Kritinis mąstymas ir finansinis raštingumas tampa svarbiausiu įrankiu siekiant apsisaugoti nuo apgaulių kriptovaliutų pasaulyje.
„Finansinių sukčių schemos kasmet tampa vis sudėtingesnės, o jų atpažinimas kelia iššūkių: nusikaltėliai manipuliuoja žmonių emocijomis, siūlo didelę ir greitą grąžą, kuria netikras investavimo platformas, apsimeta kitais asmenimis ar parduoda neegzistuojančias prekes bei paslaugas. Visuomenės švietimas ir informavimas apie šiuos sukčiavimo metodus yra itin svarbus, žmonės turi mokėti atpažinti rizikas ir apsisaugoti nuo finansinių nuostolių“, – sako bendrovės „Fideum“ vadovė ir bendraįkūrėja Anastasija Plotnikova.
Pateikiame penkis dažniausiai pasitaikančius apgaulės būdus ir patarimus, kaip neapsigauti.
Saugokitės netikrų laiškų ir SMS žinučių
Fišingas (angl. „phishing“) – tai sukčių taktika, kai apsimetama patikimomis organizacijomis ar žmonėmis, kad apgaule būtų galima išvilioti konfidencialią informaciją, pavyzdžiui, prisijungimo prie kriptovaliutų sąskaitos duomenis.
Dažniausiai pasitaikančios sukčiavimo formos – el. laiškai ar SMS žinutės su kenkėjiškomis nuorodomis arba priedais. Sekant šiomis nuorodomis į naudotojo įrenginį gali būti įdiegta kenkėjiška programinė įranga arba patenkama į netikras svetaines, skirtas asmeninei ir finansinei informacijai pavogti.
Būkite atsargūs, jei gautame laiške ar SMS žinutėje yra įtartinų nuorodų, naudojami įtartini el. pašto adresai, kurstoma baimė ar skuba, prašoma asmeninės informacijos arba yra rašybos klaidų.
Netikėkite siūlymais daug uždirbti
„Stebuklingo recepto, kaip investuojant visuomet uždirbti daugiau už kitus, deja, nėra. Sukčiai dažnai žada neproporcingai didelę investicijų grąžą. Pavyzdžiui, būkite atsargūs, jei kas nors jums siūlo galimybę investuoti ir gauti 3 proc. grąžą kiekvieną dieną arba 10 proc. grąžą per savaitę – tokio lygio grąžos niekas negali garantuoti“, – dėsto A. Plotnikova.
Be to, didelę grąžą siūlantys sukčiai neretai reklamuoja neegzistuojančius arba apgaulingus kriptovaliutų projektus, o surinkę investuotojų pinigus – dingsta.
Išsiaiškinkite, kokia yra vidutinė investicijų grąža kriptovaliutų rinkoje. Dauguma gerai žinomų investicinių fondų nesiūlo garantuotų grąžų, pateikia tik faktinius rezultatus arba objektyvias ateities prognozes.
Netikros paslaugos ir prekės
Labai didelė dalis finansinių sukčių bando parduoti neegzistuojančius su kriptovaliutomis susijusius produktus arba įsiūlyti netikras paslaugas. Apgaulės metodai gali būti įvairūs: nusikaltėliai gali apsimesti, kad siūlo naudingas paslaugas, pavyzdžiui, padeda atgauti prarastas kriptovaliutas, siūlo produktus gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis.
Itin atsargiai žiūrėkite į neprašytus pasiūlymus, kritiškai vertinkite šaltus skambučius, el. laiškus ir socialiniuose tinkluose pasirodančius skelbimus. Visuomet rekomenduojama patikrinti pardavėjų, kurių produktus ar paslaugas planuojate įsigyti, kontaktinę informaciją, kitų vartotojų atsiliepimus, duomenis apie veiklos istoriją ir pan.
Saugokitės DI vaizdo klastočių
Išmaniosios vaizdo klastotės technologija – tai dirbtinio intelekto (DI) taikymas, leidžiantis kurti netikrus vaizdo įrašus, kurie atrodo visiškai tikri. Ši technologija sujungia esamus vaizdus ir vaizdo įrašus, kad sukurtų iliuziją, jog žmonės daro ar sako dalykus, kurių niekada nėra darę ar sakę. Nenuostabu, kad sukčiai pradėjo naudoti vaizdo klastotes kaip sudėtingas priemones apgauti žmones.
Nusikaltėliai gali pasinaudoti šia technologija, kad apsimestų kitais asmenimis arba ekspertais, dažnai sukurdami netikrus konkursus ar siūlydami netikras investavimo galimybes.
Visų pirma, atkreipkite dėmesį į veidą: išmanioji vaizdo klastotė susideda iš daugybės vaizdų. Stebėkite, kaip žmogus mirksi, ar jo lūpų judesiai sinchronizuoti.
DI kurtas vaizdas dažnai pasižymi nenuosekliu garsu. Robotiškai skambantys balsai arba neįprasti balso tono svyravimai gali reikšti klastotę. Jei turite galimybę, būtinai užduokite daug klausimų, į kuriuos atsakymus žino tik tikrasis asmuo.
Atpažinkite suklastotų socialinių medijų paskyras
Kriptovaliutų sukčiai pasirodė ir tokiose platformose kaip „YouTube“, „Facebook“, „TikTok“ ar „Instagram“. Paprastai jie, naudodami pavogtus vaizdo įrašus, imituoja netikras tiesiogines transliacijas, kuriose siūlomos netikros dovanos. Kai kuriais atvejais jie nulaužia „YouTube“ paskyras, turinčias milijonus sekėjų, ir bando įtikinti vartotojus pasinaudoti įvairiais dovanų pasiūlymais.
Daugeliu iš šių atvejų jūsų pirmiausia paprašys išsiųsti pinigus prieš ką nors gaunant, o kai tai padarysite, pinigus tiesiog prarasite.
Patikrinkite, ar kanalas tikras bent pagal kelis kriterijus: vaizdo įrašų, sekėjų skaičių, kanalo patvirtinimo ženklelį, kanalo sukūrimo laiką. Kad neapsigautumėte, paskyrose ieškokite specialių patvirtinimo simbolių, pavyzdžiui, „Facebook“ atveju – mėlynų varnelių.
Su kriptovaliutomis susijusių apgavysčių padaugėjo visų socialinių medijų platformose – sukčiai kuria netikras paskyras, kurios imituoja gerai žinomas kriptovaliutų kompanijas ar žymius investuotojus.
Panaršykite įtartinoje paskyroje ir peržiūrėkite keletą senesnių įrašų. Dažnai to turėtų pakakti norint įvertinti paskyros autentiškumą.
Vis dėlto apgavo?
Jei vis dėlto tapote finansinio sukčiavimo auka, nedelsdami praneškite apie incidentą policijai bei platformai, kurios vardas buvo panaudotas sukčiavimui. Kovojant su sukčiavimu labai svarbus kriptovaliutų platformų, valdžios institucijų ir kriptovaliutų naudotojų bendradarbiavimas.
Asociacijos „Crypto Economy Organisation“ (CEO) inicijuota programa yra skirta didinti visuomenės finansinį raštingumą, edukuoti juos apie naujas skaitmenines technologijas jų pritaikymą, pavojus skaitmeninėje erdvėj ir būdus nuo jų apsisaugoti.
Projekte dalyvauja Lietuvoje veikiančios kriptovaliutų rinkos bendrovės „Fideum“, „Binance“, „Coinpayments“, „Lemma-X“, „Wickie“.
