„Ar yra išeities sprendimų, ar mes tiesiog bandome suvaldyti nuosmukį“, – retoriškai klausia lietuviškų šaknų turintis Howardas Rosenas, daugelį metų vadovavęs Britanijos prekybos rūmų Europoje tinklui.
Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bus ieškoma jau VII-ame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF), kuris spalio 20-21 dienomis vyks Tel Avive, Izraelyje. Lietuvos ekonomikos ateities perspektyvas sieks nubrėžti gausus verslo, politikos ir mokslo elito atstovų desantas.
Taip pat didelis dėmesys bus skirtas Lietuvos energetikos saugumui.
Didžiausiame išeivijai skirtame renginyje pasaulinio lygio mokslininkai bei ekspertai kvies į Lietuvos ir Forumą šiemet priimančio Izraelio ekonomiką pažvelgti per mokslo ir inovacijų prizmę, dėmesį telkiant į gyvybės mokslus, aukštąsias technologijas, inovacijas energetikoje, žemės ūkyje, maisto pramonėje, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Taip pat didelis dėmesys bus skirtas Lietuvos energetikos saugumui.
„Tel Avive ieškosime atsakymų į klausimus, kur link juda Europa ir kaip žengti koja kojon su naujausiomis inovacijomis ir verslo tendencijomis? Kaip Lietuva ir Izraelis gali bendradarbiauti, kur yra tie sąlyčio taškai moksle, eksperimentinėje plėtroje ir kokios yra galimybės visa tai panaudoti ateityje, kuriant stiprias ir konkurencingas ekonomikas.
Norime ne tik Izraeliui, bet ir visam pasauliui paskleisti žinią apie Lietuvą kaip inovacijų valstybę ir vertingą partnerę“, – teigia forumo iniciatorės Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Pažangiausios technologijos – nuo darbo stalo iki lovos
Viena iš PLEF 2015 ašių – modernių technologijų pritaikymas kasdieniame žmonių gyvenime ir šių naujovių panaudojimas kuriant konkurencingus, aukštos pridėtinės vertės produktus.
Neatsitiktinai PLEF dalyvių sąstate – tokie aukštųjų technologijų ekspertai kaip mokslo slėnio „Santara“ prezidentas bei bendrovės „Biotechpharma“ valdybos narys prof. Vladas Algirdas Bumelis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Vaiva Lesauskienė, Vilniaus universiteto, Taikomųjų mokslų instituto atstovas Pranciškus Vitta ir kiti.
Lietuva neabejotinai gali pasigirti pasiekimais taikomosios biomedicinos srityje, tačiau turime reikšmingų laimėjimų ir kitur.
Lietuva neabejotinai gali pasigirti pasiekimais taikomosios biomedicinos srityje, tačiau turime reikšmingų laimėjimų ir kitur. Vienas iš tokių pavyzdžių – sumanaus apšvietimo sprendimai, apie kuriuos forumo svečiams pasakos P.Vitta.
Lietuvoje šioje srityje dirba tiek verslo įmonės, tiek ir tyrimų institucijos. Išmanaus apšvietimo sprendimai naudojami sodininkystės, žuvininkystės, biotechnologijų, mažmeninės prekybos bei pramonės srityse. Pirmosios PLEF ekspertų diskusijos metu dalyviai galės išgirsti, kaip šios srities specialistai kuria naujas apšvietimo koncepcijas, pasitelkia spektrinę inžineriją ir pritraukia investicijų.
Energetinis saugumas garantuotas. Kas toliau?
Pagrindiniai Lietuvos energetinį saugumą užtikrinantys tikslai jau beveik įgyvendinti – dujos patikimai atkeliauja ir sausuma, ir per suskystųjų dujų terminalą, nafta tiekiama per Būtingės terminalą. Turime ir „Klaipėdos naftą“, kuri, sutrikus naftos produktų importui sausuma, galėtų visiškai aprūpinti Lietuvą. Prie turimų galingų elektros jungčių nuo kitų metų prisidės tiltai su Švedija ir Lenkija. Bendra visų Lietuvos jungčių galia bus didesnė daugiau kaip du kartus, nei Lietuvai maksimaliai reikia.
Bet ar čia ir sustosime? Kur Lietuva turi kreipti investicijas energetikos ir kitose pagrindinėse ekonomikos srityse kaip žemės ūkis bei maisto pramonė?
Kur Lietuva turi kreipti investicijas energetikos ir kitose pagrindinėse ekonomikos srityse kaip žemės ūkis bei maisto pramonė?
Energetikos ekspertai mano, kad ateityje Lietuva mokslo ir verslo pajėgas turėtų kreipti į atsinaujinančią energetiką. Biokuro – vietinio lietuviško kuro –Lietuva jau dabar vartoja daugiau nei 50 proc., taip išstumdama importines dujas ir sukurdama daugybę darbo vietų.
Ateityje daugiausiai vilčių teikia saulės energetika, vėjo jėgainių statyba jūroje, termobranduolinė energetika – tai sritys, kuriose Lietuva gali plėtoti tyrimus ir tobulinti technologijas..
Apie šias Lietuvos ekonomikos perspektyvas PLEF ekspertų diskusijose įžvalgomis dalysis energetikos ministras Rokas Masiulis, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Aleksandro Stulginskio universiteto prof. dr. Antanas Maziliauskas, Lietuvos energetikos instituto branduolinės energetikos ekspertas dr. Sigitas Rimkevičius ir kiti valdžios bei mokslo atstovai.
Vienas iš sėkmingų energetikos verslo ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdžių Lietuvoje – „Santakos“ slėnyje įsikūrusio Lietuvos energetikos instituto sukurtos inovatyvios technologijos. Šis institutas kuria inovacijas, kurių dėka gaminama tvari energija už konkurencingą kainą. Atsiradus Ateities energetikos technologijų mokslo centrui, šie mokslininkai sukūrė technologinių sprendimų, kurie leis efektyviau panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius arba padės mažinti išmetamo anglies monoksido kiekį energijos gamyboje. Slėnio mokslininkai kuria ir kitas ateities energetikos technologijas, tokias kaip vandenilio energetika, branduolinė sintezė.
„Nemuno“ slėnio mokslininkai taip pat neatsilieka ir PLEF metu pademonstruos savo pasiekimus žemės ūkio srityje. Tai modernūs produktai, technologijos ir nauji žinių perdavimo būdai. Šios srities mokslininkų ir verslo bendradarbiavimo aspektus pristatys „Nemuno“ slėnio atstovas prof. Antanas Maziliauskas.
Vertė kuriama technologijų parkuose
Lietuvos delegacija lankysis pasaulyje garsiuose Izraelio universitetuose ir technologijų parkuose, kuriuose verslas ir mokslas bendradarbiauja aukščiausiu lygiu. Vienas jų – Weizmanno institutas (angl. Weizmann Institute of Science), pasaulyje pirmaujanti tarpdisciplininio mokslo institucija, padariusi didelę įtaką Izraelio šalies pramonei ir ekonomikos politikai. Tai vienas pirmųjų universitetų, kuriame pradėta gilintis į informatiką, jame sukurtas vienas pirmųjų kompiuterių WEIZAC.
Šio instituto mokslininkų atradimai yra pritaikomi pačio universiteto iniciatyva įkurtame pirmajame Izraelyje Kiryat Weizmann aukštųjų technologijų parke. Lietuvos delegacija turės galimybę pamatyti, kaip dirba dešimtys įmonių, gaminančių vaistus ir kitus instituto mokslininkų išrastus produktus. Tai puikus verslo ir mokslo simbiozės pavyzdys.
Didžiausio išeivijai skirto renginio svečius atvyks pasveikinti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Forumą organizuoja Lietuvos verslo konfederacija kartu su pagrindiniais partneriais – Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, viešąja įstaiga „Versli Lietuva“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Lietuvos Respublikos ambasada Izraelio valstybėje.
Plačiau apie renginį galima paskaityti interneto svetainėje plef.lt.
