Mindaugai, esate šiaurietiško ėjimo entuziastas. Papasakokite daugiau apie šį sportą
Šiaurietiškasis ėjimas - tai yra natūralus, prigimtinis žmogui ėjimas, tik papildomai žmogus rankose laiko lazdas. O lazdos yra tam, kad būtų įdarbinta viršutinė kūno dalis. Tai ideali makšta pritaikyta tiems, kurie daug laiko praleidžia sėdimoje padėtyje, susikūprinus, dirbant su kompiuteriu ir t.t. Kai žmogus eina be lazdų, jo viršutinė kūno dalis yra pasyvi, t.y. tuo metu nedirba nei rankų, nei nugaros, nei kiti raumenys. Šiaurietiškas ėjimas nėra sportas, nes čia nėra jokių varžybų, tai – greičiau sveikatingumo metodas, laisvalaikio leidimas ir aktyvi fizinė veikla gryname ore. Nors tarkime kaimynai lenkai rengia ir sporto varžybas, todėl neatmetamos tokios galimybės, kad ateityje taip atsitiks ir Lietuvoje.
Ar Kaune ši sporto šaka populiari, o gal reikėtų daugiau ją populiarinančių iniciatyvų?
Šiaurietiškasis ėjimas tikrai populiarėja ir daugelis iš tų kurie jau išbandė, džiaugsmingai ir efektingai tai tęsia, nes tai padeda Jiems išlikti darbingiems ir pasisemti gerų emocijų. Kaune yra daug vietų kur galima mankštintis einant su lazdomis. Neskaitant Kauno miškų kaip Kleboniškis, Kačerginė, Lampėdžiai, Panemunė, Romainiai,kuriuose idealios sąlygos mankštai, yra daugybė parkų, stadionų, tinka net ir šaligatviai, kur žmogus pasiėmęs lazdas gali atlikti labai efektingą mankštą. Nors Kaunas darosi tikrai aktyvesnis, bet aš kaip kūno kultūros pedagogas, masažuotojasdažnai susiduriu ir su vaikais.Galiu konstatuoti faktą, kad labai didelį vaidmenį vaiko požiūryjeį sveikatą formuoja aplinka, ypatingai šeima. Kokį pavyzdį tėvai rodys vaikams, tokį rezultatą ir matysime. Neužtenka vien vaikus nuvežti į šiuo metu taip madingus užsiėmimus, o grįžus namo drybsoti prie televizoriaus ar interneto. Kartais su vaiku išėjus papraščiausiai į lauką pasivaikščioti, galimaiš to gauti žymiai daugiau naudos bendravimo, sveikatos, poilsio atžvilgiu.
Kaip vertinate Kauniečių nusiteikimą sportuoti? Kurios miestiečių iniciatyvos vertos dėmesio?
Kiekvieno miesto gyventojo, bent mažiausia iniciatyva dėl savęs, dėl kitų yra sveikintina, nes jo pavyzdys kažką daryti, aplink jį sukuria, suburia aplinką.
Smagu matyti, kad atsiranda įvairių visuomeninių organizacijų, individualių asmenų, kurie stengiasi sukurti aplinką aktyviai veiklai, tokias kaip Šiaurietiškojo ėjimo trasos Kačerginėje, Kulautuvoje ir t.t. Smagu matyti, kad vis daugėja dviračių takų Kaune, turim baseinus plaukiojimui, tik gaila, kad nėra išsaugota kokybė ilgalaikei perspektyvai sveikatos labui.
Kokios patirties Kaunas galėtų pasisemti iš kitų Lietuvos ar Europos miestų?
Kaune tikrai yra ką veikti, tik kai kuriems pritrūksta motyvacijos rūpintis savo sveikata. Kai kurių Europos miestų sveikatos politika turi tam tikrų niuansų, kurie skatina žmogų būti fiziškai aktyviu. Pavyzdžiui, per metus asmeniui neturinčiam nedarbingumo lapelių, gale metų įteikiamas valstybės paskatinimas. Tokia pradžia sveikatos išsaugojimui labai paprasta, bet veiksminga ir motyvuojanti išlikti darbingam, sveikam, geros nuotaikos.
Ką norėtumėte palinkėti Kaunui?
Kaunui palinkėčiau būti visapusiškai aktyviems ir nesvarbu, ar važiuoti dviračiu, ar bėgioti, ar eiti su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Svarbu judėti, nes judėjimas – tai gyvenimas!
