Specialūs šventiniai ritualai Gruzijoje tradiciškai buvo susiję su šventiniu Naujųjų metų staliuku, gruzinų vadinamu „sufra“. Šis Naujųjų metų stalas būdavo pilnas saldumynų ir vaisių, o kiekviename stalo kampe degdavo po namų šeimininkės rankomis gamintą žvakę. Išaušus Naujamečio vidurnakčiui, kiekvienos šeimos tėvas namus apeidavo nešinas „sufra“ – buvo manoma, kad šio ritualo metu namus aplankysiąs angelas sargas ir būtent todėl ateinantys metai visai šeimai būsią klestintys ir kupini gerovės. Taip pat nuo seno Tbilisio gyventojai Naujųjų metų išvakarėse savo namų duris palikdavo atviras. Buvo tikima, kad prie namų durų galinti ateiti laimė ir, jei durys nebus praviros, laimė į namus taip ir neužsuksianti.
Iki šių dienų išlikusi dar viena tradicija, susijusi su vidurnakčio svečiu, kuris Naujųjų metų naktį gali užklysti su savimi atsinešdamas arba sėkmę, arba nesėkmę. Toks vidurnakčio svetys vadinamas „mekyle“ ir tai nebūtinai bus žmogus – nuo seno tikima, kad užklydęs šuo ar katė taip pat gali atnešti tam tikrą žinią, sėkmę ar nelaimę. Dažnai „mekyle“ pasirenkamas svečias būna, kaip žinoma iš anksto, sėkmingas ir laimingas žmogus. O kartais kai kurie gruzinai netgi specialiai tokį svečią užsisako Naujųjų metų vakarėliui atlyginamai.
Naujųjų metų išvakarėse šeimininkės ant šventinio stalo stengiasi patiekti kuo daugiau maisto. Jo kiekis liudija šeimos gerbūvį ateinančiais metais.
Naujųjų metų išvakarėse šeimininkės ant šventinio stalo stengiasi patiekti kuo daugiau maisto. Jo kiekis liudija šeimos gerbūvį ateinančiais metais.
Nors šiandien Naujųjų metų tradicijos Gruzijoje turi naujų atspalvių, gruzinams Naujieji vis dar yra šeimos šventė. Naujųjų metų išvakarėse šeimininkės ant šventinio stalo stengiasi patiekti kuo daugiau maisto. Jo kiekis liudija šeimos gerbūvį ateinančiais metais. Retas gruzinas Naujųjų metų stalą įsivaizduoja be tradicinio gruziniško patiekalo Satsivi – kepto kalakuto graikiškų riešutų padaže, kepto paršelio ir gero gruziniško vyno. Smaližiai čia taip pat turi, ką veikti, nes Naujųjų metų išvakarėse Gruzijoje valgomas Gozinaki – saldumynas, pagamintas iš graikiškų riešutų ir medaus.
Niekur kitur neišgirsite tiek originalių ir gražių tostų ir linkėjimų, kaip prie šventinio stalo gruzinų šeimoje. Gruzijoje sakoma, kad visi nuoširdūs norai ir prašymai išsipildo, jei juos sugalvojame žiemos švenčių – Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarėse. Norai ir linkėjimai dažniausiai išsakomi garsiai, keliant taurę gero gruziniško vyno.
Gruzija laikoma vienu seniausių vyno regionų pasaulyje – čia vyno gamybos tradicijos siekia daugiau nei 8 tūkstančius metų. Naujųjų metų naktį gruzinai ragauja įvairaus būtinai natūralaus vyno, dažniausiai pagaminto iš dviejų ir daugiau vynuogių rūšių. Labiausiai Gruzijoje mėgstamos vyno rūšys yra Pirosmani, Saperavi, Tsinandali, Kindzmarauli, Alazani, Rkatsiteli ir nemažai kitų. Vynas gruzinų tradicijose tiesiogiai siejamas su svetingumu, vaišėmis, draugyste – neveltui sostinėje Tbilisyje stovi skulptūra „gruzinų Motina“, kurios vienoje rankų iškeltas dubuo su vynu simbolizuoja gruzinų vaišingumą tiems, kurie ateina nusiteikę draugiškai.
Sausio 2-ąją gruzinai vadina „bedoba“ – „sėkmės diena“. Pasak gruzinų tradicijos, kaip šią dieną praleisi, tokie tau bus visi ateinantys Naujieji. Nors bėgant laikui, tradicijos keičiasi ir ilgainiui randasi naujos, jos nekeičia Naujųjų metų esmės – jie atneš gerų naujienų, vilties ir laimės, tad svarbiausia juos pasitikti su šypsena ir gerai norais, kurie kitąmet, tikėkimės, išsipildys su kaupu.