Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nacionalinės virtuvės ambasadoriai keičiasi kartu su lietuvių skoniu

Sunku patikėti, kad pagonys neaugino daržovių, iki XVI a.lietuviai maistą valgydavo rankomis, o štai nacionalinių patiekalų pagrindas – bulvė – į Lietuvą pateko vos prieš tris šimtmečius,Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III laikais.
Jau nuo pat įsikūrimo pradžios „Bernelių užeiga“ savo klientus džiugina ne tik gardžiu maistu, autentiška aplinka
Jau nuo pat įsikūrimo pradžios „Bernelių užeiga“ savo klientus džiugina ne tik gardžiu maistu, autentiška aplinka

Lietuviškos kulinarijos paveldo tyrėjas Rimvydas Laužikas nuolat pažymi, kad lietuviai visais laikais buvo atviri kitų šalių kulinarinėms įtakoms: nuo baltų genčių įsikūrimo iki šių dienų.„Lietuvių mitybos įpročiai keitėsi nuolat, tačiau dar greičiau jų skonis keičiasi šiandien, globalėjant pasauliui“, – sako restoranų tinklo „Bernelių užeiga“ gamybos vadovė Rasa Vasiliauskaitė. – „Toli nepabėgdami nuo tautinio savitumo ir identiteto, kuris leido restoranui išsilaikyti visus 15 veiklos metų, šiandien siekiame prisitaikyti prie lietuvių mitybos pokyčių“.

Ką lietuviai mėgsta labiausiai?

Restoranų tinklas „Bernelių užeiga“ pirmojo restorano duris Kaune atvėręs lygiai prieš 15 metų, šiandien gali pasigirti vis dar pragyvenantis iš dviejų lietuvių mėgiamiausių bei užsieniečių dėmesio sulaukiančių patiekalų – cepelinų bei šaltibarščių. Jų kasmet parduodama 5 kartusdaugiaunei kitų populiarių „Bernelių užeigos“ patiekalų.

Dar sovietmečiu gyvavęs restoranas – legenda „Bernelių užeiga“ šiandien drąsiai gali vadintis tautinės virtuvės ambasadoriais, mat tai vienintelis restoranas Lietuvoje, kuriame galima paragauti net 43 tautinio paveldo patiekalus. LR žemės ūkio ministerijos suteikti tautinio paveldo produkto sertifikatai liudija, jog šie patiekalai gaminami pagal senesnius nei 100 metų receptus ir tik iš vietinių produktų.

Didelės įtakos mitybos pokyčiams turi kulinarinės laidos bei internetas, skatinantys išbandyti naujus skonius ir produktus, gaminti netradicinius ir kartais net egzotinius patiekalus - sako R. Vasiliauskaitė

Vis dėlto, tautinės virtuvės puoselėtojai pastebi lietuvių mitybos pokyčius, pagal kuriuos neišvengiamai keičiasi ir patys. „Vis rečiau žmonės valgo salotas su majonezu, populiarėja lapinių daržovių salotos. Taip pat patiekaluose atsiranda daugelio šeimininkių virtuvėje išbandyti ingredientai kaip vytintas kumpis, saulėje džiovinti pomidorai, krevetės“, – sako R. Vasiliauskaitė. Anot technologės, didelės įtakos mitybos pokyčiams turi kulinarinės laidos bei internetas, skatinantys išbandyti naujus skonius ir produktus, gaminti netradicinius ir kartais net egzotinius patiekalus. Taip pat pokyčius lemia ekologijos ir sveiko maisto kultas, itingausus įvairių produktų pasirinkimas parduotuvėse.

Lygiuojasi į dvaro kultūrą

Siekdami į lietuvių racioną įvesti daugiau gurmaniškų patiekalų, „Bernelių užeigos“ technologai žvalgosi į istorinį kulinarinį paveldą. Ne, kalbame ne apie okupacijos laikus, kuomet visi pietums valgydavo tą patį, bet kur kas senesnius amžius, kuomet lietuvių stalui įtaką darė didikų šeimos. Paprastai daržoves, vaismedžius, prieskonius jie parveždavo  iš svečių šalių, o po kelių dešimtmečių dvaro kultūra pasklisdavo ir po valstiečių namus.

Akivaizdu, kad šiandien vienas po kito kaip grybai po lietaus atgyja dvarai, vis dažniau atsigręžiama  ir į dvarų kulinarinę kultūrą, kuri buvo žymiai turtingesnė ir atviresnė pasauliui. „Keldami puotas dvaruose, klientai paprastai prašo pritaikyti dvaro kultūrai būdingas vaišes. Ypatingoms dvarų puotoms siūlome pagaminti įdarytus fazanus, laukinėspaukštienos, žvėrienos, jūros gėrybių patiekalus,“ – apie klientų poreikius pasakoja virtuvės  šefėR.Vasiliauskaitė. Nemažiau svarbus ir tokių vaišių patiekimas – patiekalai paprastai patiekiami nepjaustyti, o autentiškumo stalui suteikia pasidabruoti indai.

Aukštesnioji, dvaro kulinarija atsispindi ir „Bernelių užeigos“ patiekalų asortimente. Čia galima paragauti triušienos, žvėrienos ir kitų ypatingų patiekalų. „Bernelių užeigos“ pokylių menės nė iš tolo neprimena kaimo gryčios. Senovinės vazos, paveikslai, krištoliniai sietynai – visa tai alsuoja autentiška dvaro prabanga. Šventes „Bernelių užeiga“ siūlo  švęsti išskirtinio, prabangaus stiliaus „Burmistro“ menėje (Kauno senamiestyje), grožiu ir autentiškumu nenusileidžia ir Algirdo bei Didžioji pobūvių menės (Šilainiuose). Šiose menėse sukaupta daugybė autorinių paveikslų, statulų, vazų, lėkščių ir kitų antikvarinių daiktųnuo XVIII amžiaus. Kai kurie atkeliavo iš Lietuvos dvarų, o kai kuriuos kolekcininkas, „Bernelių užeigos“ restoranų tinklo savininkas Algirdas Mažeika parsivežė iš užsienio šalių.

Baltą mišrainę šventiniam stalui renkasi iš įpročio

Kasdienai lietuviai renkasi paprastesnį, tradicinį maistą: vištienos bei kiaulienos kepsnius, bulvių patiekalus, salotas.  Tuo tarpuant šventinio stalotautiečiai pageidauja patiekti mažiau tradicinį, gurmanišką maistą, nevengia eksperimentuoti. „Šventei lietuviai paprastai renkasi įvairiausius užkandžius ar salotas su lašiša,  jūros gėrybes, žuvį. O štai baltą mišrainę ar silkę dažnai renkasi iš įpročio, nors dažnai jos niekas taip ir neparagauja,“ – pasakoja R. Vasiliauskaitė.  „Bernelių užeigoje“ populiarūs ir europietiški patiekalai. Čia galima paragauti ypatingai patiektų Naujosios Zelandijos chimeros, skorpionžuvėsfilė, įvairiausių itališkų užkandžių ir europietiškų patiekalų.

Nacionaliniai lietuviškos virtuvės patiekalai kur kas dažniau pasirenkami neseniaiatidarytame restorane „Shepherd’sInn” Londone. Čia lietuviai renkasi tautinius patiekalus, specialiai atvažiuoja jų paskanauti.Paklausta, kaip užtikrina patiekalų autentiškumą, R. Vasiliauskaitė pasakoja, kad daugeliui patiekalų reikalingų produktų galima įsigyti Londone: tiek kefyro, tiek bulvių, mėsos, daržovių. Tiesa, iš Lietuvos vežamibaltas sūris, rūkytosdešros, skilandžiai, grybai bei reikalingi produktai vėdarams. „Londone šių dalykų parduotuvėje tikrai nerasi, o jei ir rasi, kaina bus kelis kartus didesnė”, – sako R. Vasiliauskaitė.

Apie kitur auginamas bulves, iš kurių neva neišeina pagaminti cepelinų, Rasa skuba paneigti mitą: „Viską lemia šeimininkės meistriškumas. Dalyvavome parodoje Kinijoje, kur bulvių radome pirkti tik vienoje prancūzų krautuvėlėje. Net ir iš jų sugebėjome pagaminti puikiausius cepelinus. O štai vietoje kefyro šaltibarščiams teko naudoti jogurtą”, – apie virėjų lankstumą pasakoja „Bernelių užeigos” gamybos vadovė.

Organizuoja šventes ir laisvalaikį

Jau nuo pat įsikūrimo pradžios „Bernelių užeiga“ savo klientus džiugina ne tik gardžiu maistu, autentiška aplinka, bet ir  renginiais. Restoranų tinklas nuolat rengia šventes, siekia rekordų. Rodos, visai neseniai 10 - mečio proga kauniečiams „Bernelių užeiga“ išdalino 1000 cepelinų, o šiais metais jau švenčia solidų 15 metų jubiliejų. Nenusileisdami nuolat restoranuose rengiamiems koncertams, gimtadienio proga „Bernelių užeiga“ organizuoja grandiozinį koncertą, kuris tuo pačiu metu vyks keturiuose „Bernelių užeigos“ restoranuose. Rugsėjo 12 d. (penktadienį) 20.30 val. juose koncertuos lietuviškos muzikos atlikėjai: Hiperbolė, Virgis Stakėnas, 16 Hz ir 16 Hz Tribute, Natalija Bunkė bei Donalda Meiželytė. Daugiau informacijos: www.berneliuuzeiga.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?