V. Petružis.
Todėl, kai ant investuotojų svarstyklių atsiduria kuri nors Lietuvos LEZ ir plyno lauko teritorija užsienyje, Lietuva privalo pateikti labai aiškią žinutę – išryškinti savo privalumus. Kauno LEZ operatoriaus vadovas sutinka, kad, patenkinus kelių stambių ir garsių kompanijų poreikius, kalbėtis su kitais potencialiais investuotojais tampa šiek tiek lengviau.
„Kai užsienio ekspertai skeptiškai vertino Lietuvos viziją pritraukti automobilių komponentų gamintojų tiesioginių užsienio investicijų projektus, „Hella“ tapo pirmuoju dideliu rinkos žaidėju, savo pasirinkimu laidavusiu Lietuvos galimybes. Po „Hella“ sprendimo klasteris pasipildė ne viena tarptautine šios industrijos atstove. Šiandien spartus industrijos augimas ir pasitikėjimas ja leidžia Lietuvos bendrovėms ne tik tiekti „Hella“ gamybai reikalingas medžiagas, bet eiti ir kalbėtis su Vokietijos inžinerinės ir automobilių pramonės bendrovėmis“, – yra pažymėjęs ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Tiesa, norint išlaikyti susidomėjimą, būtina užtikrinti, kad naujiems investuotojams nepritrūks laisvos teritorijos, kvalifikuotų specialistų ir infrastruktūros pajėgumų, o svarbiausia, kad teisinė, politinė ir ekonominė padėtis valstybėje bus stabili.
Laukia naujų statybų
Kauno LEZ valdymo bendrovės vadovas V.Petružis teigia, kad pokalbiai su savivaldybių atstovais, ūkio ministru ir premjeru nuteikia pozityviai.
Neseniai Kauno LEZ apsilankęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad netrukus bus padidinti Kauno oro uosto pajėgumai ir sukurta bendra infrastruktūra su europinės vėžės geležinkelio linija „Rail Baltica“.
Taip pat kitąmet numatyta išplėsti transporto jungtį – pradėti statyti viaduką, kuris padėtų paskirstyti transporto srautus greta LEZ esančioje kelių A1 ir A6 sankirtoje. Taip pat Vyriausybė svarsto, ar keliui, ateityje sujungsiančiam A6, A1 ir oro uostą, verta suteikti valstybinės reikšmės statusą.
LAFEZ prezidentas S.Petrulis įsitikinęs, kad Kauno LEZ ir kitų asociacijos narių pastaraisiais metais pasiektas proveržis prisidėjo prie to, kad šiemet Lietuva pirmąkart pateko į pasaulinį gamybinės rizikos indeksą („Manufacturing Risk Index 2018“) ir patraukliausiųjų vietovių gamybinėms įmonėms steigti sąraše užėmė antrąją vietą.
Pelnytas tarptautinis pripažinimas įrodo, kad Lietuva gali būti patraukli ne tik paslaugų centrams, bet ir galingoms pramonės įmonėms, kurių investicijos pasižymi ilgalaikiu tvarumu ir valstybei atneša dešimt ar net šimtą kartų didesnę grąžą.
