Renginio metu buvo aptartos uždaro ciklo ekonomikos temos bei jų svarba Lietuvai, gamintojų atsakomybės už pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo principo įgyvendinimą Lietuvoje, taip pat buvo pristatytos inovacijos pakuočių dizaino sektoriuje, pakuočių atliekų tvarkymo sistemos rezultatai, aptartas naujai diegiamo pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo modelis bei žiedinės ekonomikos iššūkiai.
Konferencijos atidarymo proga sveikinimo žodžius tarė LR Seimo Aplinkos apsaugos Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, naujai išrinktas seimo narys Tomas Tomilinas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Julius Pagojus. Pranešimus skaitė skirtingų institucijų atstovai, tarp kurių buvo Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato direktoriaus Žaliajai ekonomikai Kęstutis Sadauskas, Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja Vilma Karosienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Vykdomosios direkcijos patarėjas ekonomikos klausimais Aleksandras Izgorodinas, pakuočių dizaineris Edvardas Kavarskas, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorė Bena Razbadauskienė, UAB „Baltic Environment“ direktorė Loreta Juškaitė bei UAB „Ecoservice“ generalinis direktorius Arūnas Makauskas.
Šių metų konferencija-diskusija ypatinga tuo, kad jos metu buvo paskelbti ir apdovanoti pirmą kartą Lietuvoje organizuoto konkurso „Pakuočių sektoriaus lyderiai 2016“ nugalėtojai. Jo pagrindinis tikslas – viešinti gerąją patirtį, paskatinti inovatyviai, kūrybiškai ir atsakingai pakuočių bei pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje veikiančias verslo įmones, įstaigas.
Konkursą palaikė: KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, UAB „Papyrus Lietuva“.
„Tokio pobūdžio konkurso organizavimas buvo tikrai nemažas iššūkis, nes daugelis abejojo, ar tam tinkamas laikas, ar iš tiesų Lietuvoje jau yra inovatyvių ir sektinų pavyzdžių pakuočių sektoriuje. Didelis dalyvių skaičius parodė, kad turime pažangių, atsakingai veikiančių įmonių, įstaigų, kurias vienija siekis per savo vykdomą veiklą spręsti aplinkosaugines problemas. Tikimės, kad konkursas taps gražia tradicija ir įkvėps kitas įmones sekti geru pavyzdžiu“ – teigia VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininkas Aloyzas Gaudutis.
Konkursas sulaukė didelio verslo ir viešojo sektoriaus įstaigų dėmesio, todėl organizatoriai džiaugėsi gausiu dalyvių paraiškų skaičiumi. Visi konkurso dalyviai buvo skirstomi į 4 grupes: gamintojai ir importuotojai, išleidžiantys į Lietuvos rinką supakuotus gaminius; pakuočių gamintojai; Lietuvos Respublikos savivaldybės ir Regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei atliekų tvarkytojai. Jie varžėsi 4 kategorijose, kuriose buvo išrinkti stipriausi ir geriausi, o jais šiais metais tapo net 15 įmonių. Laimėtojai gavo ne tik konkurso diplomus, bet ir tviskančius konkurso simbolius – kubus.
KONKURSO „PAKUOČIŲ SEKTORIAUS LYDERIAI 2016“ LAIMĖTOJAI
DALYVIŲ GRUPĖ: GAMINTOJAI IR IMPORTUOTOJAI
UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“
Pakuotės optimizavimo inovacija – I vieta
Sparčiai augant gamybos apimtims, bendrovėje per paskutinius metus sunaudojamų pakuočių kiekis išaugo daugiau kaip 60 procentų. Gamybos metu iki 6 tonų popieriaus per metus tapdavo atliekomis. Įdėklų gamybai naudota sunkiai perdirbama medžiaga – porolonas. Dėl didelės pakuočių įvairovės produktų palečių formavimas nebuvo optimalus, transportavimui skirtoms dėžėms buvo sunaudojama per daug kartono. Todėl buvo nuspręsta kompleksiškai išanalizuoti bei patobulinti produkcijos pakavimą, sumažinti pakavimo medžiagų sunaudojimą.
Projektas pradėtas 2015 m. rugsėjį ir truko 12 mėnesių. Projekte dalyvavo per 30 darbuotojų iš 5 šalių: Lietuvos, JAV, Norvegijos, Olandijos ir Didžiosios Britanijos. Didžioji jų dalis – bendrovės darbuotojai Lietuvoje. Į projektus įtraukti ir pakuočių bei pakavimo medžiagų gamintojai. Iš viso įgyvendinti 6 dideli Kaizen (tobulinimo) projektai. Buvo išanalizuotos ir atnaujintos daugiau kaip 300 skirtingų produktų pakuotės. Optimizuota per 60 pakuočių ir 30 pakavimo medžiagų rūšių, suprojektuoti nauji universalūs įdėklai.
Pakuočių ir pakavimo medžiagų optimizavimo metu sutaupyta 11.5 tonų popieriaus, sunkiai perdirbama medžiaga (porolonas) pakeista į ekologišką (stratocell) medžiagą, sutaupyta 0,176 tonos pakavimo medžiagos (stratocell). Bendrovės klientai teigia, jog optimizuotos pakuotės yra ne tik ekologiškos, bet ir palengvina šių produktų sandėliavimą, pakuočių tvarkymą.
UAB „Mantinga food“
Pakuotės optimizavimo inovacija – II vieta
Pakuočių optimizavimo projektą paskatino po produkto suvartojimo likdavęs didelis atliekų kiekis, kurį sąlygojo neoptimalus pakuotės tūrio ir masės santykis. Perteklinių pakavimo medžiagų naudojimas didino ir galutinę gaminio savikainą. Įmonės aplinkosaugos politika siekiama tausoti aplinką: mažinti taršą, racionaliai naudoti gamtinius išteklius, prisidėti prie neigiamo pakuočių poveikio aplinkai mažinimo. Projektas pradėtas siekiant optimizuoti pakuotę ir sumažinti plastikinės plėvelės naudojimą. Projekto įgyvendinimas užtruko 3 mėnesius.
Pakuočių optimizavimo klausimus bendrai sprendė įmonės technologai, fasuotojai, meistrai, įrangos technikai, pakuočių dizainerė. Jiems pavyko sukurti mažesnę, aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią pakuotę. Dabar gaminių pakuotės yra projektuojamos ir gaminamos taip, kad jų tūris ir masė būtų kuo mažesni. Kiekybinis projekto rezultatas – šiais metais sunaudojamų pakavimo medžiagų kiekis sumažėjo 30 procentų.
UAB „Osama“
Aplinkosauginė švietimo iniciatyva – I vieta
Gyvenant intensyviu ritmu ir ypač dėl informacijos stokos žmonės tampa gamtinių išteklių eikvotojais, negalvojančiais apie tai, kokiame pasaulyje teks gyventi jiems ir ateities kartoms. Dažnas vaikas net nėra važiavęs viešuoju transportu, vis rečiau būna gamtoje. Vartotojai ieško greitai paruošiamo maisto, ir tik nedaugelis susimąsto, kur nukeliauja jų produktų pakuotės. Šio projekto tikslas – ugdyti 3-6 metų ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos ir rūpinimosi aplinka įgūdžius pasitelkus netradicines priemones bei edukacines veiklas.
Tai tarptautinė programa, pradėta įgyvendinti Lenkijoje. Čia dalyvauja jau 2,5 mln. vaikų. Lietuvoje iniciatyva startavo prieš 4 metus, šiemet pristatytas 3-iasis programos leidimas. Į projekto veiklą įsitraukė 150 Lietuvos vaikų darželių, išdalinta beveik 15 000 edukacinių knygelių. Toks pat tiražas planuojamas ir ateinančiais metais. Projekte dalyvaujantys vaikai sužinojo, kad nebūtina išmesti pakuočių – iš jų galima pasigaminti įvairių žaislų, dekoracijų. Dalyviai netgi suorganizavo netradicinės mados festivalį, kuriam aprangą vaikai gamino iš atliekų ir panaudotų pakuočių. Programa skatina vaikų, jų auklėtojų, tėvų kūrybiškumą ir idėjų, kaip panaudoti ir kur savo aplinkoje galima pritaikyti antrines žaliavas ir atliekas, paiešką, propaguoja atsakingą vartojimą.
AB „Vilkyškių pieninė“
Aplinkosauginė švietimo iniciatyva – II vieta
„Vilkyškių pieninė“ pakuočių ženklinimui visuomet naudojo standartinius pakuotės rūšiavimo simbolius. Buvo pastebėta, kad vartotojai ne visada žino jų reikšmę, ypač kai pakuotės sudėtingesnės, sudarytos iš dviejų skirtingų medžiagų, arba skirtos geriamiesiems jogurtams, pienui. Todėl buvo nuspręsta padėti vartotojams rūšiuoti. Tuo tikslu atnaujintas šviežio pieno produktų „Vilkyškių“ linijos pakuočių dizainas, o ant pakuočių aiškiai pateikta informacija apie pakuotės medžiagą.
Buvo atnaujintos 48 „Vilkyškių“ linijos produktų pakuotės. Pakuočių dizaino darbai pradėti 2016 m. pavasarį, atnaujintos pakuotės jau keliauja į parduotuvių lentynas ir traukia vartotojų dėmesį: jie įdėmiau apžiūri pakuotes, ir ant jų randa skatinimą rūšiuoti bei aiškias nuorodas, kaip tai daryti. Tai papildoma motyvacija tiems vartotojams, kurie jau rūšiuoja bei paskatinimas tiems, kurie dar nepradėjo.
DALYVIŲ GRUPĖ: PAKUOČIŲ GAMINTOJAI
UAB „DS Smith Packaging Lithuania“
Inovatyvi pakuotės funkcija/koncepcija – I vieta
Bendrovės tikslas buvo sukurti greitai surenkamą, uždaromą ir atidaromą pakuotę, kuriai pagaminti nereikėtų papildomų medžiagų (lipnios juostos, plastiko), kuri užtikrintų geresnę produkto apsaugą, patogų atidarymą, nenaudojant peiliuko ir išvengiant pakuotės viduje esančio produkto pažeidimo išpakavimo metu bei atsisakyti plastiko naudojimo gamyboje.
Buvo parinktas optimalus pakuojamų produktų skaičius (3x2), išspręstas konstrukcinis pakuotės surinkimas užfiksuojant atlankas tarp indelių (pusiau automatinis surinkimas).
Įgyvendinus pokeitimus, pakuotė tapo 100 proc. perdirbama. Bendrovės klientas atsisakė plastiko, kuriuo anksčiau buvo aptraukiami produktai, taip pat sumažėjo gamybai suvartojamos elektros sąnaudos. Eksportuojamas produktas tapo labiau apsaugotas. Pakuotės projektuotos vadovaujantis standarto LST EN 13428:2006 reikalavimais produktų apsaugai ir pakavimo procesams. Tai leido optimaliai sumažinti pakuočių žaliavų kiekį bei į rinką patenkančių ir tvarkomų pakuočių kiekius.
UAB „Vinapack“
Pakuočių perdirbimą skatinanti inovacija – I vieta
Augant vartojimui ir gamybai, daugėja ir atliekų, kurių nemažą dalį sudaro pakuočių atliekos. Europos Sąjungos šalyse apie 40 procentų pakuočių atliekų sudaro popieriaus ir kartono pakuotės. Tinkamas šios rūšies atliekų tvarkymas yra aktuali aplinkosaugos sritis. UAB „Vinapack“ išsikėlė tikslą sukurti popierinę kiaušinių pakuotę, kuri pakeistų rinkoje vyraujančias plastikines pakuotes.
2015 m. UAB „Vinapack“ pradėjo gaminti kiaušinių dėžutes iš popieriaus plaušienos VINA10. Šiuo metu įmonė per metus pagamina ir parduoda apie 1,5 mln. naujųjų VINA10 kiaušinių dėžučių. Bendrovės klientai planuoja iki 80 procentų plastikinės pakuotės pakeisti naujosiomis dėžutėmis. Dėžučių gamybai kas mėnesį perdirbama 70,5 t makulatūros, kurios didžioji dalis yra perkama iš Lietuvos atliekų surinkėjų. Bendrovės gaminamos dėžutės yra lengvai perdirbamos ir suyra akivaizdžiai greičiau nei plastikinės. Gamybai naudojant antrines žaliavas prisidedama prie gamtos išteklių tausojimo ir energijos taupymo.
UAB „Achempak“
Pakuočių perdirbimą skatinanti inovacija – II vieta
Bendrovė gamina biriems produktams pakuoti skirtus didmaišius iš polipropileninio audinio. Gamyboje naudojama siuvimo technologija, kai siūlės sandarinamos juostele iš poliesterio siūlų. Didmaišį vidutiniškai sudaro apie 92 % polipropileno ir apie 8 % poliesterio. Dėl skirtingų polimerų lydymosi temperatūrų perdirbėjai negali iš karto perdirbti viso didmaišio. Pirmiausia reikia atskirti vieną medžiagą nuo kitos. Tai papildomi kaštai, o ir ne visos perdirbimo įmonės pajėgios tai atlikti.
Bendrovė „Achempak“ sukūrė technologiją, kuri leistų didmaišius su sandarintomis siūlėmis gaminti iš vienarūšės žaliavos – polipropileno. Per praėjusius metus buvo pagaminta 107 000 vnt. didmaišių su sandarintomis siūlėmis, kurie svėrė apie 267 tonas. Visos 267 tonos naujos pakuotės yra tinkamos perdirbti iškart, nes visos pakuotės sudedamosios dalys dabar yra iš polipropileno.
DALYVIŲ GRUPĖ: SAVIVALDYBĖS IR REGIONINIAI ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAI
Utenos rajono savivaldybė
Gyventojus rūšiuoti paskatinusi iniciatyva – I vieta
2015 m. lapkričio 21-29 d. vyko Europos atliekų mažinimo savaitės (EWWR) renginiai, prie kurių pirmą kartą prisidėjo ir Lietuva. Savaitės metu visuomenė buvo informuojama, kaip keičiant įpročius galima taupyti išteklius ir mažinti susidarančių atliekų kiekį. Utenos rajono savivaldybė taip pat aktyviai dalyvavo atliekų mažinimo savaitės renginiuose. Vykdant ekologinį švietimą savivaldybės teritorijoje buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į atsakingą vartotojimą, pakartotinio naudojimo bei teisingo atliekų rūšiavimo svarbą ir naudą.
Savaitės renginiuose dalyvavo 17 įstaigų, įmonių, organizacijų, o bendras dalyvių skaičius siekė 1830. Vyko kalėdinių žaislų gamyba iš atliekų, keitimosi daiktais mugės, „blusturgiai„. Gyventojams buvo išdalinta per 1700 vnt. grafikų-kalendorių apie pavojingųjų ir pakuotės atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, skelbiama apie nemokamą kompostuojamųjų atliekų surinkimą Utenos miesto individualių namų kvartaluose, informuojama apie nemokamai dalinamus kompostavimo konteinerius, didelių gabaritų atliekų surinkimą.
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Gyventojus rūšiuoti paskatinusi iniciatyva – II vieta
Statistikos duomenimis per metus Lietuvoje nuperkama daugiau kaip 115 mln. plastikinių pirkinių maišelių, kurie dažniausiai nukeliauja į sąvartynus. Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne vidutiniškai per metus pašalinama apie 11 tūkst. tonų plastikinių maišelių. Atsižvelgiant į ES direktyvą mažinti plastikinių pirkinių maišelių vartojimą, buvo nuspręsta parodyti Šiaulių regiono gyventojams, kuo galima pakeisti plastikinius pirkinių maišelius ir kaip jiems suteikti antrą gyvenimą. Projektas buvo įgyvendintas bendradarbiaujant su švietimo įstaigomis, iniciatyviais partneriais ir vyko trim etapais 2014, 2015 ir 2016 metais. 2014 m. buvo organizuotas kūrybinių darbų iš antrinių žaliavų konkursas, kurio metu Šiaulių regiono ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai kūrė daugkartinio naudojimo maišelius. 2015 m. vyko antrasis projekto etapas: minint Pasaulinę žemės dieną iš Šiaulių miesto gyventojų, ugdymo įstaigų buvo renkami seni skėčiai, iš kurių Šiaulių miesto Jovaro progimnazijos vaikai ir pedagogai bei Profesinio rengimo mokyklos ugdytiniai siuvo daugkartinio naudojimo pirkinių maišelius. Trečiojo projekto etapo (2016 m.) tikslas parodyti antrinio plastikinių maišelių panaudojimo galimybes. Regiono mastu vykdytos ir tebevykdomos iniciatyvos, kurių metu mokoma, kaip pasigaminti aitvarą iš plastikinio pirkinių maišelio.
UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Gyventojus rūšiuoti paskatinusi iniciatyva – III vieta
2012-2015 m. visiems Alytaus regiono gyventojams buvo išdalinti individualūs pakuočių rūšiavimo konteineriai, kartu pateikti ir lankstinukai su informacija, tačiau gyventojai vis tiek į konteinerius mesdavo netinkamas atliekas. Tai paskatino peržiūrėti kiekvienais metais rengiamas gyventojų švietimo programas, kuriose daugiausiai dėmesio buvo skiriama vaikų švietimui, ir sugalvoti naują gyventojų informavimo priemonę, kuri tiesiogiai šviestų suaugusiuosius ir padėtų sugriauti rūšiavimo mitus. Buvo sugalvotos pakuočių atliekų rūšiavimo varžybos, kurių metu suaugę žmonės mokėsi rūšiuoti atliekas. 2016 m. rūšiavimo varžybų programa buvo papildyta testu apie atliekų rūšiavimą. Tokiu būdu gyventojai pasitikrina bei pagerina savo rūšiavimo įgūdžius; ne tik vaikai, bet ir kaime ar mieste gyvenantys suaugusieji daugiau sužino apie atliekų rūšiavimą; paaiškėja, kokiais klausimais gyventojams reikia daugiau informacijos. Galima teigti, kad lyginant su 2015 metais, mažiau gyventojų mano, kad išrūšiuotos atliekos kraunamos į šiukšliavežį ir sumaišomos.
DALYVIŲ GRUPĖ: ATLIEKŲ TVARKYTOJAI
UAB „Jonavos paslaugos“
Gyventojus rūšiuoti paskatinusi iniciatyva – I vieta
Iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į atliekų tvarkymo problemas Jonavos rajone bei skatinti kasdienių atsakingo vartojimo bei teisingo rūšiavimo įgūdžių formavimąsi. Veikla pradėta 2016 m. vasarį ir tęsiama iki šiol. Įgyvendinta socialinė akcija „Mes stebime, kaip Jūs rūšiuojate“, numatyta parengti informacinį bukletą „Atliekų tvarkymo vadovas“. Ypatingas dėmesys viso projekto metu skiriamas informacijos sklaidai per socialinius tinklus, bendravimui su gyventojais. Bendrovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo patalpinta 17 video, straipsnių, informacinių pranešimų atliekų rūšiavimo, atliekų tvarkymo, aplinkos saugojimo temomis. Rezultatai: per rugsėjo mėn. nebuvo užregistruota klausimų apie pakuočių atliekų rūšiavimą. Prie konteinerių sumažėjo arba visai nebuvo palikta nerūšiuotų atliekų. Socialiniame tinkle „Facebook“ gyventojai aktyviai domisi aplinkosaugine akcija, rašo komentarus, dalinasi informacija savo socialinių tinklų paskyrose.
UAB „Specializuotas transportas“
Gyventojus rūšiuoti paskatinusi iniciatyva – II vieta
Iniciatyvą paskatino nekokybiškas atliekų rūšiavimas rajonuose: į konteinerius metamos ne tik pakuotės, bet ir bioskaidžios atliekos, maisto atliekos. Projektas pavadintas „Rūšiuok atsakingai!“ ir orientuotas į Radviliškio ir Šiaulių rajonų kaimo bendruomenes. Tikslinėms grupėms buvo išsiųsti kvietimai atvykti į UAB „Specializuotas transportas“ ir ten susipažinti su iš gyventojų surinktų antrinių žaliavų perdirbimu, moderniausia Lietuvoje antrinių žaliavų rūšiavimo linija. Mokymo ir kitoms įstaigoms bus suteikiamos kartoninės rūšiavimo dėžutės. Projekte dalyvavę Šiaulių rajono Baziljonų mokyklos mokiniai sakė, kad sužinoję kaip veikia rūšiavimo linija jie dar atsakingiau rūšiuos atliekas.
AB „Panevėžio specialus autotransportas“
Gyventojus rūšiuoti paskatinusi iniciatyva – III vieta
Dėl įvairių priežasčių privačių valdų gyventojams nebuvo patogu rūšiuoti buityje susidariusias atliekas. Tad pagrindinis iniciatyvos tikslas buvo sudaryti kuo palankesnes sąlygas Panevėžio miesto privačių valdų gyventojams rūšiuoti atliekas bei mažinti į mišrių komunalinių atliekų srautą patenkančių pakuočių atliekų kiekį. Projekto metu 5000 privačių namų valdų buvo aprūpintos individualiomis rūšiavimo priemonėmis. Konteinerių pristatymo metu bendrovės darbuotojai atliekų turėtojui ne tik perduodavo konteinerį, bet ir suteikdavo informaciją apie konteinerių naudojimo naudą, paaiškindavo, kaip reikia tinkamai rūšiuoti atliekas, koks yra atliekų išvežimo grafikas.
Visi pakuočių atliekų surinkimo konteineriai yra sužymėti identifikaciniais numeriais, kurie leidžia vykdyti kiekvieno aptarnauto konteinerio išpylimo kontrolę. Siekiant užtikrinti, kad į konteinerius patektų tik pakuočių atliekos, vykdoma konteinerių sudėties kontrolė: prieš konteinerių išpylimą bendrovės atsakingi darbuotojai patikrina, kokios atliekos konteineryje. Radus netinkamų atliekų, konteineris yra nevežamas ir ant konteinerio yra pritvirtinamas informacinis lipdukas, žymintis, kas buvo neteisingai išrūšiuota.
Įdiegta sistema sudarė galimybes Panevėžio miesto gyventojams tinkamai rūšiuoti atliekas, taip mažinant į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius patenkančių pakuočių atliekų kiekį.
UAB „Biodegra“
Inovatyvus veiklos vystymo sprendimas – I vieta
Tvarkant pakuočių atliekas aptiktos medinės ir popierinės pakuotės, užterštos naftos produktais bei sunkiaisiais metalais, šiuo metu dažniausiai yra sudeginamos. Deginant reikia naudoti specialius išmetamųjų dūmų valymo filtrus, todėl toks tvarkymas yra labai brangus. Projekto tikslas –aplinkosaugos bei ekonominiu požiūriu pažangesnė naftos produktais užterštų pakuočių tvarkymo technologija – tai susmulkintos pakuotės įterpimas į mikrobiologinę naftos produktais užteršto grunto valymo technologiją. Projektas vystomas remiantis žiedinės ekonomikos iniciatyva bei žaliavos (medienos) grąžinimo grunto pavidalu gamtai principu. Pigiausias ir aplinką tausojantis metodas yra biologinis teršalų suardymas, tad valant naftos produktais užterštą gruntą būtina naudoti struktūrinę medžiagą, šiuo atveju tam gali būti pritaikyta užteršta pakuotė. Grunto valymui bus naudojamos biologinės aktyvios medžiagos, kurios skaido naftos produktus, vėliau įterpiant ir probiotines kompozicijas, kurios pilnai suskaido užterštą pakuotę. Vienas iš rezultatyvumo parametrų – mažesni kaštai. Pavojingų atliekų deginimo technologija yra itin brangi dėl technologinių bei transportavimo aspektų, priešingai nei biologinis valymas. Šis inovatyvus metodas padės sumažinti naftos produktais užterštų medinių bei popierinių pakuočių tvarkymo kaštus atliekų turėtojams, tai taip pat paskatins sąžiningai tvarkyti susidarančias pavojingas pakuočių atliekas. Išvalyta pakuotė kartu su gruntu pateks atgal į aplinką, nesukeldama jokio pavojaus gamtai.
UAB „Ecoservice“
Inovatyvus veiklos vystymo sprendimas – II vieta
Gyventojams aktyviai rūšiuojant buityje susidarančias pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas, didėja popieriaus, plastiko, metalo ir jų pakuočių atliekų kiekiai. Esama atliekų rūšiavimo infrastruktūra nepajėgi susidoroti su vis didėjančiais antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų kiekiais. Bendrovė ,,Ecoservice“ nusprendė modernizuoti rūšiavimo įrangą, kad ji galėtų savalaikiai ir kokybiškai išrūšiuoti vis didėjančius antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų kiekius.
Įgyvendinant projektą buvo įrengti privažiavimo keliai, pastatytas naujas angaras, moderni, iš dalies automatizuota rūšiavimo linija. Projektas įgyvendintas per 6 mėnesius. Modernios antrinių žaliavų bei pakuočių atliekų rūšiavimo įrangos dėka 30 procentų padidės perdirbimui tinkamų atliekų ir pakuočių atliekų; tris kartus padidės rūšiavimo pajėgumai, nauja rūšiavimo linija leis padidinti išrūšiuotų atliekų kiekį ir frakcijų skaičių. Be to iki minimumo sumažintas gautų antrinių žaliavų bei pakuočių atliekų sandėliavimo laikas, tarša ir triukšmo lygis. Greitas atvežtų atliekų išrūšiavimas ženkliai pagerins popieriaus, kartono, kombinuotųjų (popierinių) pakuočių ir makulatūros kokybę. Bus galima priimti daugiau rūšiuotinų antrinių žaliavų iš atliekų surinkėjų.
