Klaipėdos universiteto biomedicinos mokslų daktaras Arūnas Balčiūnas gerai pažįsta Baltijos jūros pakrantes – jau daug metų mokslininkas tyrinėja jūrą teršiančių šiukšlių problemą ir mato, kaip kinta Lietuvos paplūdimių tarša. Pasak tyrėjo, nors butelių kamšteliai yra sąlyginai menki objektai, bet jie sudarydavo pastebimą dalį pajūryje randamų šiukšlių.
Mokslininkas tikisi, kad gėrimų pakuočių pokyčiai pakartos užstato sistemos sėkmę: Lietuvoje įsteigus VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) ir sukūrus patogų vienkartinių gėrimų pakuočių surinkimo vietų tinklą, gyventojai palaikė permainas, ėmė aktyviai naudotis užstato sistema. Dėl to pastebimai sumažėjo butelių ir skardinių atliekų tiek šalies miškuose, tiek paplūdimiuose. Dabar dr. A.Balčiūnas pastebi, kad butelių kamštelių tarp visų gamtoje randamų atliekų pasitaiko jau rečiau negu anksčiau.
Po renginių šiukšlių pagausėja
Pašnekovas neslepia – didžiausias šiukšlinimo šaltinis yra paplūdimių lankytojai. Lietuviams dar toli iki japonų, kurie iškylaudami gamtoje niekada nepalieka savo šiukšlių ir dar pakelia svetimas – viską parsineša namo.
A.Balčiūnas pastebi, kad mūsų regione prie taršos ypač prisideda dideli renginiai pakrantėse ar miestuose netoli jūros. Kad šventės teršia pakrantę, matoma tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje.
Renginiuose žmonės atsipalaiduoja, tampa ne tokie dėmesingi ir nebesistengia tinkamai tvarkyti savo atliekų. Mokslininko teigimu, po festivalių ir kitų didelių renginių pajūryje paliekamas didžiulis šiukšlių kiekis.
Todėl jis sutinka, jog šis faktas siunčia priminimą Klaipėdos gyventojams ir svečiams, visiems Jūros šventės dalyviams. Mat uostamiestyje vykstant renginiams dalis šiukšlių atsiduria Danės upėje ir keliauja į marias, o tada per Klaipėdos sąsiaurį atsiduria Baltijos jūroje.
Pastebi teigiamų pokyčių, bet iki geros aplinkos būklės – dar ilgas kelias
Šiukšlių tyrimai Lietuvos paplūdimiuose tęsiasi jau daugiau negu 10 metų. Pasak tyrėjų, dalis rezultatų nuteikia pozityviai, pavyzdžiui, fiksuojamas bendras šiukšlių kiekio sumažėjimas.
Vis dėlto iki ribos, kuri žymi gerą aplinkos būklę, išlieka gan didelis atotrūkis. Paskutinių kelerių metų duomenimis, 100 metrų paplūdimio atkarpai tenka vidutiniškai 80 vienetų šiukšlių. Tai – 4–5 kartus daugiau negu rodiklis, rodantis gerą aplinkos būklę (20 vienetų).
Taigi, švarą žyminti kartelė iškelta aukštai. Visos Europos krantus skalaujančios jūros nepasiekia šio (20 vienetų šiukšlių šimtui metrų pakrantės) rodiklio. „Aukšta riba yra nustatyta sąmoningai ir veikiau parodo ne realybę, o siekiamybę, kurios link skatinama judėti. Tai ypač sudėtinga Lietuvai, mat mūsų paplūdimiai yra gan platūs – 100 metrų atkarpa neretai nusidriekia į plotį ir sudaro šimtus ar net tūkstančius kvadratinių metrų. Kitose šalyse, kur paplūdimiai siauresni, aptinkamų šiukšlių kiekis irgi atitinkamai mažesnis“, – dėsto Klaipėdos universiteto mokslininkas.
Dr. A.Balčiūno teigimu, Baltijos jūrą supa daug šalių, kuriose yra gerai išvystyta atliekų tvarkymo sistema. Todėl, palyginti su Viduržemio ar Juodąja jūra, Baltijos situacija santykinai yra geriausia – mūsų pakrantės yra mažiausiai užterštos šiukšlėmis. Kartu tai – įrodymas, kad svarbi tiek atliekų tvarkymo infrastruktūra, tiek atsakinga visuomenės pozicija ir įpročiai, palankantys pažangius sprendimus, tokius kaip užstato sistema, per kurią žmonės Lietuvoje grąžina 9 iš 10 į rinką kasmet išleistų vienkartinių gėrimų pakuočių.
Tikisi, kad permainos tęsis
Tyrimai rodo, kad daugiausia mūsų šalies paplūdimiuose randama dirbtinių polimerinių medžiagų (plastiko) atliekų. Jos sudaro daugiau nei 90 proc. pakrantėse randamų šiukšlių.
Kaip didžiausią problemą A.Balčiūnas įvardija cigarečių nuorūkas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis pajūrio šiukšlių – stambesnių daiktų liekanos, dažnai iš plastiko. Ilgainiui šios rūšies šiukšlės jūrinėje aplinkoje virsta mikroplastikais.
Tuščių PET plastiko butelių ir kamštelių atliekos iš USAD skaičiavimo centro Vilniuje keliauja tiesiai pas perdirbėjus. Tuo metu pakuočių, kurias gyventojai palieka pajūrio gamtoje, likimas dažnai būna kitoks. Kaip analogiją A.Balčiūnas piešia Baltijoje nuskendusio medinio laivo, galinčio po vandeniu išbūti tūkstančius metų, vaizdą: „Šiandien jūroje nuskendęs plastikas nėra lengvai vandenyje yranti medžiaga, tad dūlėti dugne irgi gali ne trumpiau negu medinis Viduramžių laivas“.
Jis viliasi, kad prie butelių pritvirtinti plastikiniai butelių kamšteliai turės mažiau šansų pavirsti tokiais „jūroje nuskendusiais laiveliais“. „Tikimės, kad laikui bėgant butelių kamštelių rasime vis mažiau, ir kad jie pasitrauks iš dažniausiai randamų paplūdimių šiukšlių dešimtuko“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. A.Balčiūnas.
