Pasak specialistų, verslininkai ir ekonomistai jau daug metų kalba apie „Sodros“ lubas, talentų vizas ar supaprastintus statybų leidimus, nors greičiausiai šių sprendimų naudą visų pirma pajustų kiekvienas dirbantysis.
„Su kiekvieno naujo investuotojo atėjimu, Lietuvos ūkininkai turės vis daugiau pirkėjų ir eksporto rinkų, mūsų vairuotojai turės daugiau užsakymų vežti prekes į Rytus ar Vakarus, o jauniems gydytojams mažės pagunda važiuoti dirbti į Airiją ar Norvegiją. Viena investuotojų lėšomis sukurta gerai apmokama darbo vieta sumoka tiek mokesčių, kad jų užtenka mokėti orų atlyginimą dviems mokytojams, gaisrininkams arba policininkams“, – pabrėžia projekto „Lemiamas šuolis“ iniciatorius ir „Oxford Business Group“ Azijos regiono redaktorius Paulius Kunčinas.
Pasak jo, per 26 metus Lietuvos valstybė pasiekė daug ekonominių pergalių, o mūsų šalies BVP augimas ilgą laiką buvo sparčiausias regione. Po paskutiniosios krizės šalis įvardijama kaip pavyzdys diegiant drąsias ir efektyvias reformas. Atrodo, kad po įstojimo į euro zoną Lietuva turėjo gerokai sustiprinti savo patrauklumą investuotojų akyse. Vis dėlto, padariusi milžinišką darbą Lietuva sustojo finišo tiesiojoje ir nemaža dalis darbo vietas kuriančių investicijų keliauja į šalia esančias rinkas – Lenkiją, Estiją ar net Baltarusiją.
„Globaliose varžybose dėl investicijų mūsų šalis vertinama kaip viena stipriausių komandų. Mes turime gerą išsilavinimą, darbščius žmones, modernų požiūrį į verslą bei gerą infrastruktūrą. Mes net buvome užsitarnavę Baltijos tigro vardą. Tačiau kažkodėl nuėję beveik visą kelią iki tikslo – iškentę reformas ir taupymą per krizę, įsivedę eurą – nenorime padaryti kelių paskutinių investicijų pritraukimui svarbių žingsnių ir dėl to pralošiame kaimynams“, – sako P.Kunčinas.
Anot jo, „Sodros“ lubų įvedimą, talentų vizų įteisinimą bei statybos leidimų išdavimo supaprastinimą iš esmės remia visos didžiosios politinės partijos, tačiau baigiasi dar viena Seimo kadencija, o sprendimų nėra.
„Iniciatyvą su partneriais pradėjome todėl, kad laiko delsti nebeturime. Galime pritraukti investuotojus ir spurtuoti link vakarų Europos arba stagnuoti ir ilgam likti ES autsaideriais. Noriu kreiptis į mokytojus, gydytojus, ūkininkus, vairuotojus ir kitus dirbančius. Kviečiu visus pasirašyti po „Lemiamo šuolio“ manifestu, kurį rasite iniciatyvos interneto svetainėje. Kiekvienas parašas taps signalu politikams, kad šie klausimai rūpi Lietuvos žmonėms ir dabar yra metas veikti“, – pasakoja P.Kunčinas.
Investuotojų forumo vykdančiosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, „Sodros“ įmokų lubų pritaikymas yra tiesiogiai susijęs su naujų darbo vietų kūrimu ir atlyginimų augimu. Ekspertė paneigia plačiai priimtą mitą, kad lengvatas darbdaviai tik retu atveju išnaudoja darbuotojo naudai.
„Investuotojų forumo atlikto investuotojų pasitikėjimo indekso duomenimis, darbdaviai mažesnį darbo jėgos apmokestinimą nurodo kaip pagrindinę prielaidą atlyginimų augimui bei naujų darbo vietų kūrimui. Net 77 proc. darbdavių teigia, kad sutaupytus darbo mokesčius jie panaudotų atlyginimų kėlimui“, – apie tyrimą pasakoja ji.
Tyrimo metu pastebėta, kad darbo santykių rinkos pokyčiai reikalingi ne tik naujų krypčių ieškantiems investuotojams, tačiau ir savo plėtrą planuojančiam vietiniam verslui.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pabrėžia, kad būtinus pakeitimus galima įvesti dar šioje Seimo kadencijoje. Jo teigimu, reformos nieko nekainuos ir prisidės prie šešėlio mažinimo darbo santykiuose.
„Štai, ką dar galima padaryti greitai, net šioje kadencijoje. Pirma, iš šiuo metu Seime svarstomo Darbo kodekso reikia pašalinti straipsnius, kurie, atrodo, sukurti ne dirbantiems, o mėgstantiems kurstyti konfliktus. Antra, sujungti „Sodros“ įmokas. Tai nieko nekainuos, tačiau sumažins šešėlį darbo rinkoje. Trečia, dėl investicijų reikia paspartinti popierių tvarkymą pastatų statybos ir elektros energijos prijungimo srityje. Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra pateikęs detalius pasiūlymus, ką reikia padaryti“, – teigia Ž.Šilėnas.
„Global Lithuanian Leaders“ valdybos narys Paulius Lukauskas teigia, kad Lietuva turi aktyviau dalyvauti globalioje kovoje dėl talentų. Anot jo, tai lygiai taip pat svarbu kaip verslumo ir eksporto skatinimas.
„Globaliame talentų konkurencingumo indekse, kurį kasmet sudaro prestižinis INSEAD universitetas, Lietuva užima 35 vietą. Aukščiau indekse rasime valstybes į kurias bandome lygiuotis – Skandinavijos šalys, Singapūras, Airija, Izraelis, JAV, Didžioji Britanija. Ryšys tarp šalies gerovės ir jos sugebėjimo pritraukti talentus akivaizdus. Logiška, kad mąstant apie kovą dėl talentų reikėtų pradėti nuo savųjų sugrąžinimo ir išlaikymo. Valstybei reikia nuoseklios strategijos kovos dėl talentų srityje lygiai taip pat kaip investicijų pritraukimo, eksporto ar verslumo skatinime“, – pabrėžia P.Lukauskas.
Iniciatyvą „Lemiamas šuolis“ inicijavo ekonomistas ir analitikas, „Oxford Business Group“ Azijos regiono redaktorius P.Kunčinas, jos partneriai – „Global Lithuanian Leaders“, Investuotojų forumas bei Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Iniciatyvos tikslas – suvienyti visuomenę, nevyriausybines organizacijas ir specialistus ir paraginti politikus priimti Lietuvos ateičiai svarbius sprendimus, kurie padės pritraukti investicijas, skatins naujų darbo vietų kūrimą bei atlyginimų augimą.
Pasirašyti už „Lemiamo šuolio“ pasiūlymus galima iniciatyvos interneto svetainėje.