Lietuviškas alus randa kelią į Aziją ir Afriką: daugybė šalių, daugybė skonių

Jei tiesiog pasakytume, kad eksportuojame į Aziją ir Afriką, nepasakytume nieko, nes šiuose pasaulio kraštuose yra galybė valstybių ir jos visos viena nuo kitos skiriasi lyg diena ir naktis, sako Raimundas Laurikėnas, UAB „Švyturys – Utenos alus“ eksporto vadovas.
Azijos rinka vakariečiams atrodo gana suprantama ir artima.
Azijos rinka vakariečiams atrodo gana suprantama ir artima. / „Švyturio-Utenos alaus“ nuotr.

„Švyturio“ alus, ypač „lager“ stiliaus „Ekstra“, daugelyje pasaulio šalių puikiai atpažįstamas jau daugiau nei du dešimtmečius. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje šio alaus eksportas į šalis agresores – Rusiją ir Baltarusiją – buvo sustabdytas. Tai privertė šalies aludarius klientų ieškoti kur kas toliau – Azijoje, Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje.

„O tai jau visai kitos alkoholio vartojimo kultūros, mums neįprastų skonių, gėrimų pasaulis. Šiose šalyse dirbame jau ne vienerius metus, bet kartais dar atrodo, kad atrakinti jas yra labai sunku. Vienų dalykų nori japonai, kitų tailandiečiai, Afrikoje skoniai ir vartojimo įpročiai taip pat skiriasi beveik visose šalyse. Amerikiečiai savo vartojimu mums artimiausi, tačiau šioje rinkoje taip pat didžiulė vietos gamintojų konkurencija, kurie gaminių gausa nenusileidžia Europai bei Azijos regionams“, – sako R.Laurikėnas.

Po Azijos rinkų pasuko į Afriką

Lietuviško alaus šiandien galite įsigyti Ganoje, Kamerūne, Dramblio Kaulo Krante ir ne vienoje kitoje mums egzotiškoje Afrikos šalyje.

„Labai daug gamintojų savo eksporto rinkas išplėsti bando Azijoje, ir mes taip pat, nes ši rinka vakariečiams atrodo gana suprantama ir artima. Tačiau mūsų produkcijai įdomi tapo ir Afrika, kurios vartotojai šiandien jau atranda ir „Ekstra“, „Ekstra Draught“ alų, nors tai nėra tipiniai šio regiono gėrimai“, – sako bendrovės produkcijos eksporto vadovas.

„Švyturys – Utenos alus“ produkcijos eksportas į Afrikos šalis šiemet itin aktyvus, Lietuvoje pagamintų gėrimų prekybos geografija šiame žemyne nuolat plečiasi. Pirmiausia populiarumo tolimosiose rinkose susilaukė įvairūs sidrai, tačiau šio žemyno gyventojai įvertino ir tradicinį alų.

„Afrikoje nėra nusistovėjusios alkoholio vartojimo kultūros, jiems patinka stipresni gėrimai, stiprus alus. Jie mėgsta saldžius, salyklinius gėrimus. Mes Afrikoje sėkmingai pradėjome nuo sidrų. Bet reikia suprasti, kad šioje šalyje yra milžiniška kultūrų įvairovė, kelios dešimtys šalių, kurių kiekvienoje visai kiti prekybos niuansai, vartojimo įpročiai, kitokie skoniai ir t.t. Vis dėlto šioje rinkoje dar anksti kalbėti apie vakarietiškas alaus tendencijas, kraftinį alų ir pan.“, – sako R.Laurikėnas.

Be abejo, Afrikoje sėkmingai prekybai įtakos turi ir demografinė padėtis, ekonominės sąlygos, kultūrinės normos, kitokios rinkos reguliavimo tradicijos. Vis dėlto žemyne auga urbanizacija, šalių ekonomikos, daugėja viduriniosios klasės gyventojų, tad galimybių eksportui tik daugės.

Azijoje mėgstamas kitoks alus

Su visai kitokiais vartotojų įpročiais susidurti teko įžengus į Azijos rinką, teigia pašnekovas. Šioje rinkoje šalys viena nuo kitos taip pat labai smarkiai skiriasi.

„Jei Europoje didesnės dalies šalių vartotojai ir jų įpročiai, pamėgti skoniai yra labai panašūs ir skiriasi tik niuansai, Azijoje nėra nieko panašaus – Japoniją ir Kiniją ar Taivaną lyginti būtų labai sunku“, – pastebi R.Laurikėnas.

Azija yra viena didžiausių ir sparčiausiai augančių alaus ir kitų alkoholinių gėrimų rinkų pasaulyje. Sparčiai augantis miestuose gyvenančių žmonių skaičius, augančios pajamos ir besikeičiantis gyvenimo būdas visame regione augina daugelio ne pirmo būtinumo prekių, tarp kurių ir alus, paklausą.

Milžiniškas pastangas įmonė deda pristatydama savo gaminamus gėrimus Japonijoje, Taivane, Vietname, Pietų Korėjoje ir kt. Azijos regiono šalyse. Visose šiose šalyse galima rasti „Švyturio“ alaus rūšių.

„Švyturio-Utenos alaus“ nuotr./„Švyturio-Utenos alaus“ eksporto vadovo R. Laurikėno teigimu, šilčiausiai lietuviškos prekės sutinkamos Taivane. Parodos Taipėjuje akimirka
„Švyturio-Utenos alaus“ nuotr./„Švyturio-Utenos alaus“ eksporto vadovo R. Laurikėno teigimu, šilčiausiai lietuviškos prekės sutinkamos Taivane. Parodos Taipėjuje akimirka

„Azijoje visų prekybos tinklų lentynos, kaip ir visur kitur, visų pirma yra užpildomos Azijos regiono gamintojų produkcija ir tik likę nedideli plotai lentynose atitenka Europos, Šiaurės Amerikos gamintojams. Supratimas apie tai, koks turi būti alus, šiose rinkose visai kitoks. Europiniai produktai tinka ne visoms Azijos šalims, ypač Japonijai. Turime ieškoti visai kitų produktų, kitų skonių, kurie skiriasi nuo Europoje gamintojų. Azijos rinkose vyrauja lengvesnis alus, neturintis kartumo, kūno, lengvai geriamas“, – apie šias rinkas kalba R.Laurikėnas.

Anot jo, ypač įdomi ir didelė rinka yra Japonija, tačiau ji – ir labai paslaptinga.

„Japonijoje mums iš karto buvo paaiškinta, kad tradicinis „Ekstra“ alus yra per kartus ir per sunkus. Teko kurti receptūras, kurios labiau tiktų japonų skoniui. Tai – viena iš priežasčių, kodėl gimė naujasis „Švyturys Ekstra Dry „, – pasakoja bendrovės atstovas.

Tiesa, Japonijoje bei keliose kitose Azijos šalyse, kaip ir Europoje bei JAV, pastaruoju metu išpopuliarėjo kraftinis alus, pradėjo steigtis nedidelės alaus daryklos, jų barai. Europos gamintojams, kurie kraftinį alų verdą jau ne vienerius metus ir yra išbandę daugybę technologijų bei skonių, tai atveria naujų galimybių.

Vis dėlto, anot R.Laurikėno, vartojimo kultūra Lietuvai ir kitoms Europos šalims artimiausia šalis yra Taivanas, čia klientai vertina tiek „Ekstra“ alų, tiek kitus bendrovės gaminius už jų originalias skonines savybes ir šiltai sutinka Lietuvoje pagamintas prekes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis