Forumą atidarė ir nacionaliniu mastu Europos dieną mininčios Aukštaitijos sostinės pažangą komentavo Arnoldas Pranckevičius. Europos komisijos Lietuvoje vadovas apžvelgė 2017 metų Panevėžio Ekonomikos forumo rezultatus. Pabrėždamas Lietuvos kultūrinę bei ekonominę pažangą, A.Pranckevičius džiaugėsi, jog būtent šiandien yra geriausias laikas gyventi. Miestas turi daugiausia galimybių kultūros, verslumo, švietimo srityse, tad atėjo metas imtis veiksmų.
Vieną pagrindinių forumo pranešimų skaitė „Connect Ireland“ vadovė Joanna Murphy. Tarptautinių konferencijų dalyvė forumo metu pristatė jos vadovaujamą „Connect Ireland“ iniciatyvą, kuri turėjo didelę įtaką į Airiją pritraukiant rekordinį investuotojų skaičių. Šis pranešimas renginyje palietė diasporos įtraukimo klausimą, globalios bendruomenės subūrimo svarbą.
Panevėžys – lyderis švietime ir globalioje kovoje dėl talentų
Pirmojoje forumo dalyje „Švietimas ir talentų pritraukimas: kaip Panevėžiui laimėti globalią kovą dėl talentų?“ pranešėjai ir diskusijų dalyviai dalinosi patirtimi ir idėjomis švietimo ir talentų pritraukimo srityse. „Viskas prasideda ir baigiasi švietime“, – pabrėžė forumą atidaręs A.Pranckevičius.
„LEGO Education“ Šiaurės Europos ir Iberijos regiono vadovas Troels Dyhrman pristatė pranešimą „Žaidimų pagalba į ateitį. Kodėl mokymasis žaidžiant yra vienas iš raktinių elementų ugdant XXI amžiuje reikalingus įgūdžius.“ Pranešėjas pabrėžė, jog ateityje svarbiausiomis sritimis, sutelkiančiomis daugiausia sėkmingų žmonių, taps komunikacijos, kūrybos kryptys. Pristatydamas mokymąsi žaidžiant, T.Dyhrman įtraukė ir kiekvieną forumo žiūrovą, leisdamas jiems išlaisvinti kūrybiškumą žaidžiant LEGO kaladėlėmis. Į iškeltą klausimą, ko reikia mokiniams norintiems būti sėkmingiems, pranešėjas nesunkiai rado atsakymą – kūrybiškumas.
Programos „Kurk Lietuvai“ vadovė Agila Barzdienė iškėlė klausimą „Ar Panevėžys yra alkanas talentų?“ „Iššūkis yra ne tik tai, kad gyventojų skaičius mažėja, bet ir tai, kaip mes sugebame į juos atsiremti“, – teigė A.Barzdienė ir pabrėžė, jog svarbiausia sritis, lemianti miestų konkurencingumą, yra talentų pritraukimas. Pranešimo metu buvo iškelta idėja sukurti iniciatyvą „Kurk Panevėžiui“, galinčią pritraukti jaunimą ir paskatinti jį likti ar grįžti į miestą. Buvo prabrėžta, jog vienas sėkmingiausių talentų pritraukimo receptų yra gera gyvenimo kokybė, tad stereotipų ir mitų atsikračiusiam Panevėžiui, dabar yra geriausias laikas veikti šioje srityje ir suteikti talentams daugiau galimybių.
Pirmąją forumo dalį apibendrino Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjos švietimui, mokslui ir kultūrai Unės Kaunaitės moderuojama panelinė diskusija, kurioje prie pranešėjų prisidėjo įmonės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas, „Robotikos akademijos“ vadovas Džiugas Eidukas ir vieno stipriausių Lietuvoje, Visagino profesinio rengimo centro vadovas Vytautas Petkūnas. Diskusijos prelegentai vienbalsiai sutiko, jog šių dienų mokymosi sistema turi daug trūkumų. Pagrindinis jų – per mažai praktikos ir kūrybiškumo. Atkreipdama dėmesį į Troels Dyhrman pranešimą, moderatorė Unė Kaunaitė pabrėžė, jog toks mokymasis nėra tiesiog žaidimas, tai kartu ir puikus informacijos įsisavinimas. Džiugas Eidukas teigė, kad: „Vaikus tampa sunku išleisti iš klasės. Mano patarimas būtų dirbti su pačiais mokytojais mokykloje ir įtraukti juos į šį mokymą. Toks mokymasis jaunimą motyvuoja įgyvendinti pokyčius švietimo srityje“.
Paklaustas, kaip vaikai, kuriem prasčiau sekasi mokykloje, reaguoja į žaidybinį mokymąsį, Troels Dyhrman pabrėžė, jog svarbu vaikui leisti veikti taip, kaip jam pačiam atrodo geriausia, išbandyti ir įgyvendinti savo pačių originalias idėjas, nes tai padeda atskleisti mokinių talentus. Unė Kaunaitė, kalbėdama apie švietimą, pateikė Suomijos pavyzdį: „Suomija reformas pradėjo 1970-aisiais metais, o vaisius raškė tik po trisdešimt metų. Reikia laiko, kad keistųsi kultūra.“ Vis dėlto, pabrėžė savo įsitikinimą, jog Lietuva užsibrėžusi šių tikslų, galėtų pasiekti jų per trumpesnį laiką. Diskusiją apibendrino Agilos Barzdienės įžvalga: „Įgalinkim žmones kurti miestui, leiskim jų vaizduotei nunešti mus toliau, nei mes įsivaizduojame.“
Miltinis 2.0: kultūrinės Panevėžio tapatybės paieškos
„Tai, kas mus vienija, labai dažnai yra kultūra“,-tokiais žodžiais forumą atidarė A.Pranckevičius. Antroji forumo dalis, intriguojančiai pavadinta „Miltinis 2:0: naujos lyderystės paieškos Panevėžio kultūroje“, palietė miesto kultūrą ir jos plėtros galimybes.
Filosofas, aktualijų žurnalistas Paulius Gritėnas pristatė pranešimą „Kultūrinė Panevėžio tapatybė: išsivadavimas iš atminties saugojimo“. Pranešėjas kėlė klausimą – „ką ir kodėl reikėtų daryti?“ ir apibrėžė kultūros reikšmę. Pasak jo, ši sritis apima visą miesto gyvenimą. „Kultūra ne kaip istorijos saugojimas, o kaip interpretacija“, – teigia žurnalistas ir iškelia užduotį Panevėžiui – išplėsti kultūros sampratą. „Panevėžio kultūrinis gyvenimas ne kaip smėlio nešiojimas saujoje, o kaip naujų pilių statyba“ teigia filosofas ir pateikia pasiūlymą susikurti naują, modernų mitą.
Projekto „Migruojantys paukščiai“ iniciatorė Jolanta Rimkutė pristatė pranešimą „Kūrybinė laboratorija „Migruojantys paukščiai“ – projekto patirtys su Panevėžio miestu“. Laboratorijos pagrindinis tikslas yra dialogas tarp išvykusių ir gyvenančių Lietuvoje. Tokiam dialogui reikia įkvepiančios vietos, kuria tapo Panevėžys. Kaip ir P.Gritėnas, J.Rimkutė ir prie jos prisijungusi Malvina Zimblienė teigia, jog panevėžiečiai turėtų keisti požiūrį į miesto istoriją – pažvelgti kitaip į visų žinoma intelektualinį autoritetą Juozą Miltinį.
Apibendrinamojoje panelėje diskusijoje kartu su Pauliumi Gritėnu ir Jolanta Rimkute diskutavo teatro kritikas, dramaturgas Andrius Jevsejevas, tinklo „Global Lithuania Leaders“ vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė ir S.Eidrigevičiaus menų centro įkūrimo Panevėžyje veiklų koordinatorė Lina Blažytė. „Panevėžys vienijasi ir taškas“, – teigė buvęs J.Miltinio teatro vadovas.
Naujasis teatro lyderis, dramaturgas A.Jevsejevas diskusijoje atnaujino šią mintį sakydamas: „Panevėžys vienijasi ir taškos“, teigdamas, jog tai kur kas priimtinesnė mintis miestui. Paulius Gritėnas pabrėžė, jog Panevėžiui kultūrinės veiklos niekad netrūko, trūko tik apibendrinimo ir koncepcijos. Jolanta Rimkutė pabrėžė savitą aurą turinčių, tačiau pelno nenešančių erdvių, išsaugojimo svarbą, nes jose gimsta daugiau nei pusė idėjų. Diskusijos prelegentai iškėlė saviedukacijos svarbą, kurią siejo su teatro kultūra. „Mes galime kalbėti apie verslą, robotiką, bet jei žmogus neturės čia ką veikti, nieko nebus“, – diskusiją apibendrino Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Andrius Jevsejevas.
Forumas tęsiasi, įtraukdamas į diskusiją apie miestą, patrauklų verslui ir investicijoms. Stebėkite transliaciją gyvai čia.
