Daugiau norinčių kurit verslą
Kasmet visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliekamų tyrimų duomenys rodo augantį Lietuvos gyventojų norą kurti nuosavą verslą ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus (palyginti su 2016 m. gruodžio mėn. nuo 22 proc. pakilo iki 25 proc.), taip pat didėjantį suinteresuotumą išorinio finansavimo galimybėmis verslo pradžiai (pakilo nuo 47 proc. iki 49 proc., o 2013 m. sausio mėn. siekė vos 22 proc.).
Anot l. e. INVEGA generalinio direktoriaus pareigas einančio Algio Skiauterės, tai rodo, kad gyventojai nesėdi vietoje ir ieško išorinio finansavimo galimybių, jog galėtų ištrūkti iš samdomo darbo gniaužtų ir užsiimti mėgstama veikla, kartu sukurti naujų darbo vietų ir įgyvendinti seniai brandintas verslo idėjas.
Ieško finansinių galimybių
Didžioji dalis gyventojų, norinčiųjų pradėti verslą ir siekiančių sumažinti skolinimosi kaštus, ketina pasinaudoti daugiau nei viena „Invegos“ administruojama verslui skirta priemone. Tarp gyventojų populiariausia ir toliau išlieka lengvatinių paskolų priemonė – ketinančių pasinaudoti jomis procentas lieka nepakitęs nuo 2016 m. gruodžio mėn. (55 proc.).
Tyrimas taip pat rodo, kad auga kitų „Invegos“ siūlomų priemonių populiarumas: 45 proc. gyventojų planuoja pasinaudoti garantijomis (pakilo nuo 41 proc., palyginti su 2016 m. gruodžio mėn.), 44 proc. – daliniu palūkanų kompensavimu (37 proc., palyginti su 2016 m. gruodžio mėn.), 30 proc. ketina pasinaudoti konsultacijų verslui kompensavimu (padidėjo nuo 28 proc.).
2017 m. birželio tyrimo duomenimis, palyginti su 2016 m. gruodžio mėn., valstybės ir ES investicinių fondų remiamos negrąžintinos subsidijos nuosavu verslu paskatintų užsiimti daugiau gyventojų (nuo 31 proc. pakilo iki 37 proc.). Taip pat išaugo ir lengvatinių paskolų poveikis verslo pradžiai – nuo 26 proc. iki 32 proc.
Verslas dairosi paskolų
Penktadalis tyrime dalyvavusių verslo atstovų (20 proc.) artimiausiu metu ketina kreiptis dėl paskolos verslui. Didžioji dalis (76 proc.) ją naudotų verslo plėtrai, 36 proc. ją paskirtų apyvartiniam kapitalui finansuoti. Tyrimas rodo, kad tarp verslininkų išaugo manančiųjų, jog įmonei mokėti paskolos palūkanas yra labai didelė našta (palyginti su 2016 m. gruodžio mėn., nuo 26 proc. pakilo iki 30 proc.). Į paskolos palūkanų mokėjimą itin jautriai reaguoja mažos įmonės (iki 10 darbuotojų), kurioms tai tampa nemenku finansiniu įsipareigojimu, neretai ne padedančiu verslui, bet priešingai – trukdančiu stabiliai gyvuoti ar plėstis.
Penktadalis tyrime dalyvavusių verslo atstovų (20 proc.) artimiausiu metu ketina kreiptis dėl paskolos verslui.
Tyrimas taip pat rodo itin ryškų verslo atstovų nuomonės pokytį dėl teikiamų prioritetų įgyvendinamoms verslo paramos formoms – tiek visuotinės dotacijos, tiek finansinės priemonės verslo atstovams šiuo metu yra vienodai svarbios. Palyginti su 2016 m. gruodžio mėn., išaugo procentas manančiųjų, kad tiesioginės dotacijos priemonės verslui yra naudingesnės už finansines priemones (pakilo nuo 33 proc. iki 40 proc.).
„Verslui visada bus patrauklesnės tos priemonės, kurios suteikia negrąžintiną finansinę pagalbą. Tačiau žvelgdami į ilgalaikę perspektyvą jie turi ieškoti ir kitų galimybių, todėl renkasi finansines priemones, kurios yra reikšminga pagalba tiek pradinėje verslo stadijoje, tiek plečiant verslą Lietuvos ar užsienio rinkose“, – teigia l. e. generalinio direktoriaus pareigas einantis Algis Skiauterė.
Tarp apklaustų verslo atstovų geriausiai žinomos šiuo metu „Invegos“ siūlomos verslo finansavimo formos ir toliau išlieka darbo užmokesčio kompensavimas (58 proc. apie tai nemažai žino ar teko girdėti), lengvatinės paskolos (49 proc.) ir dalinis palūkanų kompensavimas (43 proc.).
