Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Linavos“ vadovų veiklą privalo tirti teisėsauga

Milijonais litų švaistomos lėšos, galimai nusikalstama buhalterinė apskaita, neteisėtai skiriama parama, bankroto šmėkla ir Prezidentūros išlaidas viršijančios reprezentacinės bei komandiruočių išlaidos – tai tapo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kasdienybe. „Linava“ vienija apie 1 tūkst. šalies transporto įmonių ir turi išskirtinę teisę Lietuvos vežėjams išduoti tarptautinės draudimo sistemos TIR knygeles. Tačiau su gaunamomis lėšomis „Linavos“ vadovai pradėjo elgtis kaip su savo ir nusikalstamai švaisto iš vežėjų surinktus pinigus.
Vilkikų spūstis link Medininkų pasienio posto.
Vilkikų spūstis link Medininkų pasienio posto. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Išlaidomis „Linava“ lenkia netgi Prezidentūrą

Prezidento Algimanto Kondrusevičiaus jau 15 metų valdoma „Linava“ 2013 m. kongrese nustatytą biudžetą viršijo net 4,2 mln. litų. Vežėjų asociacijai reprezentacinių, komandiruočių ir kitų išlaidų galėtų pavydėti netgi išlaidumu nuolat kaltinamos valstybės institucijos.

Reprezentacinėms išlaidoms „Linavos“ vadovybė per metus skyrė 1 mln. 71 tūkst. litų, net dvigubai daugiau negu kongrese nustatė vežėjai. Palyginimui – Lietuvos Respublikos Prezidentūra, kadenciją pradėjus Prezidentei Daliai Grybauskaitei, reprezentacines išlaidas sumažino iki 557 tūkst. litų per metus.

Prezidentūra, kurios veiklos prioritetas – užsienio politika, komandiruotėms išleidžia ne ką daugiau negu „Linavos“ vadovai. 2013 m., kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai, Prezidentūros komandiruočių išlaidos sudarė 741 tūkst. litų, „Linava“ atsiliko labai nedaug – komandiruotėms išleista 672 tūkst. litų. Ankstesniais metais Prezidentūros komandiruočių išlaidos neviršijo pusės milijono.

Prezidentūrai per metus kompiuterinei technikai pakanka 155 tūkst. litų, tuo tarpu „Linavos“ vadovybė šioms išlaidoms skyrė net 206 tūkst., nors buvo numatyta net penkis kartus mažiau.

Švaistomos lėšos konsultacijoms ir renginiams

Įspūdingos sumos skiriamos renginių organizavimui. 2013 m. renginiams išleista kone milijonas – 907 tūkst. litų. Atskirai verta paminėta „Linavos“ prezidento A. Kondrusevičiaus ir generalinio sekretoriaus Ričardo Malkaus proteguojamas „1000 km“ lenktynes Palangoje.

„Linavos“ prezidiumas priėmė sprendimą lenktynėms skirti 95 tūkst. litų paramą, tačiau skirta parama buvo viršyta net 5 kartus ir siekė 467 tūkst. litų. Didžioji dalis sumokėta vienai iš organizatorių įmonių. Net 20 tūkst. litų skirta alkoholiniams gėrimams.

„Linavos“ vadovai ne mažiau plačiais užmojais „pamalonina“ konsultacijas teikiančias įmones. Apskaitos paslaugoms ir konsultacijoms išleista 1 mln. 193 tūkst. litų, net tris kartus daugiau negu nustatė vežėjai. Su buhalterinę apskaitą vedančia įmone buvo sudaryta sutartis, pagal kurią nustatytas 28 400 litų atlygis per mėnesį, tačiau po įmonės reorganizavimo, sutartis be prezidiumo pritarimo buvo persirašyta ir su įvairiais priedais įmonei atseikėjama kelis kartus daugiau. Apmokamos netgi buhalterinę apskaitą vedančios įmonės atstovų nakvynės Lietuvos vežėjų regioniniuose susirinkimuose.

Dosniai atseikėjama ir teisines konsultacines „Linavai“ teikiančioms įmonėms ir asmenims. Jiems skirta net 818 tūkst. litų, vietoje numatytų 600 tūkst. Daugeliu atvejų teisininkų atlikti darbai nėra detalizuojami ir nėra priėmimo – perdavimo aktų. Nešykšti „Linavos“ vadovai ir paramos, jos skirta beveik 300 tūkst. litų, nors vežėjai leido skirti tik 100 tūkst. Labdara suteikta netgi „Linavos“ viceprezidentui Mečislovui Atroškevičiui.

Kas slepiama po paslaptingais pavadinimais?

Daugiausia klausimų kelia „Linavos“ išlaidos su pavadinimu „Įvairios kitos veiklos sąnaudos“. Jos sudaro net 681 tūkst. litų, nors buvo numatyta išleisti tik 50 tūkst. Taigi, išlaidos viršija net 12 kartų.

2012 m. buvo priimtas „Linavos“ prezidiumo sprendimas, kad perkant paslaugas, medžiagas ar kitus dalykus, kurių metinė pirkimo vertė viršija 20 tūkst. litų, yra privalomas prezidiumo sutikimas, tačiau šio reikalavimo visiškai nepaisoma arba jis sumaniai apeinamas – sąskaitos dirbtinai išskaidomos ir sumos neviršija nustatytos.

Pavyzdžiui, asociacijos nario pažymėjimus gaminusiai įmonei buvo sumokėta beveik 60 tūkst. litų. Per dvi dienas ši įmonė „Linavai“ išrašė tris sąskaitas, kiekviena iš jų neviršijo 20 tūkst. litų – iki ribos trūko vos keliasdešimt litų.

Informacija apie milijonines išlaidas skelbiama asociacijos nariams oficialioje „Linavos“ interneto svetainėje, tačiau vežėjai įsitikinę, kad šie, šokiruojantys skaičiai tik didės po revizijos komisijos patikrinimo, nes oficialiai pateikiama informacija neatitinka tikrovės.

Vežėjai jau gelbėjo „Linavą“ nuo bankroto

Transporto sektorius yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis ir sudaro apie 13 proc. bendro šalies vidaus produkto, todėl vežėjai baiminasi, kad galimai nusikalstamas „Linavos“ vadovų lėšų švaistymas gali privesti asociaciją prie bankroto, kaip jau buvo nutikę 2011 metais.

Buvo iššvaistytas tarptautinės vežėjų sąjungos IRU garantinis fondas – daugiau negu 12 mln. litų ir „Linava“ tapo nemoki, tačiau kas dėl to kaltas, nenustatyta iki šiol. Prezidentas A.Kondrusevičius paėmė 3 mln. litų paskolą iš vienos jam „artimos“ vežėjų įmonės, su net 18 proc. metinėmis palūkanomis ir šiomis lėšomis apmokėjo IRU už TIR knygeles, nors skolintis iš asociacijos nario ar su nariu susijusiomis įmonėmis draudžia asociacijų įstatymas.

Ant bankroto ribos atsidūrusi „Linava“ padidino TIR knygelių kainas net 22 Šveicarijos frankais ir vežėjų surinkti papildomi pinigai išgelbėjo asociaciją nuo bankroto. To nepavyko išvengti dukterinei įmonei „Linavos servisas“. Jos skolas privalėjo padengti pati asociacija, tiksliau – visi vežėjai.

A.Kondrusevičiaus vadovaujamos „Linavos“ veiksmai ir neteisinga politika privedė prie bankroto ne vieną Lietuvos vežėją, nes padidinus TIR knygelių kainas, buvo sunku konkuruoti su kaimyninių šalių vežėjais, kurie už knygeles mokėjo gerokai mažiau.

Prezidentas už save balsavo 27 kartus

TIR knygelių kainos „Linava“ neskubėjo mažinti ir jau atkūrus garantinį fondą. Skaičiuojama, kad jau susikaupė virš garantinis fondas – apie 8 mln. litų. Vežėjams kyla klausimų, ar jis saugus, nes generalinio sekretoriaus R.Malkaus atsakymai – labai prieštaringi. Kalbama apie R.Malkaus ir A.Kondrusevičiaus pasirašytas paslaptingas sutartis ir pervestus pinigus į investicinius fondus. Vežėjus pasiekia informacija, kad neaišku, kur yra dar 8 mln. už TIR knygeles surinktų litų.

Per 14 metų A.Kondrusevičiaus valdymo, susiformavo „išrinktųjų“ grupė, kuri priima tik jai palankius sprendimus. 2007 metais vykusiame kongrese buvo pakeisti asociacijos įstatai ir panaikintas kadencijų skaičiaus ribojimas tiek prezidentui, tiek prezidiumo nariams.

Prie ilgalaikio A.Kondrusevičiaus valdymo daug prisidėjo ir balsavimas su įgaliojimais, kai visuotiniame susirinkime balsavime dalyvaudavo net ne vežėjai, o įgaliojimus turintys asmenys. Viename iš tokių kongresų, A.Kondrusevičius turėjo net 27 įgaliojimus ir tiek balsų galėjo atiduoti už save. Tokių balsavimo metodų nevengė ir kiti, prezidentui artimos aplinkos asmenys.

„Linavos“ vadovai ne vienerius metus trukdė atlikti reviziją ir „Linavos“ išlaidos slepiamos nuo vežėjų, todėl nėra aiški tikroji asociacijos finansinė situacija. Patikrinimą atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau jos atstovai tvirtina, kad dėl didelės apimties, tyrimui prireiks mažiausiai metų.

Vežėjams kelia nerimą, ar tokia A.Kondrusevičiaus vadovaujamos „Linavos“ veikla neprives asociacijos prie bankroto ir Lietuvos vežėjų neužgrius papildomi sunkumai, nes būtent vežėjai privalės padengti asociacijos patirtus nuostolius.

„Linavos“ veiklą privalo tirti teisėsauga, ji turi užkirsti kelią galimai nusikalstamai asociacijos vadovų veiklai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos