Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Maisto ekonomika: senoviniai receptai derinami su naujosiomis technologijomis

Siekdamos išsikovoti daugiau Lietuvos ir užsienio rinkos, lietuviškos maisto pramonės įmonės šiandien sumaniai derina tradicines gamybos sistemas ir investicijas su šiuolaikiškų produktų kūrimo technologijomis. Tai šalies maisto pramonėms leidžia parduoti daugiau produkcijos ir prisidėti prie visos Lietuvos ekonomikos augimo.
Ekskursija inovacijos
Ekskursija inovacijos / Projekto partnerio nuotr.

Globalizacija ir didėjanti konkurencija lemia inovacijų poreikį visose pramonės šakose, tarp jų  ir maisto produktų gamybos. Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, siekiant šių pramonės įmonių konkurencingumo didėjimo, būtina nuosekliai investuoti į naujų produktų, procesų ir technologijų kūrimą, diegti inovacijų metodus. Visa tai leistų padidinti pridėtinę vertę ir gerinti produkcijos kokybę. Nuolatinės investicijos į naujų produktų kūrimą, pažangius technologinius procesus, techniką, o taip pat intensyvus originalių, moksliniais tyrimais pagrįstų inovacijų diegimas leidžia šiuolaikinėms įmonėms sėkmingai konkuruoti.

Ūkio ministras E. Gustas: „Nuolatinės investicijos į naujų produktų kūrimą, pažangius technologinius procesus, techniką, o taip pat intensyvus originalių, moksliniais tyrimais pagrįstų inovacijų diegimas leidžia šiuolaikinėms įmonėms sėkmingai konkuruoti.“

Vis daugiau Lietuvos tradicinės priemonės sektoriaus įmonių vadovų ir specialistų pripažįsta pažangių technologinių sprendimų ir inovatyvių gaminių kūrimo svarbą ir investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) taip pat į inovacijas.

Šokoladiniai pieštukai ir nauja įranga

Inovatyvūs sprendimai prisidėjo ir prie saldainių gamintojos „Rūta“ gerovės.  Prieš keletą metų ši įmonė buvo pripažinta pažangiausia tradicinės pramonės žinių ekonomikos įmone. Inovacijos „Rūtai“ leido plėsti ir paįvairinti asortimentą, gaminti sveikesnius, natūralius ir ekologiškus produktus.

Bendrovės direktorius Rolandas Pridotkas teigė, kad įmonėje pridėtinė vertė kuriama tiek patobulintomis technologijomis, tiek naujais vadybos metodais, taip pat bendradarbiaujant su mokslininkais.

„Per visą laikotarpį, kai įmonė buvo grąžinta savininkams, joje buvo kryptingai investuojama į gamybos atnaujinimą. Pavyzdžiui, šiais metais, buvo investuota 250 tūkst. eurų į naują šokolado gamybos įrangą. Tai padidino mūsų pajėgumus“, - teigė direktorius.

R. Pridotkas pridūrė, kad konkurencija šokolado rinkoje – tikrai didelė. Todėl čia svarbios ne tik technologijų inovacijos. „Turime šokoladą pateikti su kitokia idėja.  Pavyzdžiui, esame pagaminę šokolado rinkinį – įrankių dėžutę „Tikriems vyrams”. Jį pirko tiek vyrams, tiek vaikams. Šokolado rinkinį „Tikroms damoms” – tai šokoladinė pudrinė, buteliukas kvepalų ir pan.“, - pasakojo R. Pridotkas.  Šiais metais pasaulį išvydo vaikams skirtas šokoladinių pieštukų rinkinys: jo dizaino idėjos ieškota vaikų piešiniuose, o patys pieštukai pagaminti iš juodojo, pieninio ir baltojo šokolado nuspalvinto natūraliomis medžiagomis: juodaisiais serbentais, avietėmis, žaliosios arbatos milteliais ir kt. 

Renkant pieštukų spalvas neapsieita be mokslininkų pagalbos. Ieškodama išskirtinių sprendimų ir norėdama sukurti natūralesnių, sveikesnių produktų, „Rūta“ nuolat bendradarbiauja su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir kitų mokslo įstaigų mokslininkais. Kuriant naujus produktus, šis bendradarbiavimas leidžia panaudoti daugiau natūralių, vietinių augalinių žaliavų (vaisių, uogų, daržovių). „Tai mums begaliniai reikšminga, nes sukūrę naujų gaminių, mes galime laimėti konkurencinę kovą“, - tvirtino R. Pridotkas.

Per artimiausius 3 metus „Rūta“ ketina gerokai padidinti eksportą regioninėje Baltijos šalių rinkoje, Skandinavijos šalyse, taip pat Vidurio Europoje.

2014-2020 metų periodu Ūkio ministerija ir toliau skatins mokslo ir verslo bendradarbiavimą įvairiose srityse. Nemažai dėmesio bus skiriama inovatyvių produktų kūrimui perspektyviame agroinovacijų ir maisto sektoriuje.

Įmonės galės pasinaudoti ES investicijomis MTEP ir infrastruktūrai (priemonė „Intelektas LT“) tobulinti, įmonių bendradarbiavimui vykdant MTEP skatinti, inovatyviems produktams kurti bei diegti („Inoklaster LT“), nedideliems mokslo ir studijų institucijų atliekamiems tyrimams vykdyti („Inočekiai LT“) ir pan. Be to, verslo atstovai skatinami dalyvauti tarptautinėje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“.

Parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija ir MITA

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos