Analitikas pastebi, kad Lietuvos ekonomika – maža ir atvira, todėl verslas yra priklausomas nuo užsienio rinkų: eksportas sudaro beveik 90 procentų BVP.
Nepaisant Rusijos taikytų sankcijų ir pastebimo maisto sektoriaus pajamų susitraukimo, Lietuvos verslas sugebėjo pademonstruoti pakankamai gerus pelno rodiklius.
„Dėl to Lietuvos verslas jautriai reaguoja į užsienio rinkas ir situaciją jose. Paklausos Rusijoje susitraukimas buvo labai didelis šokas Lietuvos verslui, tačiau šis atvejis parodė, kad mūsų verslas sugeba pakankamai sėkmingai prisitaikyti prie tos situacijos ir nukreipti savo eksporto srautus į kitas rinkas“, – teigia antradienį Vilniuje vykusios konferencijos „Kaip auginti Lietuvos regionus?“ lektorius.
Jo manymu, nepaisant Rusijos taikytų sankcijų ir pastebimo maisto sektoriaus pajamų susitraukimo, Lietuvos verslas sugebėjo pademonstruoti pakankamai gerus pelno rodiklius. Pasak R. Grajausko, taip nutiko dėl to, kad šalies verslininkai rado naujas nišas šiaurės ir vakarų Europoje, Azijoje, JAV.
Didelis plėtros potencialas
Dažnai galbūt laikomės rytų rinkų iš inercijos ar dėl istorinių priežasčių, tačiau suaktyvinę savo pastangas galėtume smarkiai plėsti savo pardavimus vakarų ir šiaurės Europoje.
R. Grajauskas įsitikinęs, kad pastaroji situacija įrodė, jog Lietuvos potencialas yra toli gražu neišnaudotas ES šalyse. „Mūsų eksporto plėtrai yra labai didelės galimybės. Dažnai galbūt laikomės rytų rinkų iš inercijos ar dėl istorinių priežasčių, tačiau suaktyvinę savo pastangas galėtume smarkiai plėsti savo pardavimus vakarų ir šiaurės Europoje“, – sako jis.
Analitikas pastebi, kad šalies verslininkai savo produkciją turėtų aktyviau pristatinėti kaip lietuvišką gaminį, o ne slėptis po užsienio šalių kompanijų etiketėmis.
„Ypač dažnai lietuviška produkcija keliauja į vakarus – pusgaminiai ar gatava produkcija, kuriai užsienio kompanija duoda savo prekės ženklą, investuoja į marketingą ir pasiima labai didelę galutinio pelno dalį. Mūsų verslininkai turi didelį potencialą pasiekti gerų rezultatų investavę į rinkodarą, prekės ženklą. Bijoma, nepasitikima savimi, galbūt ir kultūriniai barjerai mums nepadeda pasiekti proveržio“, – mano R. Grajauskas.
Pasak pašnekovo, per artimiausius dešimtmečius didžiausias viduriniosios klasės augimas prognozuojamas pietryčių Azijos regione. „Todėl būtų protinga į jį orientuotis ir bandyti plėsti savo pardavimus. Mūsų vidaus rinka yra maža, galima sakyti, besitraukianti, nes gyventojų mažėja, tačiau turime daug potencialo plėstis į užsienio rinkas“, – teigia analitikas.
Neabejotina franšizavimo nauda
Kaip vieną sėkmingų verslo plėtros būdų galima įvardyti franšizavimą. Pasak franšizės projektų vadovės, lektorės Viktorijos Malkinos, verslo plėtra franšizavimo būdu vis labiau įsitvirtina Baltijos šalyse.
„Franšizavimo verslo modelis dideliais tempais populiarėja visame pasaulyje, akcentuojama jo teigiama įtaka šalių ekonomikoms. Plėtra franšizės būdu yra viena efektyviausių ir pigiausių eksporto plėtros variantų“, – sako V. Malkina.
Lektorė apgailestauja, kad Lietuva patenka tarp tų Europos šalių, kuriose franšizavimas yra paplitęs mažiausiai. Ypač mažai suskaičiuojama franšizės davėjų.
Lektorė apgailestauja, kad Lietuva patenka tarp tų Europos šalių, kuriose franšizavimas yra paplitęs mažiausiai. Ypač mažai suskaičiuojama franšizės davėjų.
„Tačiau Lietuva turi visas sąlygas išnaudoti šio verslo modelio naudą. Franšizavimo verslo modelio plėtra prisidėtų prie BVP ir eksporto augimo, nedarbo mažinimo, šalies konkurencingumo didinimo“, – vardija V. Malkina.
Naudingų žinių apie verslo plėtrą pradedantys ir plečiantys verslą asmenys įgijo Vilniuje vykusioje konferencijoje „Kaip auginti šalies regionus“. Renginyje taip pat buvo aptariama, kaip ir kur Lietuvos verslui ieškoti plėtros rinkų, kaip skatinti investicijas šalies regionuose, kaip mažinti verslumo skirtumus tarp Lietuvos apskričių, kokie šalyje kyla verslumo skatinimo iššūkiai ir galimybės ir kt. Konferencijos taip pat vyks Klaipėdoje (liepos 29 d.) ir Kaune (liepos 30 d.).
Ši konferencija – projekto „Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų ir fizinių asmenų informavimas ir konsultavimas franšizavimo srityje“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti visuomenės, ypatingai jaunimo, verslumą, esamų SVV subjektų plėtrą franšizavimo būdu bei naujų SVV subjektų steigimąsi franšizės pagrindu.
Projekto metu 60-yje Lietuvos miestų taip pat vyko seminarai ir konsultacijos. Jų dalyviai turėjo galimybę susipažinti su franšize kaip patikimos naujo verslo pradžios arba sparčios esamo verslo plėtros modeliu bei gauti didžiausią franšizavimo srities patirtį Lietuvoje turinčių ekspertų atsakymus į praktinius šio verslo modelio taikymo klausimus.
Projektas finansuojamas pagal Ekonomikos veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos lėšų. Bendra projekto vertė – 321 584,51 Eur (1,1 mln. Lt).
