Turime daug potencialo
„Eksplos“ kuriami pažangūs lazeriai, „Standos“ lazeriniai optomechaniniai prietaisai, įmonės „Geomatrix“ žemėlapiai, kuriami pasitelkiant iš kosmoso gautus duomenis, itin preciziški „Optolitos“ optikos komponentai, skirti palydovui „Aeolus“, – tai tik dalis Lietuvoje gimusių technologijų, kurios sudomino kosmoso agentūras ir kosmoso pramonės gigantus.
Remiantis EKA ekspertų atlikto vertinimo išvadomis, Lietuva turi potencialo gamtos mokslų, informacinių technologijų, mechatronikos, lazerių, biotechnologijų ir kitose srityse.
Nors daugeliui kosmosas asocijuojasi su kosminiais laivais ir palydovais, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius Domantas Bručas akcentuoja, kad labai daug šiuolaikinių technologijų yra vienaip ar kitaip susijusios su kosmosu: GPS programinė įranga, Žemės stebėjimo įranga, palydovinio ir mobiliojo ryšio sistemos, palydovinės televizijos įranga ir daugybė kitų. „Turime tikrai daug įmonių, kurios gali pasiūlyti kosmose pritaikomus produktus ar technologijas“, – teigia D. Bručas.
Lietuvos mokslininkai taip pat nesnaudžia. Štai prof. Armino Ragausko vadovaujama komanda išrado neinvazinį galvos smegenų skysčio slėgio matavimo būdą, kuris sudomino pasaulio medikus ir ypač kosmoso agentūras. KTU mokslininkų sukurtas prietaisas jau išbandytas ir NASA centre Hjustone.
2014 m. vasarį į kosmosą buvo paleisti ir sėkmingai savo misijas įvykdė pirmieji lietuviški palydovai „LitSat-1“ ir „Lituanica Sat-1“. Netrukus bus paleistas trečiasis palydovas „LituanicaSAT-2“, kurį tikimasi panaudoti atliekant dar nebandytus atlikti technologinius eksperimentus kosmose.
Išsivystė kosmoso startuolis
Iš „Lituanica Sat-1“ projekto išsivystė kosmoso startuolis „NanoAvionics“, kuris savo produkciją jau eksportuoja į tokias šalis kaip Australija, Kanada, Turkija, Kinija. „NanoAvionics“ – viena iš pirmųjų kosmoso technologijas vystančių pradedančiųjų įmonių Rytų Europoje, kurioms savo pinigus patikėjo rizikos kapitalo fondai.
„Visa tai rodo, kad Lietuva siekia pasinaudoti kosmoso srities potencialu, kuris prisidės prie šalies konkurencingumo didinimo, pridėtinės vertės ir darbo vietų kūrimo. Siekdama šių tikslų, Ūkio ministerija nuo 2010-ųjų aktyviai bendradarbiauja su EKA, kuri šiemet paskelbė antrąjį kvietimą Lietuvos verslo ir mokslo subjektams teikti paraiškas dėl projektų įgyvendinimo. Kvietimo biudžetas siekia 2 mln. eurų, jo rezultatai turėtų paaiškėti rugsėjo pabaigoje“, – teigia ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Šį pavasarį 5 šalies įmonių atstovai vyko į kosminių technologijų centrą ESTEC Olandijoje ir kosminių technologijų centrą ESOC Vokietijoje iš arčiau susipažinti su EKA padalinių veikla ir ieškoti bendrų projektų galimybių. Į renginius EKA centruose tuo pačiu tikslu rugsėjo–gruodžio mėnesiais vyks įmonių „Nanoavionika“, „Pikotera“, „Gabitus“, „Magma Solutions“, „Agrogeodezijos institutas“ ir „GIS centras“ atstovai.
„Vizitai į prestižines Europos organizacijas, tokias kaip EKA, yra labai naudingi. Lietuvos verslininkai, susipažinę su EKA darbo specifika, gali sėkmingai pretenduoti ir dalyvauti kituose konkursuose, sulaukti užsakymų ar pasiūlymų įsijungti į didelius tarptautinius kosmoso srities projektus“, – įsitikinęs Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus.
Apie Lietuvos potencialą kuriant kosmines technologijas ir jų pritaikymą pramonėje sužinosite apsilankę rugsėjo 26–spalio 1 d. pirmą kartą Lietuvoje rengiamos „Inovacijų savaitės 2016“ renginiuose. Per šešias dienas Vilniuje ir Kaune įvyks daugiau kaip 50 nemokamų renginių, skirtų profesionalams – verslininkams, tyrėjams, taip pat visuomenei – pradedantiesiems verslininkams, studentams, inovacijomis besidomintiems žmonėms. Išsamią „Inovacijų savaitės 2016“ programą galima rasti adresu www.inovacijusavaite.lt ir socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ „Inovacijų savaitės“ profilyje.
