Gamintojai ir importuotojai, siekiantys organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai, kiekvienais metais iki gruodžio 1 d. privalo pavesti organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ateinantiems kalendoriniams metams (išskyrus atvejus, kai gamintojas ar importuotojas ūkinę veiklą pradeda vykdyti po gruodžio 1 d.). Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. 1 dalis.
Įstatymų leidėjai gegužę pakeitę „Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą“ nutraukė ilgiau nei dešimtmetį vyravusią ydingą praktiką, kai sutartys dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo buvo sudarinėjamos visus metus ar net jiems pasibaigus, nors teisės aktai ir nurodė, kad atsakingos įmonės pakuočių atliekų tvarkymą turi finansuoti nuo pat metų pradžios. Ne paslaptis, kad tokia praktika buvo paranki gamintojams ir importuotojams, bet itin neigiamai atsiliepdavo atliekų tvarkymo įmonėms, nes jų veikla buvo finansuojama nenuosekliai, sunku buvo planuoti investicijas, dažnas turėjo problemų ir dėl apyvartinių lėšų, sulaukdavo gyventojų skundų dėl perpildytų ir laiku neištuštinamų rūšiavimo konteinerių.
Neapsisprendusiems – mokestis už taršą
Didelės įmonės, vengdamos problemų ir rizikos mokėti vadinamą „pakuotės mokestį“, paprastai pakuotės tvarkymo organizavimo klausimų neatidėdavo metų pabaigai, bet ir labai neskubėdavo. Įprastai pirmiausia būdavo sutvarkomi praėjusių metų reikalai, o tada jau rūpinamasi einamaisiais. Didžioji dalis įmonių einamųjų metų sutartis su licencijuotomis organizacijomis pasirašydavo iki pirmojo pusmečio pabaigos. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės nuomone, šis pakeitimas yra nuoseklus pakuočių atliekų tvarkymo sistemos tvarumo ir efektyvumo didinimo žingsnis: ,,Jeigu gamintojas ar importuotojas iki š. m. gruodžio 1 d. neapsispręs, kuriai iš licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų pavesti savo pareigų vykdymą ateinantiems kalendoriniams metams, pasibaigus tiems kalendoriniams metams jis turės mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis“.
PTO vertinimu, 2013 m. Lietuvos gamintojai ir importuotojai kolektyviniam pakuočių atliekų tvarkymui išleido apie 30 mln. Lt, o jei jie visi būtų mokėję ,,pakuotės mokestį“ išleista suma būtų didesnė kaip 280 mln. Lt.
Privaloma pasirinkti
Anot VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) plėtros vadovės Benos Razbadauskienės, šiemet situacija keičiasi iš esmės – ateinančių metų pakuočių atliekų tvarkymu teks pasirūpinti dar šiemet ir tik po to užbaiginėti šiuos metus. Ją džiugina, kad šie pokyčiai leis užtikrinti stabilesnį atliekų tvarkymo finansavimą ir pagaliau normaliai planuoti investicijas į infrastruktūrą. Numatoma, kad iki 2015 m. pabaigos 240 litrų talpos rūšiavimo konteineriai, skirti visoms pakuočių atliekoms (išskyrus stiklą), turėtų pasiekti dar 130.000 individualių valdų. Organizacijos padengs 50 % šių konteinerių kainos ir visas konteinerių išdalinimo individualioms valdoms sąnaudas. Gamintojams ir importuotojams teks nelengvas uždavinys pasirinkti licencijuotą organizaciją kitiems – 2015 – metams dar nežinant šių metų rezultatų, nes net iškilus nenumatytoms aplinkybėms keisti organizacijos iki metų pabaigos nebus galima. ,,Dėl to labai nesijaudiname, – sako p. Razbadauskienė. – Praėjusių metų rezultatai buvo puikūs, įvykdėme visus prisiimtus įsipareigojimus visoms pakuočių rūšims daugiau nei šimtu procentų. Šie metai tikrai ne prastesni. Manau, kad užsitarnavome gamintojų ir importuotojų pasitikėjimą sąžiningu darbu ir ryžtu spręsti susidariusias problemas – gamintojai bei importuotojai tai įvertins“. Pakuočių atliekų tvarkymo finansavimo stabilumas, atliekų rūšiavimo infrastruktūros plėtra – tai tik pora iš daugelio aktualių klausimų, kuriuos planuojama aptarti spalio 16 d. vyksiančioje metinėje PTO konferencijoje ,,Formatas 60/40. Ne tik problemos“ kartu su didžiausiais gamintojais ir importuotojais, savivaldybių atstovais bei atliekų tvarkymo partneriais.
