„Kartą mums visiems žinomas verslininkas Bilas Geitsas yra pasakęs, kad jei nebūtų IT srities atstovas, neabejotinai dirbtų biotechnologijų sektoriuje. Tai neblogai iliustruoja šio sektoriaus plėtros galimybes ir perspektyvas“, – sveikindamas Vilniuje vykusios konferencijos dalyvius priminė ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Pabrėždamas pasaulinę biotechnologijų svarbą, viceministras akcentavo, kad jau dabar tarptautinėje mokslinių tyrimų rinkoje sėkmingai konkuruojantis Lietuvos biotechnologijų sektorius turi dar labiau plėstis ir augti, todėl jam skiriamas ypatingas dėmesys.
„Lietuvos biotechnologijų pramonė, kurianti ženklią šalies BVP dalį ir nuolat didinanti eksporto augimą, gali ir turi būti geruoju pavyzdžiu kitiems mūsų šalies aukštųjų technologijų sektoriams. Ūkio ministerija šioje srityje labai aiškiai mato augimo perspektyvą, todėl įvairiomis priemonėmis skatina biotechnologijų sektoriaus plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei naujų įmonių kūrimąsi“, – sakė viceministras M. Skarupskas.
Viceministro teigimu, naujuoju ES finansavimo periodu Lietuvos sveikatos technologijų ir biotechnologijų sektoriui bus skiriama net trečdalis Ūkio ministerijos administruojamų ES investicijų, skirtų Sumaniosios specializacijos strategijai įgyvendinti. Be to, jau dabar yra kuriami rizikos kapitalo fondai, kuriais galės naudotis ir biotechnologijų įmonės, o dar šiais metais Vilniuje atsidarys ir trys nauji biotechnologijų verslo inkubatoriai.
Dr. Edita Mištinienė, vadovaujanti bendrovei „Profarma“, taip pat neabejoja, kad biotechnologijų pramonės ateitis priklauso mažosioms ir naujoms įmonėms, tačiau akcentavo, kad vienas svarbiausių sektoriaus augimo veiksnių – sėkmingas pradedančiųjų įmonių, kurių per pastarąjį dešimtmetį buvo įsteigta net 25, mokslininkų bendradarbiavimas bei kryptingas turimų finansinių priemonių naudojimas.
Be to, ji atkreipė dėmesį į pasaulines tendencijas, rodančias, kad nuo 2008-ųjų didžiausios tarptautinės koorporacijos didžiąją dalį sėkmingai parduodamų biologinių produktų yra licencijavusios ir dažniausiai – iš mažųjų įmonių, o tai, pasak E. Mištinienės, labai geros prognozės Lietuvai.
„Pradedančiosios biotechnologijų įmonės skiriasi nuo kitų – joms keliami didesni reguliaciniai, patekimo į rinką reikalavimai, todėl ir produkto tobulinimas reikalauja daugiau laiko bei lėšų sąnaudų. Taigi šioms pradedančiosioms įmonėms ypač svarbu bendradarbiauti su akademiniu pasauliu. Taip pat labai svarbu kurti biotechnologijų pradedančiųjų įmonių ekosistemą, kurioje atsirastų ir į gamtos mokslus orientuoti rizikos kapitalo bei investiciniai fondai, naudojami tobulinant produktus. Taip Lietuvos biotechnologijų įmonės galės sėkmingai kurti tarptautinėms korporacijoms patrauklius produktus ir patekti į tarptautinę biofarmacinių produktų tobulinimo rinką, kuri, kaip prognozuojama, 2020 metais sudarys apie 162 milijonus JAV dolerių“, – žiniomis dalijosi dr. E. Mištinienė.
Baigiamojoje diskusijoje konferencijos dalyviai sutarė, kad, norint paspartinti biotechnologijų sektoriaus augimą ir išnaudoti visą dabartinį jo potencialą, šiuo metu svarbiausia yra rūpintis smulkiosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, jų gebėjimu bendradarbiauti su mokslo sektoriumi ir pasitelkti turimą stiprią mokslinę bazę, taip pat skatinti gerosios praktikos sklaidą ir tinklinį tokių įmonių bendradarbiavimą.
Konferenciją, kurioje pokalbio apie biotechnologijų sektoriaus ateitį susitiko aukštųjų technologijų įmonių vadovai, mokslininkai bei valstybės institucijų atstovai, organizavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, renginį globojo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.
