Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti

Pabėgėlių srautas iš Ukrainos per dvi savaites jau siekia daugiau kaip 2 mln.

Karinė invazija į Ukrainą sukėlė civilių žmonių infrastruktūros sunaikinimą, o taip pat ir civilių aukų, todėl žmonės buvo priversti bėgti iš savo namų ieškodami saugumo, apsaugos ir pagalbos. Per pirmąją savaitę daugiau nei milijonas pabėgėlių iš Ukrainos kirto sienas į kaimynines šalis, daug daugiau jų juda tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų.
Migrantai
Pabėgėlių srautas iš Ukrainos per dvi savaites jau siekia daugiau kaip 2 mln. / 123RF.com nuotr.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios 2022.02.24 iki 2022.03.10 iš Ukrainos pabėgo jau daugiau kaip 2,3 milijono žmonių, tarp kurių 112.000 yra trečiųjų šalių piliečiai.

Planuojama, kad artimiausiu metu iš Ukrainos pabėgs dar 4 milijonai žmonių.

NVO nuotr. /Tarptautinės Migracijos Organizacijos duomenys (2022.03.07)
NVO nuotr. /Tarptautinės Migracijos Organizacijos duomenys (2022.03.07)

Pabėgėliai iš Ukrainos pagal šalis ir tautybę

Tarptautinė Migracijos Organizacija ir JT Pabėgėlių agentūra/Pabėgėlių srautas iš Ukrainos per dvi savaites jau siekia daugiau kaip 2 mln.
Tarptautinė Migracijos Organizacija ir JT Pabėgėlių agentūra/Pabėgėlių srautas iš Ukrainos per dvi savaites jau siekia daugiau kaip 2 mln.

*Skaičiai yra apytiksliai, kadangi nuolat keičiasi

Visiems pabėgėliams reikia apsaugos ir paramos. Ir toliau besiklostant karo padėčiai, iš Ukrainos artimiausiu metu gali pabėgti apie 4 mln. žmonių, tad atsižvelgiant į nepaprastąją padėtį ir svarbiausius humanitarinius pabėgėlių iš Ukrainos poreikius, vykdomas tarpžinybinis regioninis pabėgėlių atsakas, remiantis pabėgėlius priimančių šalių pastangomis.

Regioninis reagavimo į pabėgėlius planas apjungia Jungtines Tautas, tarptautines ir vietos lygiu veikiančias nevyriausybines organizacijas (NVO), tokias kaip Raudonasis Kryžius, Caritas, Maltos Ordino pagalbos tarnybos, pavienes žmonių iniciatyvas, savanorius ir kitus susijusius partnerius. Pagrindinis šių organizacijų dėmesys skiriamas priimančių šalių vyriausybių paramai užtikrinti, kad pabėgėliai ir trečiųjų šalių piliečiai, bėgantys iš Ukrainos, galėtų saugiai patekti į teritoriją pagal tarptautinius standartus. Jame taip pat dėmesys skiriamas ypatingos svarbos apsaugos paslaugų ir humanitarinės pagalbos teikimui, o perkėlimo dinamika ir žmonių apgyvendinimo, humanitarinės pagalbos teikimo poreikiai ir toliau auga eksponentiškai.

Be nacionalinių valdžios institucijų ir humanitarinių agentūrų pastangų, Lenkijos piliečiai ir vietos nevyriausybinės organizacijos iš karto stojo palaikyti atvykėlius ir jiems teikti humanitarinę pagalbą. Visai už Ukrainos – Lenkijos pasienio punktų vietinių gyventojų grupės, siūlančios nemokamus pavežėjimus. Ukrainiečių pabėgėliams, turinčių šeiminių ryšių įvairiose Europos Sąjungos šalyse, savanoriai iškelia kartoninius ženklus ukrainiečių ar rusų kalba, klausiančius: „Kur kas į kurią šalį nori keliauti?“.

Šalia pabėgėlių priėmimo centrų spontaniškai atsirado humanitarinės pagalbos surinkimo punktai, kuriuose įvairius daiktus dovanoja Lenkijos ar kitų šalių geranoriški žmonės. Vos per kelias dienas šios patalpos prisipildė maisto, vandens, drabužių, miegmaišių, batų, antklodžių, sauskelnių ir higienos priemonių žmonėms, atvykstantiems tik su tuo, kas ką galėjo pasiimti paliekant Ukrainą. Pavyzdžiui viename priėmimo centre, esančiame netoli Medykos sienos, vietinė vienuolė dalija baterijų paketus ir mobiliųjų telefonų įkrovimo laidus, kad pabėgėliams būtų lengviau palaikyti ryšį. „Atėjo vyras ir įdėjo man į ranką didelį maišą šių daiktų. Tiksliai nežinau, kaip jie dirba, bet čia esantys pabėgėliai yra labai dėkingi, galintys gauti tokią reikalingą techniką“, – sakė ji.

Piliečiai nori parodyti savo solidarumą su pabėgėliais ne tik prie 500 kilometrų ilgio Lenkijos sienos su Ukraina. Už šimto kilometrų į vakarus Liublino mieste esantis nedidelis Raudonojo Kryžiaus centras yra perpildytas pagalbos suteikti trokštančių žmonių daiktais ir lėšomis.

Nevyriausybinės organizacijos „Homo Faber“ biuruose Liubline savanoriai visą parą priima gyventojų skambučius ir teiraujasi, kaip jie galėtų padėti. „Žmonės skambina ir sako, kad, gali suteikti apgyvendinimą, kitą pagalbą. Noras padėti – didžiulis“, – sako Homo Faber vadovė Anna Dąbrowska.

„Žmonių solidarumas – fantastiškas“, – neslėpė nuostabos pagalbą teikiančios NVO atstovė.

Pavyzdžiui, pasienio gyventoja Barbara atvyko su savo vyru ir mažamečiu sūnumi Janu, nešina maišais, pripildytais būtiniausių reikmenų. „Pagalvojome, ko žmonėms dabar labiausiai reikia“, – aiškina Barbara. „Taigi pirkome vandens, maisto, antklodžių ir miegmaišių, juk dar gana šalta.“ Mama sūnui Janui paaiškino, kas vyksta, todėl vaiką tai taip sujaudino ši situacija, kad jis ėmėsi ir pats padėti ukrainiečių vaikams –namuose jis surinko savo mylimiausius žaislus ir atidavė juos pabėgėlių vaikams.

Parengta įgyvendinant projektą „Būkim pažįstami

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tvarumu garsėjanti kompanija „Reynaers Aluminium“ prisidės prie unikalaus miestelio verslui statybų Kauno LEZ
Reklama
Energija veiksme: kaip Dakaro lenktynininkas valdo stresą ir iššūkius
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas