Dėl šių priežasčių didėjo įmonės veiklos bendrosios sąnaudos ir, be abejo, šilumos kaina vilniečiams.
Nepagrįstomis 2012–2014 m. sąnaudomis pripažinta 24,3 mln. eurų suma. Nustatyta, kad bendrovė pirko biokurą didesne nei rinkos kaina, pajamų už parduotus apyvartinius taršos leidimus dydžiu nesumažino šilumos kainos, be to, į šilumos kainą buvo traukiamos apskritai su šilumos ūkiu nesusijusios sąnaudos: įmonės atstovų lankymasis VIP ložėje koncertų salėje, kelionės po egzotines šalis, golfo pamokos, per 100 tūkst. eurų išmokos kolegoms, prestižinių sporto klubo abonementai ir pan. Paprastai tai vadinama reprezentacinėmis išlaidomis, tačiau šiuo atveju tai labiau primintų išlaidas prabangiai leidžiamam įmonės atstovų laisvalaikiui.
Dėl šių priežasčių didėjo įmonės veiklos bendrosios sąnaudos ir, be abejo, šilumos kaina vilniečiams. Nekyla abejonių, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija artimiausiu metu atitinkamai sumažins šilumos kainas vilniečiams, taip kompensuodama buvusias permokas.
O dabar pabandykime į išdėstytus faktus pažvelgti šiek tiek giliau. Gyventojų mokama suma už šilumos pateikimą ir elektros energiją tiesiogiai priklauso nuo gyventojų miesto šilumos ūkio sąnaudų dydžio. Taigi, panagrinėkime kai kurių privačiam sektoriui išnuomotų šilumos ūkių veiklos sąnaudų lygį, nes nuo jo tiesiogiai priklauso šilumos kainos.
Paprastas būdas sužinoti, ar įmonė veikia efektyviai, yra palyginti jos veiklos sąnaudas, tenkančias produkcijos vienetui, su panašaus dydžio įmonių atitinkamais duomenimis. Šiam tikslui panaudosime šilumos tiekimo įmonių paskelbtus 2014 m. veiklos duomenis.
Lyginant šilumos tiekimo įmonių efektyvumo rodiklius eilėje miestų, kur šilumos ūkis yra išnuomotas privačiam sektoriui, pastebimas vienas bendras bruožas. Didelė dalis privataus verslo valdomų šilumos ūkių patiria bent penktadaliu didesnes sąnaudas, nei kiti panašaus dydžio šilumos ūkiai.
Racionalus žingsnis turėtų būti išsamus tų šilumos ūkių įmonių patikrinimas, siekiant išsiaiškinti, ar nėra būtinybės koreguoti šilumos kainas.
Kyla logiškas klausimas – ar tokios veiklos sąnaudos yra iš tikrųjų pagrįstos ir ar pagrįsta yra šilumos kaina? Esu įsitikinęs, kad kitas racionalus žingsnis turėtų būti išsamus tų šilumos ūkių įmonių patikrinimas, siekiant išsiaiškinti, ar nėra būtinybės koreguoti šilumos kainas.
Bendraujant su miestų, kuriuose išnuomotas šilumos ūkis savivaldybių atstovais, nuolat tenka išklausyti nusiskundimus dėl sudarytų ilgalaikių nuomos sutarčių. Pagal šias sutartis savivaldybių pozicija nėra lygiavertė su šilumos tiekėjų pozicija. Nors savivaldybės pagal teisės aktus yra atsakingos už šilumos tiekimą savo mieste, realybėje jos turi labai menkus svertus apginti savo, kaip turto savininkių, ir miestiečių interesus. Joms sunkiai sekasi gauti informaciją apie nuomininko veiklą bei padėtį šilumos ūkyje, savivaldybių atstovai kartais net neįleidžiami į šilumos įmonių patalpas, sutartyse aiškiai neaptartos turto atsiėmimo sąlygos, yra atvejų, kai sutarties nutraukimo sąlygos yra aiškiai diskriminacinės ir t. t. Esant tokiai padėčiai, natūraliai kyla klausimas – ar pasiektas svarbiausias tokių nuomos sutarčių sudarymo tikslas – sąnaudų mažinimas? Deja, tenka pripažinti, kad atsakymas greičiausiai yra neigiamas.
Mano manymu, vienintelė išeitis iš susidariusios padėties būtų savivaldybių, norinčių keisti šią situaciją, pastangų suvienijimas ir bendras siekis pakeisti arba nutraukti diskriminacines sutartis. Labai svarbų vaidmenį čia turėtų suvaidinti centrinė valdžia su Energetikos ministerija priešakyje – ji turėtų suteikti administracinę, teisinę ir derybinę pagalbą savivaldybėms.
Taigi, atėjo laikas ryžtingai taisyti klaidas ir šilumos ūkyje.
Šiuo straipsniu jokiu būdu nepasisakau prieš privatųjį verslą energetikos sektoriuje. Tiesiog manau, kad tam tikra dalis šalies energetikos ar kitos infrastruktūros galėtų būti privatizuota ar išnuomota tik tada, kai valstybė bus pasirengusi šį procesą vykdyti skaidriai, per stiprias ir kvalifikuotas institucijas, galinčias pasitelkti pripažintus verslo konsultantus ir teisininkus.
O kol kas tenka pripažinti, kad energetikos sektoriuje buvo neišvengta klaidų. Todėl teko atpirkti privatizuotus „Vakarų skirstomuosius tinklus“ ir „Lietuvos dujas“, išardyti „LEO LT“, paskutiniu momentu nutraukti „Rytų skirstomųjų tinklų“ privatizavimą. Prienai ir Palanga atsisakė pratęsti šilumos ūkio nuomos sutartis, skandalingai su privačiu nuomotoju išsiskyrė Ukmergė, nepateisino lūkesčių investuotojas į Kauno šiluminę elektrinę ir t.t. Taigi, atėjo laikas ryžtingai taisyti klaidas ir šilumos ūkyje.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų kampanijos sąskaitos.
