Kaip teigia Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Marius Skarupskas, ne tik Norvegijos, bet ir Lietuvos įmonės jau gali pasigirti biomasės panaudojimo laimėjimais , todėl tokie renginiai jų atstovams – gera galimybė pasidalyti savo patirtimi ir idėjomis, o taip pat atrasti plėtros galimybių. „Šio sektoriaus augimas prisideda ne tik prie švaresnės aplinkos, bet ir prie valstybės ekonominės gerovės“, – teigia M. Skarupskas.
Biomasės energetikos verslo kontaktų mugėje sveikinimo žodį taręs Lietuvos Respublikos komercijos atašė Norvegijos Karalystėje Audrius Masiulionis teigė, kad biomasės energetikos reikšmė ateityje tik didės ir dalijimasis tarpusavio patirtimi prisideda prie spartesnio šio sektoriaus vystymosi. Tuo metu „Innovation Norway“ verslo bendradarbiavimo departamento direktorė Eli Bleie Munkelien linkėjo nebijoti iššūkių bei mokytis vieniems iš kitų.
Kad Lietuvos biomasės energetikos sektoriaus veikla anaiptol jau nėra tik simbolinė parodė ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorės Vilmos Gaubytės pateikti duomenys. Ji atkreipė dėmesį, kad šiame sektoriuje Lietuvoje jau dabar kasmet generuojama apie 300 mln. Eur apyvarta, o jame dirba 6 500 Lietuvos gyventojų. „Numatoma, kad iki 2020 m. jų turėtų padaugėti iki 10 000 ir tai rodo, kad sektorius ne tik sprendžia aktualias aplinkosaugos problemas, bet ir iš tiesų prisideda kurdamas naujas darbo vietas“, – teigė V. Gaubytė.
Ją vėliau papildė ir UAB „Axis Technologies“ veiklą pristatęs verslo plėtros vadovas Darius Čičinskas teigdamas, kad Lietuva per pastaruosius penkis metus biomasės sektoriuje padarė išties didžiulį proveržį. „Biokuro panaudojimas centralizuotame šildyme nuo 2010 m. iki 2015 m. išaugo net 3 kartus, pasiekiant 61 proc. ribą, kai tuo tarpu gamtinių dujų eksploatavimas sumažėjo nuo 74 proc. iki 36 proc. – daugiau nei 2 kartus“, – teigė D. Čičinskas.
Norvegijos bioekonomikos tyrimų instituto (NIBIO) vyresnysis patarėjas Simen Gjølsjø supažindino su Norvegijos pasiekimais ir plėtros kryptimis biomasės energetikos srityje. Anot jo, Norvegijoje jau dabar nemažai energijos sukuriama iš atsinaujinančių energetikos šaltinių, o tarp artimiausių tikslų – didinti biodegalų naudojimą transporto sektoriuje. Jis atkreipė dėmesį, kad biokuro kokybė smarkiai priklauso nuo visų kuro tiekimo grandinės dalyvių, todėl labai svarbu užtikrinti sklandų jų tarpusavio darbą.
Po biomasės ir bioenergetikos apžvalgų abiejose šalyse, pereita prie konkrečių gerosios praktikos pavyzdžių. Norvegijos Popieriaus ir pluoštų tyrimų instituto (PFI) tyrimų vadovė Karin Øyaas pristatė naujausią projektą – Norvegijos biologinio perdirbimo laboratoriją, kuri užsiima tvariu Norvegijos žemės ir jūrų išteklių biomasės panaudojimu, kuriant tvarius biochemikalus, biomedžiagas ir kitus bioenergetinius produktus.
Kaip Norvegijos ir kitų šalių organizacijos gali sėkmingai bendradarbiauti biomasės energetikos srityje įrodė ir „COWI AS“ vyriausioji patarėja Line Diana Blytt, pasakojusi apie Norvegijos ir Lenkijos mokslinių tyrimų įstaigų kolegų bendrų projektų gerąją patirtį, tarp jų – atliekant organiškai skaidžių buitinių ir pramoninių atliekų utilizavimo galimybes atsinaujinančių energijos (biodujų) gamybai tyrimą, bei analizuojant tvarias technologijas, kurios apjungtų padidėjančią biodujų gamybą, maistinių medžiagų šalinimą, sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Tuo metu Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Andrius Tamošiūnas pristatė instituto atliekamus tyrimus bei studiją, kurios dėka įmonė „Nepriklausomos energetikos paslaugos“ gavo sertifikatą „EUROHEAT&POWER“, suteikiantį teisę eksportuoti savo produkciją į Skandinavijos šalis bei Vakarų Europą.
Paskutinis pranešėjas – UAB „Enerstenos grupė“ inovacijų direktorius Ralfas Lukoševičius supažindino susirinkusiuosius su įmonės gaminamomis biokuro krosnimis, katilais, išmetamųjų dujų kondensatoriais ir karšto oro generatoriais bei atkreipė dėmesį, kad produktų kokybė neįsivaizduojama be tyrimų, todėl jiems įmonė skirianti didžiulį dėmesį.
Per renginį Lietuvos ir Norvegijos verslo ir mokslo atstovai turėjo apie70 individualių verslo susitikimų, kurių metu galėjo užmegzti perspektyvius ryšius bei aptarti galimas dvišales projektų įgyvendinimo galimybes biomasės energetikos srityje. Taip pat, Lietuvos atstovai lankėsi Norvegijos bioekonomikos mokslinių tyrimų institute (NIBIO), kuriame sužinojo apie naujausius jų pasiekimus biodujų gamybos srityje. Renginio dalyviai turėjo galimybę stebėti atsinaujinančios energijos iš miško atliekų ir skystojo biokuro gamybą vienoje iš moderniausių ir ekologiškiausių Norvegijos šiluminių elektrinių „Statkraft“. Nepamiršta liko ir didžiausia Norvegijoje „Hafslund Varme“ bioenergijos jėgainė bei, žinoma, didžiausia Europoje „Haraldrud“ optinio atliekų rūšiavimo jėgainė.
Verslo kontaktų mugę organizavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija ir Innovation Norway. 2016 metais buvo organizuoti dar du analogiški renginiai: birželio pradžioje Taline – informacinių ir ryšių technologijų verslo kontaktų mugė, o rugsėjo pabaigoje Vilniuje – atliekų tvarkymo ir perdirbimo verslo kontaktų mugė. Siekiant tęsti Lietuvos ir Norvegijos partnerystę žaliųjų inovacijų srityje, ateinančių metų kovą Vilniuje savo patirtimi ir idėjomis dalinsis abiejų šalių profesionalai, kuriantys ir diegiantys energetiškai efektyvias technologijas.
Verslo kontaktų mugės finansuojamos 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo Žaliosios pramonės inovacijų programos lėšomis.
