Prekybos tinkle galima rasti „Crivit“ ir kitų tekstilės prekių, pagamintų naudojant perdirbtą plastiką – sportinių tamprių, šortų, funkcinių marškinėlių, maudymosi drabužių, batų. Šiai kolekcijai naudojamas plastikas yra surinktas iš pajūrio regionų, salų bei paplūdimių.
„Skiriant didelį dėmesį tvarumui, „Lidl“ stengiasi perdirbtą plastiką panaudoti ir naujų produktų gamybai. Pavyzdžiui, nauja „Crivit“ sportinės aprangos kolekcija yra pagaminta naudojant ne mažiau kaip 50 proc. perdirbtų medžiagų. Šiai kolekcijai panaudotas būtent iš pajūrio regionų, paplūdimių ir salų surinktas plastikas, taip ne tik tausojant Žemės išteklių naudojimą, bet ir padedant mažinti plastiko atliekų kiekį gamtoje, užkertant kelią jam patekti į jūras ir vandenynus“, – sako „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.
Perdirbto plastiko prekės – mažesnis neigiamas poveikis aplinkai
Plastikinių produktų gamyba per paskutinius kelis dešimtmečius išaugo, tačiau Europos Sąjungoje yra perdirbama vos 32,5 proc. visų plastiko atliekų, rodo „Eurostat“ duomenys. Deja, pasauliniu mastu didelė plastiko dalis atsiduria net ne sąvartynuose, o gamtoje. Milžiniška dalis plastiko atsiduria jūrose, vandenynuose ir jų pakrantėse, atkreipia dėmesį Diana Ramanauskaitė, Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.
„Plastikas lėtai skaidosi, todėl patekęs į aplinką, jis gali išlikti nepakitęs dešimtmečius ar net šimtmečius. Plastikas kenkia gyvūnams – jie dažnai žūsta palaikę plastiko pakuotes maistu arba įsipainioję į apleistus ar pamestus žvejybinius tinklus, kurie taip pat yra plastiko atliekos“, – sako D.Ramanauskaitė.
Ji pažymi, kad plastikas suyra ypač lėtai: gali prireikti net iki 1000 metų. Be to, plastikinis gaminys niekada neišnyksta iki galo, tik virsta į mikroplastiką, vėliau suyrantį į dar mažesnes daleles – nanoplastiką.
„Mikroplastiko dalelių galima rasti visur: jūrose, ežeruose, upėse ir net mūsų kasdieniame gyvenime. Mikroplastikas patenka į mitybos grandinę vandens telkiniuose, kur juo minta vandens gyventojai. Vartojant žuvį ar kitus vandens gyvūnus, mikroplastikas gali patekti ir ant mūsų stalo. Sunku patikėti, bet vartojant maistą iš plastikinių pakuočių į skrandį per metus gali patekti daugiau nei 200 gramų mikroplastiko“, – teigia „Gamtos ateitis“ atstovė.
Iš seno plastiko – nauji produktai
„Rūšiavimas yra svarbus tvarios plastiko ekonomikos žingsnis. Tik tinkamai surūšiuotas plastikas gali būti efektyviai perdirbtas ir paverstas naujomis prekėmis. Rūšiavimas leidžia atskirti skirtingas plastiko rūšis, tokiu būdu padidinant perdirbimo efektyvumą“, – sako D.Ramanauskaitė.
Perdirbtas plastikas gali būti panaudojamas kitų produktų gamyboje, pažymi „Gamtos ateitis“ atstovė. Pavyzdžiui, iš jo gali būti gaminami indai maistui, pakavimo juostos, užpildai, automobilių dalys, vazonai, sėklų padėklai, laistytuvai, apranga ir kt.
„Rinkdamiesi kuo daugiau perdirbto plastiko gaminių tausojame neatsinaujinantį iškastinį kurą (naftą), mažiname naujo plastiko gamybai reikalingas energijos sąnaudas ir į atmosferą išmetamų dujų, pavyzdžiui, anglies dioksido, kiekį“, – sako D.Ramanauskaitė.
Mažina plastiko naudojimą įvairiais būdais
Mažinant plastiko vartojimą itin svarbus vaidmuo tenka ir gamintojams bei prekybininkams. Pavyzdžiui, pasak „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantės R. Didjurgytės, „Lidl“ prekybos tinklas siekia, kad iki 2025 m. pabaigos perdirbtas plastikas sudarytų bent 25 proc. prekybos tinklo plastikinių privačių prekės ženklų pakuočių.
„Taip pat optimizuojame kai kurių produktų pakuotes, kad jose būtų naudojama mažiau plastiko. Sumažinę plastiko kiekį „Saguaro“ vandens buteliuose, kasmet sutaupome daugiau nei 47 tonas plastiko. Be to, atsisakėme juodojo plastiko pakuočių, kurios atliekų rūšiavimo metu yra sunkiai identifikuojamos ir dažniausiai lieka neperdirbtos. Dar vienas svarbus sprendimas – mikroplastiko pašalinimas iš kosmetikos ir higienos priemonių. Mikroplastikas yra dažnai dedamas į tokių gaminių sudėtis, siekiant suteikti jiems norimų savybių, tačiau mes mikroplastiko atsisakome visada, kai toks sudėties pakeitimas nedaro neigiamos įtakos gaminio funkcijoms ar saugai“, – sako R.Didjurgytė
