Iš kur toks sėkmės raktas, klausiame neįprastoje vietoje galeriją atidariusios UAB „Laidojimo paslaugų centras“ direktorės Agnės Kirkickaitės. Pasak laidojimo paslaugas teikinačios įmonės vadovės, šiandien menininkams svarbu ne tik saugiai ir nemokamai eksponuoti savo kūrinius, bet ir kur: daugelis ieško netradicinių erdvių, mat čia pasiekia visai kitas auditorijas. Taip pat labai svarbi ir lankytojų gausa, o jų čia kasdien turime šimtus ir pačių įvairiausių. Vieni ateina specialiai pažiūrėti parodos, kiti prie meno kūrinių sustoja, lankydami netekties ištiktus draugus ar artimuosius. Mūsų galerija yra šviesioje erdvėje, jungiančioje Pal. J.Matulaičio bažnyčios aikštę ir Laidojimo paslaugų centro Viršuliškių padalinio šarvojimo sales.
Menininko vardo garsinimui, meno populiarinimui, meno priartinimui prie mūsų būties itin svarbu, kad ekponuojamus darbus pamatytų kuo daugiau žmonių (šia erdve kasdien praeina nuo 200 iki 500 žmonių). O mums, su netektimi susijusias paslaugas teikiančiai įmonei, labai svarbu, kad menas netekties ištiktuosius guostų, ramintų, suteiktų vilties, nukreiptų mintis į kažką dvasingo ir gilaus. O juk meno viena iš misijų ir yra paveikumas, – mintimis dalijasi įmonės vadovė Agnė Kirkickaitė.
LPC meno galerijoje nuo jos atidarymo (per pusantrų metų) jau eksponuota 10 parodų: floristės, fitodizainerės, edukatorės ir gamtinio dekoro studijos „Natūralistė“ įkūrėjos Rūtos Kazakevičienės „Samanų jūra“ (įspūdingo grožio ir subtilaus gamtos pojūčio kupini paveikslai iš stabilizuotų samanų, džiovintų augalų ir senos medienos), dailininko, grafiko, Lietuvos tautodailininkų sąjungos nario, meno kūrėjo Deivido Sinkevičiaus grafikos darbų paroda „Sapnuoju dangų“, menininkės, vytinių juostų pynėjos Gražinos Markevičienės tapybos bei poetinių miniatiūrų paroda „Pasikalbėkime sielomis“, tautodailininkės, meno kūrėjos, konkurse „Aukso vainikas“ pelniusios specialųjį Lietuvos nacionalinio kultūros centro diplomą už unikalią raišką – Daivos Stoncelienės paroda „Dzūkija – išskaicyta iš dzievulio drabnų raštų“ (unikalia taškavimo technika atliktuose tapybos darbuose rodomi įvairioms progoms nuaustų divonų raštai, audimo ornamentų grožis, spalvingumas.
Menininkės tikslas yra išsaugoti, atgaivinti ir ateinančioms kartoms perduoti dzūkų audimo raštų įvairovę, saugoti kultūros paveldą), dailininkės, aktyvios plenerų Lietuvoje ir užsienyje dalyvės, šimtus personalinių parodų surengusios, filosofės, pedagogės ir keliautojos Dianos Zviedrienės paroda „Žolynų pasaka“, unikalaus Lietuvoje projekto “Šviesiai apie netektį“ dalyvių – moksleivių – piešinių paroda (projekto bičiuliai ir draugai: Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga bei Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla), menininkės Jolantos Konstancijos Jasukaitienės fotografijų paroda „Ką matei ir ką jautei...“
Dailininkė Diana Zviedrienė po parodos LPC meno galerijoje džiaugėsi, kad buvo nupirkti trys jos paveikslai, tautodailininkė Daiva Stoncelienė susilaukė kvietimo eksponuoti darbus Danijoje ir mokyti jos unikalaus taškavimo meno ten gyvenančius lietuvius, menininkė Jolanta Konstancija Jasukaitienė džiaugėsi gavusi jautrių ir nuoširdžių įvertinimų (vienas iš jų: „netikėtai pamačiau šias Tavo fotografijas ir pasidarė geriau… 
Ačiū!“), floristė Rūta Kazakevičienė susilaukė itin didelio dėmesio žiniasklaidoje, o štai menininkas Vladas Suncovas gavo specialų užsakymą – sukurti ir pagaminti funkcionalius ir pastoviai eksponuojamus meno kūrinius – suoliukus.
Taigi, Vlado Suncovo, kuriančio erdves architektūros, dizaino, technologijų ir meno metodais, darbus meno galerija eksponuoja jau antrą kartą. Galerijos atidarymo metu buvo eksponuotas garsusis smulkiosios architektūros ir erdvinės skulptūros kūrinys „Nardinai“, atkeliavęs tiesiai iš Vilniaus senamiesčio Bernardinų gatvės. Kūrinys buvo garsiosios „Lewben Art Foundation“ parodos „Paralelinės projekcijos“ dalis. O šiuo metu LPC meno galerijoje galima pamatyti visiškai naują Vlado Suncovo erdvinį meno kūrinį „Kita pusė“.
„Nardinai“ LPC meno galerijoje išbuvo gerą pusmetį, juos taip prisijaukinome, kad buvo sunku skirtis (iškeliavo į viešą erdvę priešais Šv. Onos bažnyčią). Panorome turėti kažką panašaus savo, gal kiek funkcionalesnio, na, kad žmogus galėtų prisėsti, pamąstyti, o sykiu, kad tai būtų meno kūrinys. Taigi, Vladui Suncovui užsiminėme apie savo norus, o jam, pasirodo, tai buvo labai įdomi idėja. Ir štai per pusmetį jis sukūrė specialiai mūsų meno galerijos erdvei pritaikytą meno kūrinių ansamblį, kurį pavadino „Kita pusė“, – pristato meno galerijos veiklą A.Kirkickaitė, nuolat įmonės erdvėms ir veiklai ieškanti inovatyvių sprendimų.
Šiuo metu LPC meno galerijoje eksponuojama:
Vlado Suncovo kūrinys „Kita pusė“
V.Suncovo kūrybai būdingos įvairios meno krypčių jungtys ir metodai, dviprasmiškų paskirčių bei įvaizdžių asociacijos. Ne išimtis ir šis kūrinys, kuriame forma atvira skirtingoms interpretacijoms. Vieni gali įžvelgti ištemptą, aplink savo ašį besisukančią laikrodžio rodyklę, kiti – amžinybės simbolį ar Mėbijaus juostą, pasikeitusias aplinkybes, kurios parodo kitą gyvenimo pusę. Pasak meninininko, šis kūrinys neturi vieno konkretaus paaiškinimo. Pagrindinis įkvėpimas buvo po artimo žmogaus mirties patiriamas sielvartas, suvokimas, kad gyvenimui nors ir grįžus į savo vėžes, viskas jau nebėra taip, kaip anksčiau. Skulptūra, paties V.Suncovo pavadinta KITA PUSĖ, tai baldas, prie kurio malonu liestis, kuris leidžia silpnumo akimirką mintims pasivaikščioti po jo harmoningą formą.
„Man, kaip menininkui, kuriančiam erdves, visada įdomu įgyvendinti savo projektus skirtinguose kontekstuose. Įmonės „Laidojimo paslaugų centras“ užsakymas buvo iššūkis, kurio ėmiausi su dideliu susidomėjimu. Įvairiapusiškai dirbdamas su erdve, bet niekada nestudijavęs architektūros ar urbanistikos, pradėjau analizuoti dominančių menininkų ir kultūrinių reiškinių pavyzdžius, kad padėčiau sau atsakyti į klausimą, kaip dirbti su tomis erdvėmis. Atrodė, kas bendro tarp piešinių, poezijos, architektūros, anekdotų ar net… kapų, kur erdvė irgi labai įdomiai traktuojama? Tos erdvės kūrybiškos, bet dažniausiai kuriamos ne architektų, – pasakoja V.Suncovas.
Pasak V.Suncovo, kuriant įvietintą meną atsispiriama ne tik nuo konkrečios vietos istorijos ir fizinės aplinkos, bet ir nuo to, kaip žmonės tą vietą naudoja. Daugeliui atpažįstama LPC meno galerija oficialiai yra ilgas koridorius, jungiantis praėjimą nuo lauko durų iki holo į šarvojimo sales, todėl dažnas praeivis čia neužsibūna. Štai kodėl suoliukai buvo kurti taip, kad šis praėjimas taptų kuo įdomesnis ir skatintų susimąstyti apie tai, kaip naudojame tam tikrą erdvę. Tai gali būti tako motyvas ar banguotų formų paviršiaus plokštuma, kurianti skirtingą architektūrinę kompoziciją.
Smalsu, kaip šis kūrinys žiūrisi mūsų erdvėje? Atvykite!
S. Gintautės Giedrimaitės piešinių paroda „Mano malda į Viešpatį kyla“
Vienuolė Gintautė Giedrimaitė mūsų akims ir širdžiai pateikia nuostabiai jaukią, švelnią ir kupiną tikėjimo gilumos bei vilties parodą, kurioje turime unikalią galimybę pamatyti ir jos garsųjį piešinių ciklą „Rožinio malda“. Sesuo Gintautė savo pasaulio matymą mums pateikia, piešdama pieštukais. Dominuoja švelni tarsi žmogaus siela spalvų paletė. Kiekvienas darbas yra pažymėtas frazėmis iš Psalmių. Piešinių tematiką sustiprina smulkios svarbios detalės – gėlės, lapeliai, avinėliai, laimę nešančios boružėlės, žuvelės... Juntamas žiūrėjimas į pasaulį tyromis vaiko akimis, gyvenimo trapumas ir sykiu begalinė Dievo meilė, ramybė ir globa.
Paroda veiks iki 2024 m. gegužės 31 d. Maloniai kviečiame apsilankyti!
LPC galerijos adresas – J. Matulaičio a. 3, Vilnius. Dirbame visomis savaitės dienomis nuo 9 iki 21 val.
Taip pat kviečiame menininkus mūsų erdvioje, unikalioje, gausiai lankomoje galerijoje eksponuoti savo kūrybos darbus. Susisiekite su mumis telefonu +370 600 65555 arba el. p. info@laidojimocentras.lt
Daugiau informacijos apie rengiamas parodas rasite socialiniame tinkle https://www.facebook.com/LPCmenogalerija
