,,Pastarieji metai yra esminių pokyčių pakuočių atliekų tvarkymo srityje metai, kai pagrindinis dėmesys ir finansavimas nukreipiamas gyventojus aptarnaujančiai pakuočių atliekų tvarkymo sistemai. Nuveikta išties daug, o siekiant užtikrinti efektyvų darbų tęstinumą, būtinas gamintojų importuotojų palaikymas ir pasitikėjimas. Seimo patikslintas pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja gamintojus ir importuotojus pasirinkti organizaciją iki gruodžio 1 d. – laiko lieka visai nedaug, o atidėti sprendimai gali brangiai kainuoti,“ – sako Kęstutis Pocius, VšĮ ,,Žaliasis taškas” generalinis direktorius.
Jeigu visi už pakuočių atliekų tvarkymą atsakingi gamintojai ir importuotojai 2013 m. būtų mokėję ,,pakuotės mokestį“, bendra suma būtų viršijusi 280 mln. Lt. Tačiau pakuočių atliekų tvarkymui per organizacijas faktiškai buvo išleista tik 24 mln. Lt, o ,,pakuotės mokesčio“ sumokėta apie 9 mln. Lt.
Prioritetas kolektyviniam tvarkymui
Lietuvoje sprendimą mokėti ,,pakuotės mokestį“ ar savo pakuočių atliekų tvarkymą patikėti licencijuotai organizacijai kasmet priima daugiau kaip 7 000 įmonių. Mažosios dažniausiai renkasi pakuotės mokestį – taip paprasčiau, o ir mokėti reikia tik metams pasibaigus. Daugiau kaip 70 % įmonių renkasi organizacijas. Pastarosioms iki šiol buvo patikima sutvarkyti virš 90 % į vidaus rinką išleidžiamos pakuotės atliekų. Motyvas paprastas – taip gerokai pigiau. Bet kurią organizaciją pasirinkti, kai jų ne viena? Juk su šiuo pasirinkimu teks gyventi visus metus. Ar pakuočių atliekų tvarkymas ir su juo susiję klausimai svarbūs įmonei, nesunku nuspręsti įvertintus du skaičius: indeksuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (populiariai ,,pakuotės mokestis“) dydį, kurį teks mokėti laiku nesudarius sutarties su licencijuota organizacija, ir maksimalią baudą, kuri dukart didesnė už paskaičiuotą ,,pakuotės mokestį“ ir kurią tektų mokėti neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius pakuočių atliekų tvarkymo prievoles. Šie skaičiai net nedideles įmones turėtų paskatinti priiminėti sprendimus tik įsigilinus į situaciją ir pasvėrus visus argumentus ,,už“ ir ,,prieš“. Ne paslaptis, kad nemažai įmonių iki šiol nelabai supranta, ką veikia licencijuotos organizacijos. Dalis jų iki šiol mano, kad organizacijos ,,prekiauja pažymomis“, nežino ir nesidomi, kur iš tiesų nukeliauja jų sumokėti pinigai. Norint priimti teisingą sprendimą, vertėtų pasidomėti.
Nematoma pusė: kam pinigus leidžia organizacijos
Anot VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) plėtros vadovės Benos Razbadauskienės, reformuota pakuočių atliekų tvarkymo sistema veikia jau antrus metus, bet iki šiol pasitaiko įmonių, kurios nustemba sužinojusios, kad už jų pinigus PTO finansuoja pakuočių atliekų tvarkymą visose Lietuvos savivaldybėse, perka rūšiavimo priemones (maišus, o kitais metais ir konteinerius), atliekų tvarkytojams padengia konteineirų pastatymo kaštus, finansuoja papildančias sistemas, vykdo intensyvų švietimą. PTO ir ,,Žaliasis taškas” su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis yra suderinę kitų metų investicijų į rūšiavimo priemones planus. Numatoma įsigyti 255.000 rūšiavimo konteinerių individualioms valdoms ir 166 kolektyvinio naudojimo rūšiavimo priemones. Abi organizacijos jau įsipareigojo investicijoms skirti daugiau kaip 6,6 mln. Lt, planuoja papildomai prisiimti įsipareigojimų už 2,7 mln. Lt. Pusė investicijų bus finansuojama iš Gaminių ir pakuotės programos lėšų. Konteinerių išdalinimas organizacijoms papildomai kainuos dar 1,4 mln. Lt. Konkrečiai organizacijai tenkanti išlaidų dalis yra siejama su užimama rinkos dalimi. Rinkos senbuvių 2015 m. paslaugų įkainiuose investicijoms skirtas priedas sudaro vidutiniškai 15 Lt/t į rinką išleidžiamos pakuotės. Kišenes investicijoms pakratyti teks ir naujokui, žinoma, tik jeigu jis įveiks 25 % rinkos dalies barjerą.
Derinti reikia iš anksto
,,Atliekų surinkėjams ir tvarkytojams labai svarbu iš anksto suderinti su gamintojų ir importuotojų organizacijomis aiškias veiklos sąlygas, rūšiuojamuoju būdu surenkant pakuočių atliekas bei paruošiant jas panaudoti,“ – tvirtina Arūnas Makauskas, didžiausios komunalinių atliekų tvarkymo Lietuvoje UAB ,,Ecoservice” vadovas. Anot jo, bendrovė ir jos antrinės įmonės jau prieš porą mėnesių su PTO ir „Žaliuoju tašku“ pradėjo derinti numatomus 2015 m. veiklos rezultatus. Pasiekti susitarimai dėl investavimo į atliekų surinkimo priemones, suderinti numatomų sutvarkyti pakuočių atliekų kiekiai, veiklos kontrolės ir atsiskaitymo tvarka bei aptartos principinės nuostatos dėl šios veiklos finansavimo. ,,Manau, kad abi minėtos organizacijos elgiasi apdairiai ir atsakingai – prieš prisiimdamos pasvertus įsipareigojimus gamintojų ir importuotojų vardu derasi su didesniąją rinkos dalį užimančiais atliekų tvarkytojais dėl esminių veiklos vykdymo, kontrolės ir finansavimo sąlygų“ – teigia p. Makauskas.
Ką reikia žinoti renkantis organizaciją
Anot B. Razbadauskienės, įmonių jau nebereikia raginti savo pakuočių atliekų tvarkymą patikėti organizacijoms. Jos puikiai suvokia finansinę naudą. Tapo tik sunkiau apsispręsti, su kuria organizacija bendradarbiauti, o ir šiam sprendimui priimti liko labai mažai laiko. Štai šeši svarbiausi dalykai, kuriuos kiekviena įmonė turėtų išsiaiškinti prieš priimdama sprendimą:
1. Paslaugų kaina. Tai neabejotinai labai svarbus dalykas. Bet… ji gali keistis per metus, ypač jei pasirinkta organizacija realiai neįvertino savo galimybių. Už klaidas teks mokėti jūsų įmonei, nes pereiti į kitą organizaciją galėsite tik po metų.
2. Paslaugų turinys. Kur ir kam bus išleidžiami jūsų sumokėti pinigai, kokias paslaugas už juos gausite, ar organizacija vykdo realią veiklą, turi sutartis su visomis Lietuvos savivaldybėmis ir jų teritorijoje veikiančiais pakuočių atliekų tvarkytojais (gal tik ruošiasi jas turėti?), ar turi pakankamai resursų ir šaltinių užtikrinti 100 % visų jums aktualių pakuočių rūšių tvarkymą. Šiuo metu dvi aktyviai veikiančios licencijuotos organizacijos finansuoja papildančias sistemas, nes tik taip gali užtikrinti stiklo, PET ir kai kurių kitų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įvykdymą.
3. Paslaugų kokybė. Ar organizacija turi pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų koordinuoti ir prižiūrėti partnerių darbą, jums profesionaliai patarti dėl pakuočių apskaitos, teikti privalomas ataskaitas, vykdyti švietimo veiklą? Neprofesionalumo ir klaidų kaina didelė: organizacijos licencijos galiojimo sustabdymas ar net panaikinimas, neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, kurios jūsų įmonei grėstų papildomomis išlaidomis.
4. Garantijos. Ar organizacija turi realių finansinių rezervų (draudimą, garantinį fondą ir kt.), iš kurių būtų kompensuojami jūsų įmonės patirti nuostoliai jai neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, panaikinus išduotus patvirtinančius dokumentus ar kitais nenumatytais atvejais. Nepamirškite! Pareigą sutvarkyti į vidaus rinką išleistų gaminių pakuočių atliekas galite perduoti organizacijai, bet atsakomybė lieka jums.
5. Rizikos valdymas. Išsiaiškinkite, kaip organizacija vertina atliekų tvarkymo partnerių patikimumą, vykdo jų atranką, užtikrina skaidrumą, valdo užduočių neįvykdymo riziką, užtikrina savo licencijos tęstinumą. Rizika gali būti trejopa: 1) organizacija gali visiškai ar dalinai neįvykdyti pakuočių tvarkymo užduočių, nes kai kurių pakuočių rūšių surinkimo galimybės Lietuvoje nepakankamos; 2) per 5 metus gali būti panaikinti jums išduoti patvirtinantys dokumentai; 3) dėl nepakankamos rinkos dalies (mažiau kaip 25 %) ar netinkamai vykdomos veiklos gali būti sustabdyta ar panaikinta organizacijos licencija. Visais atvejais tai jūsų įmonei gali atsiliepti dideliais finansiniais nuostoliais.
6. Pridėtinė vertė. Pasidomėkite, ar organizacija rengia nemokamus mokymus, seminarus, renginius, kokia jų kokybė. O gal jūsų rinkodaros skyriui aktualūs bendri švietimo projektai: jie gali padėti didinti jūsų įmonės ar prekės ženklo žinomumą, formuoti įvaizdį. O dabar viską susumuokite ir nuspręskite. Gruodžio 1-oji jau čia pat.