Naujo tipo gyvenamasis būstas
Kaip teigiama išplatintame pranešime spaudai, naujieji studentų namai bus atviri visiems Vilniaus aukštųjų mokyklų studentams, tiek lietuviams, tiek ir atvykusiems iš užsienio.
Anot „SHED Co-living Vilnius“ vadovės Eglės Garnienės, Lietuvoje studentų namai yra dar gana naujo tipo gyvenamasis būstas, tačiau jo paklausa jau po truputį vejasi šalis, kuriose studentų namai daugelį metų yra įprastas dalykas.
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad co-living tipo būstai Lietuvoje po truputį populiarėja. Savo bruožais jie artimi mūsų bendrabučių modelio supratimui, tačiau nuo jų skiriasi naujumu ir bendrosiomis erdvėmis.
„Lyginant su dviejų ar net vieno kambario įprastais butais, co-living bendrabučiai paprastai būna mažesni. Tipiškai šie projektai yra orientuoti į studentus bei jaunus specialistus. Ši tikslinė auditorija turi įtakos ir co-living projektų vietai – arčiau miesto centro ar mokslo įstaigų, prie tankesnio viešojo transporto tinklo“, – 15min teigė T.S.Kvainickas.
Be to, pasak jos, Lietuvoje smarkiai išaugusios būsto nuomos kainos bei su kiekvienais metais kintantis studentų požiūris paklausos augimą paspartino dar labiau.
Bet kokia pasiūla sveikintina
Tokių projektų nauda, T.S.Kvainicko vertinimu, galima būtų įvardinti didesnę pasiūlą paklausiose vietose, profesionaliai teikiamas nuomos paslaugas, o šiuo metu apskritai bet koks pasiūlos padidėjimas yra sveikintinas, nes būsto nuomai, dėl užsienio įmonių pritraukimo ir Rusijos sukelto karo pasekmių Vilniuje, trūksta.
Tam pritaria ir „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Jis sako, kad šiuo metu, kai nuomojamo būsto pasiūla itin nedidelė, ypač dėl imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos antplūdžio, yra tobulas metas pristatyti panašius projektus.
„Jei dar prieš kelis metus buvo galima su atsargumu žiūrėti į tokius projektus ir svarstyti ar bus pakankami užimtumai už tokį gana aukštą kainų lygį, tai šiuo metu, kai pavasarį būsto nuomos kainos šovė į viršų, o dar laukia studentų vasarinis antplūdis, tikiu kad šis projektas tikrai nepatirs jokių problemų su užimtumu“, – įsitikinęs S.Vagonis.
Problema – ne kaina, o pasiūla
Tiesa, T.S.Kvainickas atkreipia dėmesį į tai, kad kvadratinio metro nuomos kaina tokiose erdvėse didesnė. S.Vagonis antrina, kad net, jei studentams kaina pasirodys aukštoka, visada galima galvoti ir apie kitų žmonių apgyvendinimą. Bet jam panašu, kad šios vasaros studentų Vilniuje dilema bus ne „pigu vs. brangu“, o kaip apskritai rasti būstą.
Jam pritaria ir E.Garnienė, teigdama, kad išsinuomoti privatų būstą Vilniuje dėl milžiniškos paklausos studentui dabar apskritai yra labai sunku. Net jeigu tai pavyktų, tam tikrame būste gali būti trūkumų, pavyzdžiui būstas nėra pilnai suremontuotas.
Naujausi būsto rinkos duomenų tyrimai rodo, kad universitetinių bendrabučių kainos Vilniuje, priklausomai nuo kambario tipo, siekia nuo 50 iki 200 eurų. Vieno kambario buto (nuo 34 iki 46 kvadratinių metrų ploto) naujos statybos name nuoma Vilniuje, gegužės mėnesio duomenimis, svyruoja nuo 400 iki 700 eurų. Dviejų kambarių (nuo 45 iki 60 kvadratų dydžio) – nuo maždaug 500 iki 800 eurų ar daugiau. Tuo tarpu naujuose studentų namuose 19-32 kvadratinių metrų ploto kambarių kainos prasidės nuo maždaug 400 eurų.
E.Garnienė sako, kad už šią kainą studentai gaus ir papildomai nekainuojančios bendruomeniškos erdvės, kurių pritrūksta gyvenantiems butuose ar įprastuose bendrabučiuose.
„Nuo 400 eurų prasidedančios butų nuomos kainos yra be visų komunalinių mokesčių, o juk jie taip pat sparčiai auga bei šaltuoju metų sezonu gali sudaryti šimtą ir daugiau eurų. Tuo tarpu studentų namuose už panašią kainą studentas gali ne tik gauti modernią privačią erdvę, bet ir į kainą jau įskaičiuotus visus komunalinius mokesčius, interneto paslaugas, specialias erdves pramogoms, mokytis, sportuoti ir t.t.“, – teigia ji.
Studentų namuose be vienviečių ar dviviečių kambarių bus sporto salė, didelė laisvalaikio erdvė, amfiteatras su galimybe stebėti kiną ar sporto renginius bei terasa su galimybėmis pasigaminti grilio patiekalų ar kitaip praleisti laiką.
S.Vagonis pastebi, kad šiame projekte yra iš esmės pilnavertės virtuvėlės, netgi su kaitlentėmis.
„Kas būna tikrai ne visuose co-living variantuose: maisto gaminimo įranga dažnai būna apsiribota tik mikrobangų krosnelėmis. Taigi šie apartamentai iš esmės gali tarnauti kaip visavertis būstas. Tai tikrai arčiau pilnaverčio buto nei bendrabučio“, – 15min sakė jis.
Turės ir dvynį brolį
Po Vilniaus bei Rygos, tokio tipo studentų namus 2023 m. rudenį planuojama atidaryti ir Lenkijoje, Krokuvos mieste. Jo statybos jau prasidėjo.
Projekto užsakovas – investicijų valdymo bendrovė „I Asset management“ fondas „European Student Housing Fund“. „I Asset Management“ Lietuvoje šiuo metu taip pat valdo 50 proc. studentų namus „Solo Society“ Kaune valdančios bendrovės akcijų.
2022 pradžioje bendrovė įkūrė naują fondą „IAM CEE Student Housing Fund“, kuris planuoja sutelkti 125 mln. eurų papildomų lėšų finansuoti modernių studentų namų projektus 12-oje Centrinės ir Rytų Europos bei Baltijos šalių regiono miestų. Iki 2025 m. Baltijos šalyse, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje planuojama įsigyti arba pastatyti studentų namų su daugiau nei 4 tūkst. kambarių, kuriuose galėtų gyventi iki 5 tūkst. studentų.
