Jo laimėtojas ties geležinkelį, sujungsiantį Rokus su Palemono intermodaliniu krovinių terminalu.
Atlikus darbus, bus baigtas tiesti maždaug 18 kilometrų kelias ruože Jiesia-Rokai-Palemonas-Kaunas, kuris yra vienas svarbiausių „Rail Baltica“ projekto dalių, atvesiantis europinio standarto geležinkelį nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Palemone įrengto intermodalinio krovinių terminalo.
Rangovo konkursą „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja paskelbti šiais metais, o rangovo atrankos procedūras užbaigti kitąmet iki balandžio mėnesio.
Krovinius veš geležinkeliais
Kauno intermodalinio terminalo prijungimas prie „Rail Baltica“ ir tuo pačiu prie Europos geležinkelio tinklo suteiks galimybę iš Kauno skirstyti krovinius, gabenamus tiek 1435 mm pločio, tiek ir 1520 mm pločio vėžėmis.
Ateityje prie europinio geležinkelio taip pat planuojama prijungti ir Kauno laisvąją ekonominę zoną.
Pagerintas susisiekimas geležinkeliais leis padidinti jais gabenamų krovinių srautą, nuimat apkrovą nuo pagrindinių šalies magistralinių kelių.
Efektyvesnių ir tvaresnių transporto rūšių, visų pirma krovininio geležinkelių transporto, skatinimas – svarbi ES politikos dalis. Dar 1992 m. Europos Komisija nustatė pagrindinį tikslą pakeisti skirtingų transporto rūšių balansą.
2001 m. Komisija patvirtino, kad svarbu atgaivinti geležinkelių sektorių, ir nustatė tikslą iki 2010 m. išlaikyti krovininio geležinkelių transporto 35 proc. rinkos dalį Vidurio ir Rytų Europos valstybėse narėse. 2011 m. Komisija nustatė tikslą iki 2030 m. perkelti net 30 proc. krovinių, kurie vežami keliais toliau kaip 300 km, į kitų rūšių transportą, pavyzdžiui, geležinkelius arba vandens transportą, o iki 2050 m. – daugiau kaip 50 proc.
Pagerins ekologiją
Krovinių transportavimas ES vidaus rinkai labai svarbus, siekiant išlaikyti Europos pramonės ir paslaugų konkurencingumą. Jis daro reikšmingą poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Pastaraisiais metais vidaus krovininio transporto apyvarta Europos Sąjungoje – įskaitant kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportą – sudaro apie 2300 milijardų tonų kilometrų per metus. Kelių transportui tenka maždaug 75 proc. šios bendros sumos.
Tačiau transportas taip pat daro neigiamą poveikį aplinkai ir ES piliečių gyvenimo kokybei. Jam tenka apie trečdalis viso suvartojamo energijos kiekio ir išmetamo CO2 kiekio Europos Sąjungoje. Kelių pakeitimo efektyviomis ir tvariomis transporto rūšimis, visų pirma geležinkeliais, leistų sumažinti spūstis keliuose, mažintų žūčių skaičių keliuose, pagerintų ekologiją, sumažintų aplinkos taršą.
Remiantis Europos aplinkos agentūra, geležinkelių transporto išmetamas CO2 kiekis vienam tonos kilometrui yra 3,5 karto mažesnis nei kelių transporto.
Apie „Rail Baltica“ naudą – svarbiausi faktai
- „Rail Baltica“ viso projekto vertė Baltijos šalyse siekia 5,8 mlrd. eurų – daugiau nei pusė Lietuvos valstybės metų biudžeto.
- Iš jų didžiausia investicijų dalis tenka Lietuvai – 2,5 mlrd. eurų. Tikimasi, kad ES finansuos 85 proc. investicijų.
- Pagal dabartinius paskaičiavimus, kiekvienas iš nacionalinio biudžeto investuotas euras duos 6 eurų grąžą.
- Paskaičiuota, kad dėl „Rail Baltica“ projekto anglies dvideginio išmetimai sumažės tiek, kad nauda bus lygi 3 mlrd. eurų. Dar daugiau – 3,3 mlrd. eurų – naudos bus gauta sumažinus oro taršą.
- Traukiniai yra viena saugiausių transporto priemonių, todėl, remiantis dabartine statistika, tikimasi išsaugoti mažiausiai 400 gyvybių.
- Apskaičiuota, kad „Rail Baltica“ socialinė ir ekonominė nauda sieks apie 16 mlrd. eurų, o Baltijos šalių BVP papildomai išaugs 2 mlrd. eurų.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
